Kas yra „gruodžio karštinė“?
Terminas nėra oficialus, jo naudojimas paplitęs tarp specialistų, dirbančių su viešaisiais finansais. Iš esmės jis reiškia viešojo sektoriaus institucijų pinigų leidimą metų gale (dažniausiai gruodį, tačiau kartais ir lapkritį ar net spalį) siekiant, kad būtų panaudoti visi tiems metams skirti biudžeto asignavimai arba kitaip – įsisavintos lėšos.
Kas perkama per „gruodžio karštinę“?
Viskas viešajame sektoriuje turi būti įsigyjama taikant viešųjų pirkimų procedūras, kurios tikrai nėra trumpos, tačiau išimtis taikoma mažos vertės pirkimams iki 10 tūkst. eurų (nuo 2023 m. ši vertė didinama iki 15 tūkst. eurų), kuriuos galima atlikti apklausos būdu. Taigi, iš esmės netaikant beveik jokių procedūrų.
Todėl ir perkamos pačios įvairiausios prekės bei paslaugos, kurios nesiekia šios ribos. Tarp populiariausių yra kanceliarinės prekės, kompiuterinė technika, kavos aparatai ir jų priedai, ekspertų ir konsultantų paslaugos.
Ar tokie daiktai ir tokios paslaugos viešajame sektoriuje reikalingi? Žinoma, kad taip. Tačiau, kai planuojant biudžetą jie nėra įtraukiami kaip prioritetiniai, o tik metų gale skubiai superkami – ar tikrai galime būti ramūs, kad pinigai leidžiami pačioms būtiniausioms reikmėms?
Statistika
Seimo Audito komitetas kiekvienais metais apžvelgia įstaigų praėjusių metų išlaidas ir jų pasiskirstymo tolygumą per metus. Žiūrint į 2021 m. apžvalgą matosi, kad 51 proc. reprezentacijai, 54 proc. transportui, 56 proc. kvalifikacijai tobulinti, 50 proc. ekspertams ir 42 proc. komandiruotėms skirtų išlaidų buvo panaudotos IV ketvirtyje. Deja, pasiskirstymo pagal mėnesius nėra, tačiau galima neabejoti, kad didžioji dalis šių išlaidų koncentruojasi būtent gruodį.
Kodėl atsirado „gruodžio karštinė“?
Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymas numato, kad metams pasibaigus asignavimų valdytojai ir jiems pavaldžios biudžetinės įstaigos, ministrų valdymo sričių įstaigoms, vykdančioms atitinkamo asignavimų valdytojo programas, pavaldžios biudžetinės įstaigos ir kiti subjektai disponuojamose sąskaitose esančias biudžeto lėšas, skirtas programoms finansuoti, grąžina ne vėliau kaip iki sausio 10 dienos.
Iš esmės ši nuostata reiškia, kad visas programų finansavimas, kuris buvo patvirtintas ir skirtas įstaigoms tiems metams, tačiau liko nepanaudotas, – turi būti sugrąžintas į valstybės biudžetą. Pats grąžinimas gal ir nebūtų blogai – jei įstaigai reikėjo mažiau pinigų, ji juos tiesiog grąžina, – tačiau, deja, gyvenimas rodo, kad taip nėra.
Istoriškai susiklostė nuomonė (kartais paremta ir faktais), kad tokiu atveju, jei institucija nepanaudos visų jai skirtų lėšų, kitais metais jų bus skiriama mažiau. Neva istoriniai duomenys rodo, kad institucijai neprireikė tiek, kiek planavo, o gal, planuodama biudžetą, institucija jį padidino. Todėl ateityje galima skirti mažiau.
Kita priežastis – žinojimas, kad kitais metais lėšų institucija gali gauti nepakankamai. Deja, bet Lietuvos biudžetas (su bendruoju vidaus produktu) yra santykinai vienas mažiausių tarp Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybių narių, todėl lėšų čia tikrai viskam nepakanka. Institucijos supranta, kad kitais metais, vykstant diskusijoms dėl jų poreikių, gali būti, kad jie bus nepatenkinti, nes lėšų tiesiog nėra, todėl jau geriau dabar įsigyti kažką, nei ateityje galimai neturėti nieko.
Žinoma, „gruodžio karštinę“ lemia ir objektyvios priežastys, tokios, kaip užsitęsusios viešųjų pirkimų procedūros, tiekėjų vėlavimai ir panašiai, kurie tiesiog sustumia visas išlaidas į metų galą. Aišku, reikia nepamiršti ir dažnai nepakankamo dėmesio biudžeto vykdymo stebėjimui, kai metų pradžioje visi būna atsipalaidavę ir neskubantys, o tada visi darbai (ir pinigai) susistumia į metų galą.
Ar „gruodžio karštinė“ kažkam naudinga?
Verslas, kuris žino, kad taip bus, – tikrai gali iš to išlošti. Suprantant, kad kiekvienais metais daugybė viešojo sektoriaus institucijų bus pasiryžusios greitai išleisti nemažą kiekį pinigų, galima tam pasiruošti: turėti pasiūlymų iki 10 tūkst. eurų (kitais metais – 15 tūkst. eurų) vertės, sukomplektuoti reikiamų prekių, pateikti reikiamų pasiūlymų.
Atitinkamai papildomos pajamos verslui reiškia ir papildomus mokesčius į valstybės biudžetą, taigi negalime sakyti, kad „gruodžio karštinė“ yra tik neigiama. Žinoma, jei lėšų leidimas būtų tolygus ir institucijose prižiūrimas visus metus, galimai pinigai verslą pasiektų anksčiau, prekės ir paslaugos, kurios būtų perkamos, tikėtina, būtų tos, kurių tikrai reikia, o ne tos, kurias įmanoma spėti įsigyti.
