aA
Vis grįžta ir grįžta idėja, kad būtų labai gerai imti ir dalinti žmonėms pinigus tiesiog šiaip sau, tai yra – įvesti universaliąsias bazines pajamas (UBP). Paprastai sakant, vietoje dabartinės pašalpų ir išmokų sistemos tiesiog kiekvienam žmogui duoti po X eurų.
Žilvinas Šilėnas
© DELFI / Kiril Čachovskij

Pasiklausius atrodo kaip rojus žemėje. Visi prie savo atlyginimų, pensijų ar bedarbio pašalpų dar gaus papildomai po X eurų. Visi – ir milijonierius, ir vargšas, ir dirbantis, ir tinginiaujantis – visi gaus po X eurų šalia to, ką gauna ar uždirba dabar. Ir tai niekam nieko papildomai nekainuos, nereikės didinti mokesčių, žodžiu, pinigai liesis kaip iš gausybės rago (ir nenuvertės), visi taps X eurų turtingesni. Tiesiog šviesus rytojus.

Bet nusiimkime rožinius akinius ir paskaičiuokime.

Po kiek visi gautume?

Kiek gi galėtų būti tas X? 2019 m. numatytos išlaidos socialinei apsaugai Lietuvoje siekia apie 3,5 mlrd. eurų. Visą socialinių reikmių biudžetą padalinus visiems po lygiai, kiekvienas gautume po 103 eurus per mėnesį. Vietoje dabartinės pensijos, senjoras gautų 103 eurus. Vietoje dabartinės bedarbio pašalpos, bedarbis gautų 103 eurus. Šalia uždirbamų pajamų, turtingiausias Lietuvos žmogus gautų 103 eurus papildomai. Tačiau visiems jiems tektų pamiršti pašalpas, kompensacijas už šildymą ir kitas paramos formas.

Net jei visą Lietuvos biudžetą (13,5 mlrd.) paverstume universalia išmoka ir padalintume visiems, tai išeitų kiekvienam po 402 eurų per mėnesį. Vėlgi, tam, kuris uždirba 1000 eurų, gauti dar 400 – gal ir nieko. Bet tam, kuris neuždirba nieko? Kaip išgyventų tie, kurie dabar vos verčiasi iš 400 eurų ir dar gauna aibę paslaugų nemokamai, (už kurias sumoka kiti), kai „nemokami“ dalykai išnyktų ir iš 400 eurų reikėtų už viską susimokėti pačiam?

Ar visiems po lygiai – efektyviau?

UBP idėjos šalininkai sako, kad dalinti pašalpą kiekvienam po lygiai yra efektyviau, nei yra daroma dabar, kai yra atsižvelgiama į tai, kiek žmogus gauna pajamų, kiek turi turto ir pan. Galbūt. Galima sutikti su ta dalimi, kad dabartinė sistema nėra efektyvi. Tačiau tai niekaip neįrodo, kad dalinti visiems po lygiai yra geresnis sprendimas. Net jei „Sodros“ administravimo išlaidas, t. y. pastatų išlaikymą, darbuotojų atlyginimus ir t. t. – apie 60 mln. eurų – sumažintume iki nulio, o 60 mln. padalintume 3 milijonams, išeitų 20 eurų per metus, arba 1,67 euro per mėnesį. Galima diskutuoti, ar 60 mln. administravimui yra ne per daug, bet bazinė išmoka nėra teisingas atsakymas.

Ar tai sumažins nelygybę?

Dabartinė sistema daugiau paima iš uždirbančių daugiau, ir išmoka gaunantiems mažiau. Nauja sistema išmokėtų visiems. Šiuo metu turime apie milijoną pašalpų ir pensijų gavėjų, naujoje sistemoje turėtume tris milijonus. Jei tuos pačius pinigus padalintume tris kartus daugiau žmonių, aišku, kad išmoka bus mažesnė nei dabar. Vadinasi, tie, kas dabar gauna mažiausiai, gaus dar mažiau. Kaip tai sumažins pajamų nelygybę? Niekaip.

Šiuo metu turime apie milijoną pašalpų ir pensijų gavėjų, naujoje sistemoje turėtume tris milijonus.
Žilvinas Šilėnas

Galbūt jūs siūlote drastiškai didinti mokesčius ir didinti universalią bazinių pajamų išmoką? Tokių siūlymų, t. y. didinti mokesčius, netrūksta ir dabartinėje sistemoje, tam nereikia bazinių pajamų modelio.

Jei jau kalbėtume apie efektyvumą, tai kokia prasmė iš žmogaus kas mėnesį atimti po, pvz., 400 eurų mokesčių ir tam pačiam žmogui grąžinti 400 eurų kaip universaliąją bazinę išmoką? Gal geriau tiesiog tuos pinigus palikti žmogui, ir nereikės nei didelių mokesčių, nei didelių bazinių išmokų, nei administracinio aparato. O jei tikslas yra didinti mokesčius ar „atimti ir padalinti“, tai taip ir reikia sakyti, kam slėptis po „universaliąja bazine išmoka”?

Ar UBP paskatins ekonomiką?

UPB šalininkai sako: „Visi turės pinigų, juos leis, atsigaus ekonomika.“ Bet čia vėl užmirštama, kad pinigai iš niekur neatsiranda. Norint mokėti bazines išmokas, tuos pinigus iš pradžių reikia iš kažkur paimti. Reiškia, kuo daugiau pinigų mes norėsime „įlieti“ į ekonomiką per bazines išmokas, tuo daugiau jų reikės prieš tai „išsiurbti“ iš ekonomikos per mokesčius. Įsivaizduokite, prisipilate vonią vandens, iš tos pačios vonios pasemiate kibirą ir... supilate atgal į vonią. Ar vonioje padaugės vandens? Ne. Tik dar visur pritaškysite.

Aišku, kažkas gali teorizuoti (ar terorizuoti), kad „nusiurbs“ nuo „turtingųjų“ ir „įlies“ vargšams. Kad turtingieji pinigus kaupia bankų sąskaitose, leidžia importinėms prekėms, o vargšai pinigus leis į vartojimą, tik vietinės gamybos prekėms ir t. t. Nesiginčijant su šiomis prielaidomis (nors tai nereiškia, kad jos teisingos), kuo toks „ekonomikos skatinimas“ skiriasi nuo dabartinės mokesčių ir išmokų sistemos poveikio?

Kai ekonomikoje žmonės sukuria daugiau (arba už brangiau), daugiau uždirba, daugiau gali skolintis, daugiau išleidžia – taip, tai papildomai „kaitina“ ekonomiką. Bet tai nutinka dėl to, kad sukuriama daugiau. O jei tu nieko naujo nesukuri, o tik dalini jau tai, kas sukurta (nesvarbu, ar per pašalpas, ar per UBP) ekonomikos augimo nėra.

O robotai?

UBP šalininkai tuomet pasuka link minties, kad UBP reikia, nes ateityje nebus darbo. Ir iš tikro,
automatinės kasos, robotai, kuriantys reklamas, fabrikai be darbininkų ir kitos ateities vizijos žadina vaizduotę. Jei praeityje automatizacija labiausiai paveikė fizinį darbą, tai dabar robotai veržiasi į protinio darbo sritį.

Bet net jei ateityje daugumą darbų atliks robotai, universali bazinė išmoka toli gražu nėra geriausias ar vienintelis atsakymas, ką daryti (ir ar daryti). Įsivaizduokite, turime, pvz., 30 proc. bedarbystę, ir į biudžetą surenkama dar mažiau pinigų. Tai kas būtų protingiau – pašalpas mokėti tik tiems, kam iš tikro reikia, t. y. bedarbiams? Ar pinigus dalinti į kairę – į dešinę?

Kalbos, kad gausybės ragą galima finansuoti apmokestinus robotus niekuo nesiskiria nuo kalbų, kad rojų žemėje galima sukurti apmokestinus turtinguosius. Apmokestinti robotus yra tas pats, kaip apmokestinti stakles, suvirinimo aparatą ar ekskavatorių. Tai yra tas pats kapitalo mokestis, tik taikomas ne finansiniam turtui, o gamybos priemonėms. Kas nutiktų duonos kainai, jei būtų apmokestintos duonos kepimo krosnys? Duonos kainos padidėtų. Į kokias šalis persikeltų gamyklos? Į tas, kurios apmokestina robotus, ar į tas, kurios tokių mokesčių netaiko?

Norint mokėti bazines išmokas, tuos pinigus iš pradžių reikia iš kažkur paimti. Reiškia, kuo daugiau pinigų mes norėsime „įlieti“ į ekonomiką per bazines išmokas, tuo daugiau jų reikės prieš tai „išsiurbti“ iš ekonomikos per mokesčius.
Žilvinas Šilėnas

O tinginiai?

Šalia klausimų ir praktinių problemų UBP turi ir paslėptų grėsmių. Dabar pinigus reikia arba uždirbti, arba bent jau įrodyti, kad tau iš tiesų sunku pragyventi be pašalpos. Bet įteisinus, kad pinigai žmonėms būtų dalinami tiesiog šiaip sau, nebeliktų jokių loginių stabdžių didinti išmokas. 400 eurų kiekvienam? O kodėl ne 500? O kodėl ne 1500? Kuris politikas laimės rinkimus – žadantis 500 ar 1500? Žmonių poreikiai ir norai yra neriboti.

Galimybės, deja, yra ribotos. 500 eurų ar 1500 reikės iš kažkur paimti. Jei tik spausdinsime pinigus, tai baigsime kaip su „talonais“, kai banknotų dydis vis mažėjo, o nominalai – vis didėjo. Arba kaip Venesueloje.

Tikrų pinigų galima paimti tik iš tų, kas gauna pajamų ar turi santaupų, turto. Įvedus universaliąsias bazines pajamas, kiekvienas tinginys galės sakyti: „Iš tavęs reikia atimti ir parduoti butą, nes aš noriu gauti 1000 eurų kas mėnesį.“ Įteisinus pinigų dalybas nebebus nei teisinio, nei moralinio argumento tinginiui pasakyti „eik dirbti“. Čia kvepia ne utopija, o tikrų tikriausia distopija.

O žmogus labai greitai prisitaiko. Jei galima pragyventi sėdint ant sofos ir žiūrint televizorių, dalis žmonių sėdės ant sofos ir žiūrės televizorių. Aišku, liks tokių, kurie „plėšysis“, dirbs asmeninio ego ar žmonijos vardan. Bet kam griauti dabartinį pasaulį ir kurti sistemą, kur saujelė darbštuolių turi maitinti minias sėdinčių ant sofos?

Pabaigai

UBP yra geras minties eksperimentas. Tai ir pamąstymas apie žmogaus prigimtį. Tai ir reikalinga provokacija, atkreipianti dėmesį į dabartinės socialinės paramos sistemos neefektyvumą. UBP užduoda gerų klausimų apie dabartinę sistemą. Bet geras klausimas – ne tas pats, kas geras atsakymas. Mažiausia, ko reikia Lietuvai ir pasauliui, tai atiminėti ir dalinti.

„Iš kiekvieno pagal galimybes, kiekvienam pagal poreikius“ yra visapusiškai bankrutavusi sistema. „Iš kiekvieno pagal galimybes, kiekvienam po lygiai“ yra tos pačios bankrutavusios sistemos dukterinė įmonė.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(9 žmonės įvertino)
5.0000
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Tadas Povilauskas. Kam buvo naudinga mažų palūkanų normų aplinka

Europos Centriniam Bankui ( ECB ) sumažinus bazinę palūkanų normą iki nulio ir 2015 metais...

Vaidotas Tuzikas. Kodėl pensininkai skursta, o lovos ligoninėse tuščios? (9)

Lietuvos valdžios sektoriaus finansavimas – vienas kukliausių Europos Sąjungoje (ES). Tačiau,...

Tomas Mieliauskas. IT klausimų įtraukimas į įmonių vadovybės darbotvarkę: šiuolaikiškos įmonės strateginis imperatyvas

Kas jūsų įmonėje yra atsakingas už informacinių technologijų diegimą, vystymą bei rezultatus?...

Ivanas Naumenko. Internetinės prekybos ateitis: kada automobilį ir butą pirksime taip lengvai kaip batus? (3)

Pagrindinis klausimas, į kurį visais laikais atsakyti siekia verslas – kas bus po 10 ar 20 metų?...

Vaidas Žagūnis. Klausimai, į kuriuos teks atsakyti perkant pirmąjį būstą (4)

Ekonomikos analitikai prognozuoja ateinančių poros metų scenarijus, kurie padeda verslui ir...

Top naujienos

Lietuvos europarlamentarai praleido itin svarbų balsavimą: Lietuvai tai gali kainuoti milijardus Guoga: ištiktų minikrizė (1)

Europos Parlamente kelią skinasi Mobilumo paketas , kuris gali ženkliai pakenkti Lietuvos...

Vaitkus: premiją man skyrė dvi minutės iki atleidimo (187)

„Į darbo pabaigą gavau pirmąjį ministro įsakymą apie premiją, po poros minučių – į...

Staiga subjurusios oro sąlygos jau pareikalavo aukų: avarijoje prie Tauragės žuvo žmogus sniegas – jau ir Kaune; papildyta 14.20 (47)

Bendrasis pagalbos centras informavo, kad Tauragėje, važiuojant Kryžkalnio link, nuo kelio...

Apeliacinis teismas paskelbė sprendimą dėl mergaitės įvaikinimo į Naująją Zelandiją

Lietuvos apeliacinis teismas antradienį paskelbė sprendimą didelio atgarsio sulaukusioje byloje...

Varanauskienė laimėjo konkursą į „Sodros” direktoriaus pareigas (20)

Konkursą eiti „Sodros” direktoriaus pareigas laimėjo Julita Varanauskienė . Ji šiuo metu...

Rokas Masiulis apie Vaitkaus atleidimą: čia kito varianto negalėjo būti (128)

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis jam išsakomus priekaištus dėl darbo sieja su Arvydo Vaitkaus...

Maisto ekspertė paaiškino, kur laikyti daržoves – šaldytuve, ant stalo ar rūsyje?

Kad daržovės yra nepamainomas sveikatos šaltinis, niekas nepaneigs. Moksliškai įrodyta, jog...

Iš JAV – perspėjimas Rusijai: karinio kišimosi netoleruos (477)

JAV nacionalinio saugumo patarėjas Johnas Boltonas pirmadienį perspėjo, kad Vašingtonas...

Priimtas sprendimas, pakeisiantis internetą (9)

Europos Parlamentas antradienį pritarė prieštaringai vertinamai autorių teisių reformai, kurią...

Turnyro favoritu laikomas Berankis užtikrintai įveikė jo šeimininką (4)

Prancūzijoje vykstančio Teniso profesionalų asociacijos (ATP) „Challenger“ serijos turnyro...