aA
Retai valdžia pasiūlo tokią reformą, kuri turi vien pliusus ir jokių minusų. Arba tokią, nuo kurios visiems būtų geriau ir niekam ne blogiau. Vyriausybės siūlomas darbuotojo ir darbdavio „Sodros“ įmokų sujungimas yra būtent tokia reforma.
Žilvinas Šilėnas
© DELFI / Andrius Ufartas

„Sodros“ įmokų sujungimas yra seniai laukta ir labai reikalinga reforma. Dabartinė darbo apmokestinimo sistema yra paini ir klaidinanti. Turime „ant popieriaus“, „į rankas“ ir „darbo vietos kainą“. „Darbo vietos kaina“ atspindi, kiek kainuoja pasamdyti darbuotoją su visais mokesčiais. Jei darbuotojui išmokamas 1000 eurų „į rankas“, darbo vietos kaina yra apie 1700 eurų. Tačiau 1700 eurų yra neoficiali, niekur neįtvirtinta suma. Nes darbo sutartyje prie grafos „atlyginimas“ įrašyta ne „1000“ ir ne „1700“, o „1315“ – taip vadinamas atlyginimas „ant popieriaus“ (iš čia ir pavadinimas).

Pasvarstymai, kad „darbdavio „Sodros“ įmoka“ yra mokestis verslininkui, o ne darbuotojui, yra visiška netiesa. Pirma, taip, darbdavys apskaičiuoja ir perveda įmoką „Sodrai“, bet šios įmokos mokėtojas yra darbuotojas. Vadovautis principu, kad kas perveda įmoką ar mokestį ir yra mokesčio mokėtojas, yra nelogiška ir neteisinga. Gyventojų pajamų mokestį (GPM) į Mokesčių inspekciją perveda taip pat darbdavys. Pridėtinės vertės mokestį (PVM) į valstybės biudžetą – parduotuvė. Pagal šią logiką išeitų, kad Lietuvoje paprastas žmogus neneša jokios mokesčių naštos? Tikiuosi, tai nėra „argumentas“, kurį naudoja kai kurie politikai teigdami, kad mokesčiai Lietuvoje – per maži.

Antra, kas gauna naudą iš „Sodros“ įmokų: darbuotojas ar darbdavys? Darbuotojas ir tik darbuotojas! „Darbdavio „Sodros“ įmoka“ finansuoja darbuotojo pensiją, nedarbo draudimą ir kitas socialines garantijas, kurias gauna būtent darbuotojas. Paprastai tariant, „darbdavio „Sodros“ įmoką“ sumoka darbuotojas. Iš „darbdavio „Sodros“ įmokos“ naudą gauna taip pat darbuotojas. Darbdavio buhalterė yra tik tarpininkė, kuri atlieka pinigų pervedimą. „Darbdavio „Sodros“ įmoka“ yra vienas didžiausių nesusipratimų ir loginių painiavų Lietuvos ekonominiame gyvenime. Nėra nei vienos pagrįstos priežasties, kodėl šią painiavą reikėtų išlaikyti. „Sodros“ įmokas galima sujungti taip, kad pinigine prasme niekam niekas nepasikeistų, tačiau mokesčių sistema taptų aiškesnė ir skaidresnė.

Aiškumo trūkumą rodo paprasta iliustracija. Neseniai vykusioje jaunuolių ekonomikos olimpiados finale daugiausiai finalistų klydo klausime, kur reikėjo suskaičiuoti asmens sumokamus mokesčius! Palyginimui – lengviausias užduotis buvo... apskaičiuoti įmonės laisvai rinkoje kotiruojamų akcijų dalį. Paprastai tariant, žmonėms lengviau apskaičiuoti finansų makleriams keliamą uždavinį nei savo sumokamus mokesčius.

Rimtų argumentų, kodėl darbuotojo ir darbdavio įmokų sujungti nereikėtų – nėra. Nors viešojoje erdvėje ir politikų rateliuose teko nugirsti keletą užuominų.

Pirma, žmonės sužinos, kiek mokesčių iš tikro sumoka, tai kels pasipiktinimą, ir niekas nebenorės mokėti mokesčių. Jei Lietuvos mokesčių sistema laikosi ant to, kad mokesčių mokėtojai yra lengvai apgaudinėjami valstybės, tai apie kokį mokesčių sistemos skaidrumą mes galime kalbėti? Mano galva, čia yra labiau argumentas „už“ reformą nei „prieš“.

Antra, vienas aukštas pareigūnas pasitarime prieš kelis metus prasitarė, kad yra labai naudinga, kad mokesčių mokėtojai nemato ir nesupranta dalies jiems taikomų mokesčių, nes tuomet mokesčius galima tyliai padidinti. Pasisakymas net įsirėžė į atmintį, daugmaž „Dėl demografijos ateityje reikės didinti „Sodros“ įmoką, tai geriau, darbdavio dalis būtų didelė, nes tada žmonės nepastebės mokesčių didinimo“.

Beje, net ir Vyriausybės siūlomoje reformoje numatytas sujungimas nėra šimtaprocentinis . Nedarbo ir nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių ligų socialinis draudimas, 1,24 – keli procentiniai punktai vis dar palikti darbdavio pusėje, ir vis dar būtų skaičiuojami sena tvarka. To neturėtų būti. Jei tai yra darbuotojo naudai mokamos įmokos, jos privalo būti perkeltos darbuotojui. Jei tai yra mokesčiai ir įmokos, iš kurių naudą gauna darbdavys, jas reikia atkabinti nuo darbuotojo atlyginimo ir tiesiog priskirti darbdaviui. Reikia nepalikti jokių senosios sistemos liekanų, kurios keltų pagundą tyliai ir nepastebimai padidinti mokesčius.

Trečias, ir šiek tiek rimtesnis (bet tikrai išsprendžiamas) yra šis momentas. Dėl jau minėtos painiavos, kaip skaičiuoti visus mokesčius ir įmokas, žmonės privačiame sektoriuje dėl atlyginimo tariasi skaičiais, „į rankas“, kurie po to konvertuojami į darbo sutartį „ant popieriaus“. Sujungiant darbuotojo ir darbdavio „Sodros“ įmokas, darbo sutartyse įrašytą skaičių tikrai reikės padidinti. Ar yra pavojus, kad visus masiškai apgaus, įmokas sujungs, o darbo sutartyje įrašyto atlyginimo nepadidins?

Yra, bet mažas ir suvaldomas. Pirma, kaip minėjau, žmonės atlyginimus derasi sumomis „į rankas“. Jei sumos darbo sutartyse bus perrašytos netinkamai, ir žmogui sumažės į jo sąskaitą pervedamas atlyginimas, jis iš karto tai pajus. Darbuotojų trūkumo ir atlyginimų augimo laikotarpiu, abejoju, ar daug įmonių bandytų taip sukčiauti. Galiausiai nuo šios rizikos galima apsisaugoti, pvz., įstatymu nustatant formulę, kaip pakeisti sumą, įrašytą darbo sutartyje. Juk gi būtent taip buvo pakeistos darbo sutartys įsivedant eurą.

Sujungus „Sodros“ įmokas mokesčių sistema taps aiškesnė ir skaidresnė. Nepaisant skirtingų ekonominių pažiūrų ar ginčų, per maži dabar mokesčiai, ar per dideli, mokesčiai gali ir privalo būti aiškūs, suprantami ir skaidrūs. Mokesčių mokėtojai to nusipelnė.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Vytautas Ašeris. Trys ingredientai naujos kartos komandai: mokslas, emocijos ir laisvė (2)

Visos – tradicinės, didelės, jaunos ar startuoliškais principais paremtos kompanijos – nuolat...

Vytenis Šimkus. Kiek „Brexit“ gali kainuoti Lietuvai? (5)

Migla dėl Jungtinės Karalystės ateities santykių su Europos Sąjunga kol kas nesisklaido....

Tadas Povilauskas. Įžengus į pasiruošimo Kalėdoms karštinę nereikia užsimiršti

Metų pabaiga yra sėkmingiausias prekybininkams laikotarpis. Tą rodo ne tik Statistikos...

Vitalijus Kuodis: Politika ir verslas Lietuvoje: kaip šuo su kate ar vis dėlto vilties yra? (4)

Bet kokie santykiai – bendras gyvenimas, verslo kūrimas – reikalauja abipusių įsipareigojimų...

Tadas Vilčinskas. Nemokamas ikiteisminis darbo ginčų nagrinėjimas: ar tikrai naudingiau abiem šalims

2018 m. spalio 24 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėjo prie išvados, kad DK 217...

Top naujienos

Audringas savaitgalis Kijeve: vietos, dėl kurių čia keliauja tūkstančiai lietuvių (394)

Tūkstančiai lietuvių keliaują į Ukrainos sostinę ieškodami ten pigių pramogų, restoranų ir...

„Bayern“ vedlys įsidėmėjo „Žalgirio“ pasiųstą žinutę, žvaigždė – agresyvų kauniečių stilių specialiai Krepšinis.lt iš Miuncheno

Penktadienio vakarą Eurolygos 12-ojo turo rungtynėse Miunchene akis į akį susirems dvi vienodą...

Traumą patyrusiam Valančiūnui atlikta operacija – „Raptors“ pasikvietė kitą centrą (17)

Absoliutūs NBA lygos lyderiai Toronto „Raptors“ (23/7) neribotam laikui neteko savo centro iš...

Dėl atnaujintos gatvės pasiskundę Kauno vairuotojai tokio valdininkų atsakymo nesitikėjo (93)

Kauno centre esanti Kęstučio gatvė yra svarbi miesto transporto linija. Lygiagrečiai Laisvės...

Šaltiniai policijoje: Strasbūro šaulys nukautas (58)

Šaltiniai iš Prancūzijos policijos praneša, kad Strasbūro šaulys nukautas. Jis buvo sandėlyje...

„Valstiečiai“ kandidatu į Vilniaus merus išsirinko Sinkevičių (128)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Vilniaus skyrius ketvirtadienio vakarą nusprendė, kad...

Iš Europos – vieningas smūgis Rusijai (258)

Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį dar pusmečiui pratęsė ekonomines sankcijas Rusijai,...

Klausiamas dėl pažymų Skvernelis įkando Grybauskaitei, konservatoriams ir prisiminė dešimtmečio įvykius (1206)

Klausiamas dėl mįslingo kreipimosi į specialiąsias tarnybas ir pareiškimų apie galimą Kremliaus...

Evelina Anusauskaitė-Young: man sakė, kad su tokia figūra niekada nebūsiu popmuzikos atlikėja (172)

Lietuvą Evelina Anusauskaitė-Young paliko prieš penkerius metus, tačiau susidomėjimas ja, regis,...