aA
Progresiniai mokesčiai yra tikra pasaka. Jei jūs mėgstate aukštesnius mokesčius, progresiniai mokesčiai yra mokesčių didinimas. Jei norite mokesčius mažinti – progresiniai mokesčiai yra mokesčių mažinimas. Stebuklas! Progresiniai mokesčiai yra ir didesni, ir mažesni tuo pat metu!
Žilvinas Šilėnas
© DELFI / Andrius Ufartas

Pasakojama, kad įvedus progresinį gyventojų pajamų mokesčių tarifą jūs mokėsite mažiau, bet jūsų kaimynai ar žmonės, kurių jūs nemėgstate – daugiau. Mažiau bus apmokestinti skurstantieji, neapmokestinta vidurinioji klasė, ir apskritai, juos mokės tik pikti ir šykštūs turtuoliai. Įsivedę progresinius mokesčius gyvensime kaip skandinavai. Pasaka, o ne mokesčiai!

Deja, tai yra tik pasaka. Iš pasakų pasaulio grįžkime į realų pasaulį ir pasiaiškinkime, kas gi iš tiesų tų yra tie pasakų herojai, t. y. progresiniai mokesčiai.

Vienas progresinių mokesčių reklaminių šūkių – įvedus progresinius mokesčius daugiau uždirbantieji mokės daugiau. Tikrai taip. Bet esant proporcinių mokesčių sistemai, t. y. tokiai, kurią turime dabar, daugiau uždirbantys irgi moka daugiau. Net jei neturėtume neapmokestinamojo pajamų dydžio, su dabartiniu 15 proc. GPM tarifu, uždirbantis 1000 eurų žmogus mokėtų 150, uždirbantis 1300 eurų mokėtų 195 eurus.

Progresinio tarifo mokesčius tiksliau būtų vadinti „didėjančio tarifo mokesčiais“, nes tokia jų esmė: daugiau uždirbantis moka ne tik daugiau, bet dar ir didesnį tarifą. Vienas iš progresinio tarifo pavyzdžių būtų toks: pvz., pajamos iki 1000 eurų būtų apmokestinamos 15 proc., o virš 1000 eurų – 20 proc. Taigi, pavyzdžiui, uždirbi 1300 eurų „ant popieriaus“, tai pirmi 1000 eurų būtų apmokestinami 15 proc , o likę 300 eurų – jau 20 proc. tarifu. Esant dabartiniam 15 proc. tarifui nuo 1300 sumoki 195. Įvedus progresinį 15 ir 20 proc. tarifą sumokėtum jau 210 eurų.

Taigi, jeigu tikslas apmokestinti daugiau uždirbančiuosius, tuomet progresiniai, t. y. didėjančio tarifo mokesčiai, yra visai tinkama priemonė. Bet tuomet klausimas, ką laikyti daugiau uždirbančiu?

Progresinėse pasakose skurstantys nemoka nieko, vidurinioji klasė sumoka labai mažai, o visus pinigus į biudžetą suneša „milijonieriai“. Realybėje, t. y. žiūrint į tai, ką siūlo Lietuvos politikai, mokesčiai didėti pradėtų maždaug nuo 1200 eurų „į rankas“. O jei dar turi porą vaikų? Politikai, viešai verkiantys dėl viduriniosios klasės nebuvimo, mokesčius nori didinti būtent viduriniosios klasės užuomazgoms.

O gal progresinių, t. y. didėjančių mokesčių tikslas yra žmones apmokestinti mažiau?

Tuomet progresinių mokesčių nereikia. Paprasčiausias ir taikliausias būdas mažinti mokesčius yra... mažinti mokesčius. Progresiniai, t. y. didėjančio tarifo mokesčiai čia ne prie ko.

Jei tikslas – sumažinti mokesčius tik mažiau uždirbantiems, tuomet – galbūt. Įsivaizduokite, pvz., jei uždirbantiems daugiau kaip tūkstantį eurų būtų taikomas 15 proc. tarifas (kaip ir dabar), o uždirbantiems iki tūkstančio – 10 proc., tai irgi būtų progresinis tarifas, tačiau toks, kuris mokesčius mažina (o ne didina).

Bet jei norime mokesčių, kur mažai uždirbantys moka ir mažą sumą, ir mažą procentą nuo pajamų, tai paprastesnis būdas to pasiekti yra didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD).

Bet tokią sistemą mes jau turime dabar. Jei uždirbi 380 eurų „ant popieriaus“, visi 380 yra pripažįstami kaip NPD ir jiems taikomas 0 proc. GPM tarifas.

Bet jei uždirbi 500 „į rankas“, sumoki 65 eurus GPM. Uždirbi 1000 „į rankas“ – sumoki 197 eurus. Uždirbi perpus mažiau, mokesčių sumoki tris kartus mažiau. Dėl NPD, mažiau uždirbantieji jau dabar sumoka ir mažiau mokesčių, ir mažesnį procentą nei uždirbantys daugiau. Norite šį skirtumą dar didinti – didinkite neapmokestinamąjį pajamų dydį.

O gal progresiniai mokesčiai yra atsakymas į pajamų nelygybės problemą Lietuvoje? Ne. Ir štai paprasta priežastis. Pajamų nelygybė tarp gyventojų pajamų mokestį mokančių žmonių yra iš esmės tokia pat kaip Europoje. Tačiau jei į skaičiavimus įtraukiame pensininkus su jų mažomis pensijomis, tuomet pajamų nelygybė išauga.

Taigi, pajamų nelygybės rodikliai Lietuvoje aukšti (palyginti su Europa) ne todėl, kad vieni uždirba daug, o kiti uždirba mažai, o todėl, kad pensijos mažos. Tačiau pensininkai nemoka gyventojų pajamų mokesčio. O tai reiškia, kad nesvarbu, koks GPM, progresinis, ar toks kaip dabar – pensijos nuo to nepasikeis.

O gal įsivesti „progresinius“ reikia, nes reikia didinti perskirstymą? Juk taip pastoviai porina gyvenantieji iš perskirstymo. Bet perskirstymas yra ne kas kita, kaip surenkami mokesčiai. Mokesčių surinkta daugiau – perskirstymas didesnis. Mažiau – perskirstymas mažesnis.

Progresiniai mokesčiai perskirstymą didina tik tada, kada mokesčių surenkama daugiau. Taigi, „didinti perskirstymą“ reiškia ne ką kitą kaip didinti mokestinę naštą mokantiems mokesčius. Perskirstymo ir progresinių gerbėjai galėtų būti bent sąžiningi ir prisipažinti, kad jie nori padidinti mokesčius, nes yra įsitikinę, kad valdžia pinigus panaudos geriau nei žmonės, kurie tuos pinigus uždirbo.

Politikai, kurie sako, kad progresiniais mokesčiais apmokestins milijonierius, iš tikro nori padidinti mokesčius uždirbantiems šiek tiek daugiau nei 1000 eurų. Kas čia? Nuoseklumo trūkumas ar veidmainiškumas?

Beje, kalbant apie veidmainiškumą. Neseniai įvestos „Sodros grindys“ buvo akivaizdus mokesčių padidinimas mažiausiai uždirbantiems. Išeina labai įdomiai. Politikai, kurie pasisako už progresinius mokesčius, įveda regresinius mokesčius, t. y. kuomet uždirbantys mažiau moka daugiau. Mažiausiai uždirbančių nuo mokesčių didinimo negynė nei profsąjungos, nei kairieji, nei prie valdžios prisiplakę etatiniai socialinio jautrumo šaukliai. Kodėl?

O gal viskas paprasčiau? Gal politikai balsuoja už bet kokius pakeitimus, kuriais didinami mokesčiai? Ir iš tikro, jei tikslas – tiesiog ištraukti daugiau pinigų iš žmonių kišenių, tuomet tinka ir progresiniai, ir regresiniai, ir akcizai, ir PVM.

Bet nei pasakomis, nei Skandinavija čia nė nekvepia.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Vaidotas Dauskurdas. Baltieji pradeda ir laimi: tikrosios „baltųjų finansų“ grėsmės

Lietuvos valdžia, deklaruodama tikslą per šiuos metus iš „šešėlio ištraukti“ 200 mln....

Kristina Kepsnytė-Bugaitienė. Ar Lietuva taps saulės šalimi? Pamatysime šią vasarą! (5)

Jei nors kiek domėjotės, kaip geriau įdarbinti sutaupytus pinigus ir uždirbti, šis straipsnis...

Romas Austinskas. Kodėl vilkikų vairuotojai tikrai balsuos Europos Parlamento rinkimuose? (7)

Kiek daugiau nei 13 proc. mūsų šalies BVP sukuria transporto sektorius, analitikų...

Renata Vasiliauskienė. BDAR nuostatų neapibrėžtumas priežiūros institucijos rankose (2)

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija toliau priima teisės aktus, kurie turėtų įnešti...

Marius Dubnikovas. Pirmieji pensijų reformos „viščiukai“ (8)

Jau praėjo du mėnesiai, kai galima apsispręsti, ką daryti su pensijos kaupimu II pakopoje....

Top naujienos

Įtampa ir nerimas Briuselyje didėja: ES siūlys Britanijai dvi galimybes atnaujinta 01.10 val. (213)

Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį susitarė pasiūlyti Didžiosios Britanijos premjerei...

Šalis, kur prostitucija – tiesiog verslas: kaip tai atrodo iš arti (199)

Na, va jums ir prašome, dar viena spalvinga spalvingos šalies pusė. Aš su prostitucija...

Paaiškino, kodėl „klevai“ laikiną vairuotojo pažymėjimą turės 3 metus (32)

Keičiasi tvarka, nurodanti, kiek laiko galioja pradedantiesiems vairuotojams išduodamas laikinasis...

Europos čempionato atrankos starte Rusijos rinktinė gavo skambų antausį Briuselyje (35)

2020 metų Europos futbolo čempionato atranką Rusijos rinktinė pradėjo pralaimėjimu. Briuselyje...

Tobulą atostogų vietą atradę lietuviai įspėja tautiečius: higienos sąskaita taupyti nevalia, todėl nekartokite mūsų klaidos (47)

Laoso Liaudies Demokratinė Respublika – nedidukė Pietryčių Azijos valstybėlė, gyventojų...

„Olympiakos“ įteikė dovaną „Žalgiriui“, suomis išplėšė pergalę rungtynėse su „Barcelona“ (11)

Pirėjo „Olympiakos“ (14-14) įteikė netikėtą dovaną dėl likusių trijų laisvų kelialapių...

Lietuvoje siaučiant tymų protrūkiui Veryga pripažįsta veiksmų plano neturintis (356)

Lietuvoje – tymų proveržis: šiemet jau užfiksuoti 224 atvejai. Pernai tokių buvo 30.

„Žalgirio“ svajonę pasvėręs Kuzminsko brolis: būtų nuostabu, jei tolyn patektų ir Kaunas, ir Milanas laida „Krepšinio zona“ (23)

Dar prieš tris savaites nekantriausi Lietuvos žurnalistai jau skubėjo laidoti Kauno „Žalgirio“...

Prašmatniame gimtadienyje – daugiau nei 100 kviestinių svečių (32)

Ketvirtadienio vakarą interjero tekstilės kompanija „Audrineta“ atšventė aštuonioliktą...

Ekspertas apie išvadas dėl buvusio Putino bendražygio mirties: nieko panašaus nebuvau matęs (99)

Lūžęs kaklo kaulas, kuris lūžta labai retai, nebent smaugimo ar dusinimo atveju, kraujo...