aA
Prieš dešimtmetį „The Economist“ gana taikliai apibūdino Rusijos ūkį kaip „kiaurasamčio ekonomiką“. Šalyje daug problemų, bet kol naftos kainos aukštos – gyventi galima. Kol į kiaurasamtį vanduo pilamas greičiau, nei iš jo iš išbėga, tol jame yra vandens. Jei tik srovė sustoja – vanduo akimirksniu išbėga ir pasimato tikrosios problemos. Paprastai tariant, „kiaurasamčio ekonomika“ apibūdina situaciją, kai ilgalaikės sisteminės problemos yra ignoruojamos, jas užkamšant pinigais.
Žilvinas Šilėnas
© LLRI nuotr.

O kaip mūsų kieme? Taip, Lietuva neturi naftos pinigų, tačiau „kiaurasamčio ekonomikos“ apraiškų pas mus irgi nemažai. Galima prisiminti 2009-uosius: BVP krito apie 15 proc., pajamos į valstybės biudžetą irgi krito, o valstybės išlaidos iš esmės nesumažėjo. Rezultatas – trigubai išaugusi valstybės skola, kuri nuo krizės pabaigos kasmet vis dar paauga.

„Kiaurasamčio ekonomika“ pasireiškia ir kitais bruožais. Durkite į bet kokią valstybės valdomą sritį, pavyzdžiui, švietimą, sveikatą ar pensijas. Kaip politikai siūlo spręsti problemas? Į kiaurasamtį dar smarkiau lieti vandenį, t. y. skirti daugiau pinigų. Tiesą pasakius, retas politikas drąsiai sako, kad valstybės teikiamas paslaugas galima pagerinti ne su daugiau pinigų, bet protingais sprendimais, efektyvia vadyba ar reformomis.

Sakoma, kad jei atsakymas į bet kokią problemą yra „reikia daugiau pinigų“, tai problemos kyla ne dėl pinigų, o dėl sisteminio mąstymo trūkumo. Panašiai ir valstybės valdomose srityse: visos problemos paaiškinamos „trūksta pinigų“, visi sprendimai – „bus daugiau pinigų“. Tokia pozicija atleidžia politikus ir viešąjį sektorių nuo atsakomybės ir atskaitomybės. O čia jau rimti kiaurasamtizmo simptomai.

Dar daugiau, kiaurasamtizme yra vienas ir vienintelis visų problemų kaltininkas – mokesčių mokėtojas. Jis – ir visų problemų šaltinis, ir sprendimas. Alfa ir omega. Atpirkimo ožys. Pagal kiaurasamtizmo tikėjimą, jei tik iš ant mokesčių aukuro paguldyto mokesčių mokėtojo pavyktų išsunkti daugiau kraujo – viskas būtų gerai. O kad mokesčių mokėtojas jau seniai serga lėtine mažakraujyste ir pinigų trūkumu – ne argumentas.

„Viešasis sektorius yra išlaikomas iš biudžeto, mokesčių mokėtojai čia ne prie ko“, – pamenu mintis dėstė viena feisbuko persona. Bijau, kad čia ne šaržas. Bijau, kad yra politikų, kurie mąsto lygiai taip pat.

Kiaurasamtizmo pasekmė – per kelis dešimtmečius Lietuvoje iš esmės nebuvo sukurta tvarių alternatyvų, kaip finansuoti švietimą, sveikatą ar gyvenimą senatvėje. Visos valdiškos paslaugos finansuojamos pačiu primityviausiu „einamuoju finansavimu“ iš mokesčių mokėtojų kišenių. Yra pinigų – galima pakelti atlyginimus mokytojams ar gydytojams. Nėra pinigų – nėra ir algų. Ilgalaikių ir kryptingų pokyčių tokiu būdu neįgyvendinsi, nebent atsitiktinus ir trumpalaikius.

Per kelis dešimtmečius alternatyvų užuomazgos, tokios kaip privatus pensijos kaupimas, papildomas sveikatos draudimas ar pinigų kaupimas vaikų mokslams nebuvo plėtojami, o kasmet vis labiau užgniaužiami. Pamenate dienas, kai buvo kalbama, kad ne į „Sodrą“, o į pensijų kaupimą bus galima skirti 5,5 proc.? Pamenate, kai buvo deklaruojamas siekis, kad žmogus senatvėje nepriklausytų vien nuo „Sodros“ pensijos, bet šalia turėtų pensijų fondą ir santaupų?

Užgniaužus alternatyvas, dabar turime liūdną situaciją be išeities. Dabar vienintelis būdas sumokėti Pauliui yra atimti iš Petro. Vienintelis būdas padidinti atlyginimus gydytojams – padidinti privalomą sveikatos draudimo mokestį. Vienintelis būdas pakelti pensiją seneliui – atimti iš anūko. Viešojo sektoriaus finansavimas grįžo į primityviuosius iki industrinius laikus, kur vienintelis būdas užauginti daugiau bulvių yra atimti žemę iš kaimyno.

Kitos alternatyvos? Nebent būti labai turtingu, mokėti mokesčius ir nesinaudoti valdiškomis paslaugomis (pvz., rinktis iš kišenės apmokamą privačią mediciną). Arba – mokėti kuo mažiau mokesčių ir stengtis išlupti kuo daugiau naudos. Tačiau absoliuti dauguma mokesčių mokėtojų nėra nei tokie turtingi, nei tokie įžūlūs. Tad jiems belieka mokėti ir tikėti.

O srovė į kiaurasamtį ilgainiui tik silpnės. Ir kalbu net ne apie Europos Sąjungos pinigų sumažėjimą. Mažėja tų, kas gali pilti į kiaurasamtį. Remiantis paskutinio 2011 m. gyventojų surašymo duomenimis, jei Lietuvoje gyventų 10 žmonių, tai 4 uždirbtų ir mokėtų mokesčius, 3 išlaikytų šeimos nariai, 3 – mokesčių mokėtojai. Reiškia, keturi turi uždirbti tiek, kad užtektų dešimčiai.

Bet iš tų keturių uždirbančių ir sumokančių mokesčius reikia atimti pusantro, nes maždaug trečdalis dirbančiųjų dirba viešajame sektoriuje. Jokiu būdu nesakau, kad žmonės viešajame sektoriuje nedirba ar nemoka mokesčių. Faktas, kad atlyginimus viešasis sektorius gauna iš pinigų, kuriuos į biudžetą suneša privataus sektoriaus mokesčių mokėtojai.

Iš keturių dirbančiųjų atėmus pusantro žmogaus viešajame sektoriuje, proporcija tampa dar liūdnesnė. Du su puse žmogaus turi uždirbti tiek, kad užtektų dešimčiai. Supaprastinkime ir gausime, kad du žmonės turi uždirbti tiek, kad užtektų aštuoniems.

Bet yra dar blogiau. Ši „du išlaiko aštuonis“ proporcija yra Lietuvos vidurkis. O juk Lietuvoje jau yra regionų, kur daugiau nei pusė žmonių dirba viešajame sektoriuje. Tai reiškia, kad, tarkime, Lazdijuose, kur 61 proc. gyventojų dirba viešajame sektoriuje, ar Ignalinos rajone (57 proc.), ne du išlaiko aštuonis, o vienas – devynis.

Ir laikas – ne mūsų sąjungininkas. Dėl emigracijos (juk emigruoja dirbantys) ir visuomenės senėjimo šios proporcijos tik blogės. O tai reiškia, mažės galinčių pilti vandenį į rėtį. Bus galima kaltinti mokesčių mokėtojus kiek tik nori ir kuo tik nori, bet pinigų nepadaugės.

Šio apokaliptinio scenarijaus dar galima išvengti. Laiko dar šiek tiek yra. Ekonomika, nepaisant politikų pastangų, dar auga. Dar galima atgaivinti papildomas privačias sveikatos ar senatvės finansavimo alternatyvas. Dar galima sustabdyti netvarų mokesčių mokėtojo kraujo nuleidinėjimą. Bet ar užteks valios atsisakyti kiaurasamtizmo? Ar po dar kelių dvidešimtmečių girdėsime tą patį valdžios pasiteisinimą „trūksta pinigų“?

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kristina Ivanovė. Nuo 2019 m. balandžio – nauja tvarka: kada tiekėjai galės būti įrašyti į Nepatikimų tiekėjų sąrašą (1)

2018 m. lapkričio 2 d. Lietuvos Respublikos Seime registruotame Viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ)...

Jūratė Cvilikienė. Kaip nepermokėti už šventes?

Dažnas gyventojas prieš žiemos šventes duoda sau pažadą neišlaidauti ir laikytis biudžeto,...

Vaidas Žagūnis. Koks finansinis įgūdis jaunajai kartai padėtų svajones paversti tikrove?

Nors jaunosios kartos lūkesčiai ir ambicijos įkvepia, kyla klausimas, kiek jos pagrįstos? Ir ar...

Vytautas Ašeris. Trys ingredientai naujos kartos komandai: mokslas, emocijos ir laisvė (2)

Visos – tradicinės, didelės, jaunos ar startuoliškais principais paremtos kompanijos – nuolat...

Vytenis Šimkus. Kiek „Brexit“ gali kainuoti Lietuvai? (5)

Migla dėl Jungtinės Karalystės ateities santykių su Europos Sąjunga kol kas nesisklaido....

Top naujienos

Vytautas Landsbergis: negalima žiūrėti į gerovę tik iš ekonominės perspektyvos

Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų ( TS–LKD ) garbės pirmininkas,...

Pasiekė karjeros viršūnę Vokietijoje ir grįžo į Lietuvą: niekur kitur būti dabar nenorėtų (148)

Skaičiuojama, kad 78 proc. į užsienį emigravusių lietuvių ketina grįžti į Lietuvą. 31-erių...

Sudėliojo visus tašku ant „i“: trinktelėsi durelėmis – pildysi deklaraciją (142)

Ar ateis diena, kai radę įbrėžtas ar įlenktas savo automobilio dureles galėsime kviesti...

Tarp mulais vadinamų narkotikų kurjerių – ne vienas lietuvis: po tokių „atostogų“ kai kurie namo ir nebegrįžta (102)

Mulai – taip vadinami sutikusieji dirbti narkotikų kurjeriais. Dalis jų dienas leidžia Pietų ar...

Kaip sulaukti 100 metų ir turėti šviesų protą: 10 mokslininkų rekomendacijų (35)

Vis daugiau žmonių gyvena ilgai – kai kurie 100 metų ir ilgiau. Mokslininkai bando suprasti, kaip...

Romas Sadauskas-Kvietkevičius. Kodėl „geltonosios liemenės“ laimėjo, o „Paskutinis skambutis“ liko neišgirstas? (198)

Andriaus Tapino ir dešimčių profesinių sąjungų organizuotoje „Paskutinio skambučio“...

Ko dar mes galime laukti ir tikėtis iš žiemos? (38)

Lietuvoje gruodžio vidurys, beveik pačių tamsiausių dienų metas. Sakome „beveik“, nes kas yra...

Miunchene – Krampuso viršus: kaip „Žalgirio“ vyrus sprukti privertė vokiškas siaubūnas pažymiai žaidėjams (58)

Kauno „Žalgirio“ vyrai antrą sezoną iš eilės iš Vokietijos savo gerbėjams lauktuvių...

Bilis pagerino Lietuvos rekordą ir pateko į finalą (14)

Simonas Bilis pagerino Lietuvos rekordą ir pateko į Kinijoje vykstančio pasaulio plaukimo...

Nomedos Kazlaus partneris dėl vienos ypatybės išgirsta itin nekorektiškų klausimų (21)

Graži gruodžio tradicija tęsiama: lietuvių operos solistė sopranas Nomeda Kazlaus vėl kviečia...