aA
Kai pasiūlymą viešuosiuose pirkimuose teikdavo dvi ar daugiau tų pačių akcininkų valdomos ar kitaip susijusios bendrovės, kildavo klausimų dėl jų sąžiningos konkurencijos.
Žilvinas Briedis
© Bendrovės archyvas

Aiškesnes tokių viešųjų pirkimų taisykles apibrėžė Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT). Svarbiausia šio teismo žinia – siekiant kuo didesnio viešųjų pirkimų dalyvių skaičiaus, susijusioms bendrovėms turi būti leista dalyvauti tame pačiame pirkime, o kylant abejonių dėl sąžiningos konkurencijos tuo turi aktyviai rūpintis perkančioji organizacija.

Susijusios bendrovės bylinėdavosi su perkančiosiomis organizacijomis ir kitais tiekėjais

Nors susijusios bendrovės iki šiol galėjo teikti atskirus pasiūlymus tame pačiame viešajame pirkime ir konkuruojant siekti laimėjimo, praktikoje kildavo nemažai klausimų. Dalis tokių situacijų virsdavo teisiniais ginčais ir ilgomis bylinėjimosi procedūromis.

Kaip ir viešųjų pirkimų byloje tarp Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro ir „VSA Vilnius“ bei kitų bendrovių, dėl kurios Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) kreipėsi į ESTT. Minimoje byloje yra keliamas klausimas, ar sąžiningai buvo konkuruojama Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro paslaugų viešajame pirkime, susijusiame su Šiaulių miesto savivaldybės komunalinių atliekų surinkimu bei jų transportavimu į apdorojimo vietą.

Šios bylos išaiškinime, kurį ES Teisingumo Teismas pateikė gegužės 17 dienos sprendimu (bylos Nr. C‑531/16), buvo pateiktos aiškesnės taisyklės, kurių turėtų laikytis susijusios bendrovės, teikiančios atskirus pasiūlymus tame pačiame viešajame pirkime. Taip pat – kaip turėtų elgtis perkančiosios organizacijos, vertindamos tokių susijusių bendrovių pasiūlymus.

Susijusiomis bendrovėmis laikomos organizacijos, kurias sieja ekonominiai ir struktūriniai ryšiai: viena bendrovė turi kitos bendrovės akcijų, bendrovių valdybas sudaro tie patys arba dalis tų pačių asmenų ar egzistuoja kitos bendrovių sąsajas liudijančios aplinkybės.

Užtikrinti kuo daugiau dalyvių

ESTT pabrėžė, kad vienas iš ES tikslų yra siekis užtikrinti, kad viešojo pirkimo procedūrose dalyvautų kuo daugiau dalyvių. Todėl atvejus, kai tarpusavyje susijusioms įmonėms sistemingai būtų neleidžiama dalyvauti toje pačioje viešojo pirkimo procedūroje, įvertino kaip nesuderinamus su Europos Sąjungos teise.

ES Teisingumo Teismas taip pat pažymėjo, kad susijusios bendrovės, teikiančios savarankiškus ir atskirus pasiūlymus tame pačiame viešajame pirkime, neprivalo iš anksto deklaruoti perkančiajai organizacijai savo sąsajų su kitomis bendrovėmis. Išskyrus atvejus, kai tokia nedviprasmiška pareiga viešojo pirkimo dalyviams būtų numatyta nacionaliniuose teisės aktuose ar konkretaus viešojo pirkimo dokumentuose.

Tokios išlygos Lietuvoje netaikomos – šiuo metu galiojantys viešųjų pirkimų teisės aktai nenumato pareigos bendrovėms teikiant pasiūlymus perkančiosioms organizacijoms deklaruoti savo tarpusavio ryšius su kitais tiekėjais.

Perkančioji organizacija turi pati aiškintis dėl galimų sąsajų

Remiantis ESTT išaiškinimu, perkančioji organizacija per visą viešojo pirkimo procedūrą turi traktuoti atitinkamo dalyvio pasiūlymą kaip tinkamą pasiūlymą, jeigu nėra požymių, kad susijusių dalyvių pateikti pasiūlymai buvo suderinti arba dėl jų buvo susitarta. Tačiau, jei perkančiajai organizacijai kyla įtarimų, ji turi imtis aktyvių veiksmų.

Kai perkančioji organizacija turi informacijos, keliančios pagrįstų abejonių dėl pateiktų pasiūlymų savarankiškumo bei nepriklausomumo, ji privalo patikrinti, ar pasiūlymai tikrai savarankiški ir nepriklausomi.

ESTT pabrėžė aktyvų perkančiosios organizacijos vaidmenį siekiant išsiaiškinti šias aplinkybes. Perkančioji organizacija turi teisę pareikalauti iš tokių viešojo pirkimo dalyvių papildomos informacijos, kuri patvirtintų, jog pasiūlymai tikrai savarankiški ir nepriklausomi. Tik paaiškėjus, kad dalyvių pasiūlymai nėra savarankiški ir nepriklausomi, tokie susijusių bendrovių pasiūlymai yra atmestini.

Pasak ESTT, vien aplinkybės, jog viena bendrovė gali kontroliuoti kitą bendrovę dėl tokioje įmonėje turimų akcijų ar balsavimo teisių, nepakanka nuosprendžiui, jog bendrovės teikdamos atskirus pasiūlymus sąžiningai nekonkuravo. Perkančioji organizacija turi patikrinti, ar turimos akcijos arba balsavimo teisės turėjo konkrečią bei realią įtaką šių pasiūlymų nepriklausomumui.

Paaiškino, kaip galima įrodyti sąsajas

Pateiktame išaiškinime ESTT paaiškino, kaip galima įrodyti susijusių bendrovių nesąžiningą konkuravimą tame pačiame viešajame pirkime. Tai galima nustatyti remiantis tiek tiesioginiais, tiek netiesioginiais įrodymais.

Tiesioginiais įrodymais laikomi tokie požymiai kaip bendrovių pasiūlymų turinio tapatumas, panašios pasiūlymų klaidos, panaši pasiūlymų kainodara ar tas pats pasiūlymus pasirašęs asmuo. Netiesioginiams įrodymams keliama sąlyga, kad jie būtų objektyvūs ir nuoseklūs. Kita būtina sąlyga – pirkimo dalyviai turi būti nepateikę priešingų įrodymų.

Pavyzdžiui, situacijoje, kai viena iš bendrovių nepagrindžia pasiūlymo atitikties numatytiems pirkimo reikalavimams, o kita susijusi įmonė dėl to laimi viešąjį pirkimą, šios aplinkybės nėra laikomos objektyviomis ir nuosekliomis. Manytina, kad jų nepakaktų siekiant įrodyti, jog bendrovės konkuruoja nesąžiningai.

Aiškesnės ESTT taisyklės dėl susijusių bendrovių dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose yra gera žinia tiek verslo sektoriui, tiek perkančiosioms organizacijoms. Papildomo aiškumo turėtų pateikti ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris atnaujins bylos nagrinėjimą po ESTT išaiškinimo.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Indrė Genytė-Pikčienė. Ristis konkurencingumo indeksuose žemyn Lietuvai – prabanga (3)

Šiandien paskelbta 2018-ųjų Pasaulio ekonomikos forumo ataskaita, kurioje ši institucija, atlikus...

Aleksandras Izgorodinas. Turime kaip niekad palankų momentą kaupti rezervą sekančiam sunkmečiui (7)

Šiandien Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos parengtam 2019 m. biudžeto projektui, kuris...

Atsakymai Aidui Pivoriūnui: Problema yra atbukusi akis, kuriai miško plynės atrodo gerai (36)

Privačių miškų savininkų asociacijos direktorius Aidas Pivoriūnas straipsnyje „Miško...

Vytenis Šimkus. Brexit: debesuota, be pragiedrulių? (2)

Nenumaldomai artėja 2019 m. kovo 29 dienos vidurnaktis, kada Jungtinė Karalystė (JK) pasitrauks iš...

Top naujienos

Šaro rimbas padėjo: „Žalgiris“ Stambule parodė tikrąjį savo veidą (226)

Kauno „Žalgiris“ trečiadienio vakarą Stambulo „Sinan Erdem Dome“ arenoje ieškojo pirmos...

Sostinės pakraštyje – garsių prekių ženklų išparduotuvė, apie kurią nenorėtumėte niekam prasitarti (134)

Pasakoti ar nepasakoti – štai kur klausimas, kai kalba nukrypsta apie neseniai duris pravėrusias...

Mistinė vieta, apie kurią žino retas vilnietis: užsieniečiai čia plūsta tūkstančiais (69)

Retas vilnietis žino apie namą, stovintį Antakalnio V. Grybo gatvės Vaikų namų teritorijoje,...

Spekuliantai pelnosi krentant Džeimso Bondo automobilio gamintojo akcijoms (12)

Galbūt investuotojams Džeimso Bondo automobilis ir patinka, bet gamintojo akcijomis jie spekuliuoja...

Patenkintas Šaras „gražuolių“ matyti „Žalgiryje“ nenori: turime iš naujo tapti žvėrimis specialiai Krepšinis.lt iš Stambulo

Kauno „Žalgiris“ pademonstravo įspūdingą žaidimą puolime bei atidarė pergalių sąskaitą...

Liberalai panaikino Šimašiui palankų sprendimą narystė partijoje gali būti sustabdyta (148)

Remigijui Šimašiui paskelbus, kad antrosios kadencijos Vilniaus miesto mero kėdėje jis sieks su...

Metė siaubingus kaltinimus medžiotojo pašautam dviratininkui – mama vadina monstru ir gailisi, kad tiek mažai kankinosi buvusi mergina kaltina žvėrišku elgesiu (21)

Netekties palaužta dviratininko iš Didžiosios Britanijos Marco Suttono, kurį per klaidą Alpės...

Vieną tritaškį per rungtynes pataikęs „Rytas“ namie nusileido vokiečiams (181)

Vilniaus „Ryto“ (1/2) komanda Europos taurės turnyre patyrė antrą pralaimėjimą iš eilės....

Antrąją „Neregėtą Lietuvą“ išleidęs Jovaiša: pirmasis albumas buvo naudojamas ne pagal paskirtį (22)

Fotografas Marius Jovaiša prieš 10 m. pristatęs jau dabar bene žymiausią Lietuvos fotografijų...

Adomaitis: pametame kažkur galvas – nežinau, kaip paaiškinti (41)

„Ryto“ sirgaliai likus pusei minutės iki ketvirto kėlinio pabaigos traukė ne pergalės dainas,...