Aiškesnes tokių viešųjų pirkimų taisykles apibrėžė Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT). Svarbiausia šio teismo žinia – siekiant kuo didesnio viešųjų pirkimų dalyvių skaičiaus, susijusioms bendrovėms turi būti leista dalyvauti tame pačiame pirkime, o kylant abejonių dėl sąžiningos konkurencijos tuo turi aktyviai rūpintis perkančioji organizacija.
Susijusios bendrovės bylinėdavosi su perkančiosiomis organizacijomis ir kitais tiekėjais
Nors susijusios bendrovės iki šiol galėjo teikti atskirus pasiūlymus tame pačiame viešajame pirkime ir konkuruojant siekti laimėjimo, praktikoje kildavo nemažai klausimų. Dalis tokių situacijų virsdavo teisiniais ginčais ir ilgomis bylinėjimosi procedūromis.
Kaip ir viešųjų pirkimų byloje tarp Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro ir „VSA Vilnius“ bei kitų bendrovių, dėl kurios Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) kreipėsi į ESTT. Minimoje byloje yra keliamas klausimas, ar sąžiningai buvo konkuruojama Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro paslaugų viešajame pirkime, susijusiame su Šiaulių miesto savivaldybės komunalinių atliekų surinkimu bei jų transportavimu į apdorojimo vietą.
Šios bylos išaiškinime, kurį ES Teisingumo Teismas pateikė gegužės 17 dienos sprendimu (bylos Nr. C‑531/16), buvo pateiktos aiškesnės taisyklės, kurių turėtų laikytis susijusios bendrovės, teikiančios atskirus pasiūlymus tame pačiame viešajame pirkime. Taip pat – kaip turėtų elgtis perkančiosios organizacijos, vertindamos tokių susijusių bendrovių pasiūlymus.
Susijusiomis bendrovėmis laikomos organizacijos, kurias sieja ekonominiai ir struktūriniai ryšiai: viena bendrovė turi kitos bendrovės akcijų, bendrovių valdybas sudaro tie patys arba dalis tų pačių asmenų ar egzistuoja kitos bendrovių sąsajas liudijančios aplinkybės.
Užtikrinti kuo daugiau dalyvių
ESTT pabrėžė, kad vienas iš ES tikslų yra siekis užtikrinti, kad viešojo pirkimo procedūrose dalyvautų kuo daugiau dalyvių. Todėl atvejus, kai tarpusavyje susijusioms įmonėms sistemingai būtų neleidžiama dalyvauti toje pačioje viešojo pirkimo procedūroje, įvertino kaip nesuderinamus su Europos Sąjungos teise.
ES Teisingumo Teismas taip pat pažymėjo, kad susijusios bendrovės, teikiančios savarankiškus ir atskirus pasiūlymus tame pačiame viešajame pirkime, neprivalo iš anksto deklaruoti perkančiajai organizacijai savo sąsajų su kitomis bendrovėmis. Išskyrus atvejus, kai tokia nedviprasmiška pareiga viešojo pirkimo dalyviams būtų numatyta nacionaliniuose teisės aktuose ar konkretaus viešojo pirkimo dokumentuose.
Tokios išlygos Lietuvoje netaikomos – šiuo metu galiojantys viešųjų pirkimų teisės aktai nenumato pareigos bendrovėms teikiant pasiūlymus perkančiosioms organizacijoms deklaruoti savo tarpusavio ryšius su kitais tiekėjais.
Perkančioji organizacija turi pati aiškintis dėl galimų sąsajų
Remiantis ESTT išaiškinimu, perkančioji organizacija per visą viešojo pirkimo procedūrą turi traktuoti atitinkamo dalyvio pasiūlymą kaip tinkamą pasiūlymą, jeigu nėra požymių, kad susijusių dalyvių pateikti pasiūlymai buvo suderinti arba dėl jų buvo susitarta. Tačiau, jei perkančiajai organizacijai kyla įtarimų, ji turi imtis aktyvių veiksmų.
Kai perkančioji organizacija turi informacijos, keliančios pagrįstų abejonių dėl pateiktų pasiūlymų savarankiškumo bei nepriklausomumo, ji privalo patikrinti, ar pasiūlymai tikrai savarankiški ir nepriklausomi.
ESTT pabrėžė aktyvų perkančiosios organizacijos vaidmenį siekiant išsiaiškinti šias aplinkybes. Perkančioji organizacija turi teisę pareikalauti iš tokių viešojo pirkimo dalyvių papildomos informacijos, kuri patvirtintų, jog pasiūlymai tikrai savarankiški ir nepriklausomi. Tik paaiškėjus, kad dalyvių pasiūlymai nėra savarankiški ir nepriklausomi, tokie susijusių bendrovių pasiūlymai yra atmestini.
Pasak ESTT, vien aplinkybės, jog viena bendrovė gali kontroliuoti kitą bendrovę dėl tokioje įmonėje turimų akcijų ar balsavimo teisių, nepakanka nuosprendžiui, jog bendrovės teikdamos atskirus pasiūlymus sąžiningai nekonkuravo. Perkančioji organizacija turi patikrinti, ar turimos akcijos arba balsavimo teisės turėjo konkrečią bei realią įtaką šių pasiūlymų nepriklausomumui.
Paaiškino, kaip galima įrodyti sąsajas
Pateiktame išaiškinime ESTT paaiškino, kaip galima įrodyti susijusių bendrovių nesąžiningą konkuravimą tame pačiame viešajame pirkime. Tai galima nustatyti remiantis tiek tiesioginiais, tiek netiesioginiais įrodymais.
Tiesioginiais įrodymais laikomi tokie požymiai kaip bendrovių pasiūlymų turinio tapatumas, panašios pasiūlymų klaidos, panaši pasiūlymų kainodara ar tas pats pasiūlymus pasirašęs asmuo. Netiesioginiams įrodymams keliama sąlyga, kad jie būtų objektyvūs ir nuoseklūs. Kita būtina sąlyga – pirkimo dalyviai turi būti nepateikę priešingų įrodymų.
Pavyzdžiui, situacijoje, kai viena iš bendrovių nepagrindžia pasiūlymo atitikties numatytiems pirkimo reikalavimams, o kita susijusi įmonė dėl to laimi viešąjį pirkimą, šios aplinkybės nėra laikomos objektyviomis ir nuosekliomis. Manytina, kad jų nepakaktų siekiant įrodyti, jog bendrovės konkuruoja nesąžiningai.
Aiškesnės ESTT taisyklės dėl susijusių bendrovių dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose yra gera žinia tiek verslo sektoriui, tiek perkančiosioms organizacijoms. Papildomo aiškumo turėtų pateikti ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris atnaujins bylos nagrinėjimą po ESTT išaiškinimo.
