Lenkijos valdžia kuria palankias verslo sąlygas visai ekonomikai, tarp jų ir transportui. Puikiai iliustruojantis pavyzdys buvo minėto klubo 20-mečio šventė. Lenkijos Prezidentas, du šalies ministrai pasveikino ir pagerbė renginio dalyvius gausiais apdovanojimais ir raštais! Baltstogės vežėjų jubiliejuje dalyvavo ir Vaivadijos vadovai, Europarlamento nariai. Valdžios ir vežėjų gražaus bendravimo atmosferą negalima buvo pavadinti kitaip, kaip „atmosfera“ (meno sfera).
Na, o mūsų šalyje Lietuvos transporto politikos „grynuoliai“ dažniausiai rūpinasi ne tiek verslo sąlygų gerinimu, kiek dirbtiniais barjerais... Taip atsirado sunkumai su kvotomis įdarbinant vairuotojus iš trečių šalių, kodas – 95, koeficientas 1,65 ir kiti reikalavimai, dėl kurių Lietuvą jau paliko apie 500 transporto įmonių su 4500 sunkvežimių. „Sėkmingai“ išvežėme ir beveik 9000 darbo vietų į Lenkiją, Vokietiją ir kitas ES valstybes, o susijaudinusių dėl to pareigūnų kaip ir nepavyko atrasti...
Tad ko pasigenda Lietuvos vežėjai? Pirma, atsakomybės. Pavyzdžiui, delsimas dėl papildomų kvotų apkarpė ir vežėjų, ir biudžeto pajamas. Kas kaltas? Visi, o konkrečiai – niekas. Antra, kompetencijos. Kaip galima įstatymiškai priimti 1,65 koeficientą, jei tai neatitinka Konstitucijos dvasios. Kaip galima uždrausti atsiskaityti grynais su vairuotojais, jei jie patys netenka dalies atlyginimo išgryninant savo uždarbius. Regis, ironiškai mėginama „furų vergus“ paversti „bankų vergais“... Trečia, motyvacijos. Pareigūnai nesuinteresuoti rezultatais, taigi, ir sėkminga transporto raida. Įspūdis toks, kad iš 3 PPP ( angl. Private Public Partnership ) liko tos 3 PPP, bet – Politologai, Poliglotai ir Politrukai.
Taigi, neįmanoma sugretinti Lenkijos ir Lietuvos valdžių institucijų požiūrių į verslus ir į vežėjus. Lenkijoje tokie renginiai – taisyklė, Lietuvoje – išimtis. Tiesa sakant, vieną tokių renginių pamename ir Lietuvoje. Prieš beveik dešimtmetį šalies Prezidentė inauguravo „IKEA“ centro statybas.
Bet tūlas Lietuvos gyventojas iš inercijos dar nuo Sovietinių laikų į verslininkus žiūri kaip į „špekuliantus“... Tuomet Lenkijoje žmogus žmogui – ne draugas, ne tovarišč, o Seras, Messieur ar Sinjoras...
Nedaug kuo nuo valdžios institucijų atsilieka, o neretai ir pralenkia, Lietuvos profsąjungos. Kartais, regis, jog tiesiai nuo Sovietų Sąjungos Komunistų partijos 24-ojo suvažiavimo scenos nulipę veikėjai kartoja tezes, kurios labiau tiktų išvystytam socializmui, o ne moderniai Lietuvai.
Lenkijoje gi transporte profsąjungų vaidmuo – nepastebėtas, nes ne politika turi valdyti interesus, o interesai – politiką!
Tačiau didžiausią įspūdį Baltstogės klubo šventėje paliko miestelėnų entuziastingas vežėjų eisenos palaikymas. Ta proga dalyviams buvo leista žygiuoti per keletą miesto gatvių, palaikant policijai, muzikantams ir žiūrovams.
Kodėl Lenkija taip aukštai vertinama Rytų kaimynų ? Todėl, kad ji tik geografiškai yra Rytų Europoje, o pagal žmonių gerbimą – Vakarų Europoje.
Mes taip pat turime būti pasiruošę viskam ir viskas bus atvežta. Bet jei nesugyveni su transportu, teks gyventi su buhalterija...
