Iš 41 šį statusą turinčio projekto vos 40 proc. yra baigti, dešimtadalis buvo apskritai sustabdyti. Pusė projektų vis dar įgyvendinami, dalies jų užbaigti nepavyksta net per 15 metų.
Tokie rezultatai verčia nerimauti ir aiškiai įspėja, kad nepaisant gerėjančių Lietuvos ekonominių rodiklių bei augančio šalies potencialo, Lietuvai dar trūksta aiškios ekonomikos vystymo krypties. Augant globaliai konkurencijai, būtina susikoncentruoti į realią vertę Lietuvai ir jos regionams nešančius projektus.
Nors pastaraisiais metais investuotojų susidomėjimas Lietuva gerokai išaugo, potencialo pritraukti tiesioginių užsienio investicijų į pramonės sektorių turime dar daug.
Su investicijomis į minėtą sektorių turime gerokai pasitempti, ypač, jeigu lyginsime Lietuvą su Čekija, Lenkija, Vengrija, Slovakija. Esame neatrastas galimybių kraštas ir tai gerai koreliuoja su bendrais investuotojų įspūdžiais, kurie, šiems apsilankius Lietuvoje, dažniausiai būna labai pozityvūs.
Viena pagrindinių ir daugiausiai potencialo turinčių priemonių, kuri ir toliau gali veiksmingai skatinti investuoti į pramonės sektorių, yra laisvosios ekonominės zonos (LEZ). Šalyje veikiančios LEZ šiuo atveju yra puikus signalas investuotojams, kad pradedant verslą ir norint gauti reikalingus leidimus, jiems nereikės susidurti su kelerius metus trunkančiomis procedūromis. Klaipėdos ir Kauno LEZ sukurta apie 4 tūkst. darbo vietų.
Apskaičiuota, kad valstybės investicijos į Klaipėdos LEZ projektą atsipirko jau 2004 m. pabaigoje, praėjus vos dvejiems metams nuo šio LEZ įkūrimo. Remiantis preliminariomis prognozėmis, galima manyti, kad 2020 metais vien Klaipėdos LEZ projektas Lietuvai atneš daugiau nei 14 mln. eurų vertės naudą. 2007–2014 metų laikotarpiu Kauno LEZ įsikūrusios įmonės į valstybės biudžetą sumokėjo 7,1 mln. eurų mokesčių.
Kalbant apie tiesioginių užsienio investicijų pritraukimą į pramonės sektorių, LEZ yra priemonė, kuria galime konkuruoti kad ir su ta pačia Vokietija, kurioje didžioji dalis įmonių taip pat įsikūrusios laisvosiose ekonomikos zonose.
Investuotojams galime pasiūlyti supakuotą pasiūlymą „viskas paruošta, ateikite ir pradėkite savo veiklą“. Galime konkuruoti ne tik siūlydami mokestines lengvatas, bet ir sudarydami galimybes pradėti veikti išvengiant biurokratinių barjerų: greičiau išduodant reikiamus leidimus, galiausiai – padedant surasti darbuotojų.
Šiuo metu naudinga ir tai, kad Lietuva vis dar gali pasiūlyti investuotojams santykinai nebrangią ir kvalifikuotą darbo jėgą. Kaip išnaudoti savo privalumus, galime pasimokyti iš Airijos, kuri parodė, kad tokia maža valstybė net su prasta infrastruktūra, esanti ES pakraštyje, gali pasiekti iš tikrųjų labai daug.
Deja, neužtenka įkurti laisvąsias ekonomines zonas ir tikėtis, kad investuotojai jomis tiesiog susidomės.
Vien zonas valdančių bendrovių pastangų per maža, reikalingas valdžios dėmesys ir parama. Aiškios numatytos priemonės ir nuolat peržiūrimi veiksmai leistų sukurti tvarią ir lanksčią sistemą, kuri užtikrintų sklandų tiesioginių užsienio investicijų panaudojimą.
Įsivaizduokime, jeigu investuotojas planuotų, kad pradės gamybą, tarkime, per metus, o dėl kažkokių biurokratinių kliūčių arba neparuoštos infrastruktūros, tai nusikeltų. Būtų patiriami nuostoliai ir jokios mokesčių lengvatos tada neišgelbėtų.
Investuotojų turi būti ieškoma nuolatos ir geriausia, kad tai būtų daroma valstybiniu lygiu. Investuotojų dėmesį daug lengviau patraukti, kai šalies vizija yra aiški, o valstybė įsipareigojusi ta kryptimi eiti.
LR Valstybės kontrolės auditas gali tapti puikia paskata grįžti prie strateginės lentos: dar kartą nuodugniai peržiūrėti ekonominę vertę valstybei kuriančius projektus ir dėmesį sutelkti ten, kur artimiausiu metu galime padaryti ženklų šalies ekonomikos postūmį pirmyn.
Tuomet ir kitos iniciatyvos turės ne tik puikų ir padrąsinantį pavyzdį, bet ir žinos, kad ši valstybė yra pasiruošusi prisidėti prie sėkmingo jų įgyvendinimo. Jei zonos valdytojas konkrečiai parodys, ką investuotojas gaus viename ar kitame Lietuvos mieste, bet nebus paramos iš valdžios, konkurencinės kovos nelaimėsime.
Vienas lauke – ne karys.
