Praėjusių metų pabaigoje Lietuvos eksporto santykio su BVP rodiklis pirmą kartą istorijoje pralenkė Estijos. Tai rodo, jog Lietuva įsitvirtina kaip atviriausia iš trijų Baltijos šalių ekonomikų. 2017-ieji nustebino spartesniu, nei tikėtasi prekybos augimu, tačiau tikrojo čempiono laurai atitenka paslaugų eksportui, kuris spurtavo ir, atmetus infliacijos įtaką, augo beveik 17 proc.
Vytenis Šimkus
© Asmeninio albumo nuotr.

Paslaugų eksporto svarba Lietuvos ekonomikai sparčiai didėjo visą pastarąjį dešimtmetį. Jei 2009 m. paslaugų eksporto apimtys sudarė apie 10 proc. šalies BVP, tai pernai paslaugų eksporto dalis jau viršijo 20 proc. Svarbiausiais sektoriais išlieka transporto paslaugos bei turizmas, kurie kartu sudėjus sudaro virš 70 proc. viso paslaugų eksporto. Kita vertus, šie du sektoriai yra vieni iš labiausiai pažeidžiamų, jei pasaulio ekonomikos pagrindas imtų svyruoti.

Šiuo metu transporto sektorius išgyvena pakilimo nuotaikas dėl išaugusių pasaulinės prekybos srautų bei iš gilios recesijos brendančios Rusijos ekonomikos. Tačiau atvėsus ekonomikai ar įsismarkavus prekybos karams, prekių judėjimui, o tuo pačiu ir transporto paslaugų poreikiui, iškiltų reali grėsmė.

Turizmo sektorius sukuria santykinai mažai pridėtinės vertės ir yra gana smarkiai priklausomas nuo turistų iš rytų šalių. Daugiau nei pusė kelionių paslaugų eksportuota į NVS šalis, tuo tarpu bendroje paslaugų eksporto struktūroje NVS rinka užima tik penktadalį. Turizmo sektorius artimiausiu metu turėtų pajusti atsigaunančios Rusijos gyventojų pajamų didėjimą, tačiau tikroji ir daug reikšmingesnė pergalė būtų kelionių į Lietuvą populiarėjimas vakarų valstybėse.

Ypatingai optimistiškai nuteikia aukštos pridėtinės vertės paslaugų eksporto augimas. Telekomunikacijų, informacinių technologijų (IRT), konsultacijų bei kitų verslo paslaugų eksporto apimtys per pastaruosius penkerius metus padvigubėjo iki 15 proc. viso paslaugų eksporto bei savo svarba varžosi su turizmu. Palyginimui, prieš 10 metų aukštesnės pridėtinės vertės paslaugų sektoriaus dalis nesiekė 8 proc. Šių sektorių plėtra kuria gerai apmokamas darbo vietas ir yra bandymas transformuoti Lietuvos ekonomiką, kuriai būtina kilti pridėtinės vertės kopėčiomis aukštyn.

Nors IRT bei kitų verslo paslaugų eksportas yra atsparesnis išorės sukrėtimams, lyginant su transporto ir turizmo sektoriais, tačiau ir jo plėtrai grėsmių yra. Darbo jėgos trūkumas, be abejo, paveiks plėtros galimybes ir, skirtingai nei gamybos srityje, čia dažnu atveju žmogaus darbą pakeisti mašinomis yra nepalyginamai sudėtingiau. Paslaugų verslo atstovai mažiau skundžiasi darbo jėgos trūkumu lyginant su statybų ar pramonės įmonėmis, tačiau kvalifikuotos darbo jėgos trūks ir čia, todėl ateinančiais metais galimybės plėstis bus ribotos ir tai mažins kainų konkurencingumą. Tikėtina, kad įmonės savo poreikį kvalifikuotai darbo jėgai kažkiek galės patenkinti specialistais iš Ukrainos, Baltarusijos ir kitų šalių. Taip pat panašu, jog paslaugų centrų kūrimasis Lietuvoje nebebus toks intensyvus, koks buvo pastaraisiais metais, ir tai turėtų sulėtinti IRT paslaugų eksporto augimą.

Ilgojo laikotarpio aukštos pridėtinės vertės paslaugų sektoriaus potencialas labiausiai priklauso nuo švietimo sistemos. Iki šiol užsienio investuotojus galėjome nustebinti gyventojų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, skaičiumi, tačiau kokybė yra ne mažiau svarbu. Šiuo atveju verta atkreipti dėmesį ne tik į aukštojo mokslo, bet ir vidurinio mokslo kokybę. Remiantis 2015 m. EBPO atliktu tyrimu, kas ketvirtam Lietuvos vaikui trūksta skaitymo, skaičiavimo ir fizinių mokslų bazinių žinių. Pagal šį rodiklį atrodome prasčiausiai iš visų Baltijos šalių bei atsiliekame nuo išsivysčiusių šalių vidurkio. Esant dideliems bazinių gebėjimų netolygumams vėliau gali būti sudėtinga užtikrinti ir aukštojo mokslo kokybę.

Kasmet paslaugų sektorius tampa vis svarbesniu Lietuvos ekonomikos varikliu, tačiau sklandžiai jo veiklai netrūksta ir iššūkių. Transporto ir turizmo sektoriai ir toliau išliks smarkiai priklausomi nuo tarptautinių tendencijų ir geopolitinių veiksnių. Protekcionistiniai veiksmai tiek iš JAV, tiek iš Rusijos pusės galėtų prislopinti ar net sustabdyti jų augimą. Aukštesnės pridėtinės vertės paslaugų eksporto ateitis artimiausiu metu atrodo šviesi, tačiau ilguoju laikotarpiu siekiant užtikrinti sparčią jo plėtrą reikės atitinkamos darbo jėgos ir žmogiškojo kapitalo plėtros.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Jolanta Blažytė. Apipešiota mokesčių reforma – tarsi siaubo filmas (109)

Ilgai Vyriausybėje gimdytas mokesčių reformos projektas pagaliau patvirtintas Seime. Nesvarbu, kad...

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė (66)

Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose...

Laura Galdikienė. Ar užteks vėjo Lietuvos eksporto burėse? (1)

Vienetiniai darbo kaštai arba kitaip darbo sąnaudų ir produktyvumo santykis apdirbamojoje...

Rūta Vainienė. Naujoji matematika, keturi kablelis vienuolika (6)

Ką jums sako skaičius – 4,11? Greičiausiai – nieko. Net jei patikslinčiau, kad tai yra 4,11...

Tadas Vizgirda. Mokesčių sistema Lietuvoje – lėtais žingsniais teisinga linkme? (11)

Užsienio investuotojai nuolatinius mokesčių kaitaliojimus yra linkę vertinti labiau neigiamai...

Top naujienos

Valstybė skolą iš jūsų sąskaitos susigrąžins pati: kiek tai teisėta ir teisinga (118)

Gyventojai reiškia nepasitenkinimą, kad „Sodros“ nurodymu skolos už privalomąjį sveikatos...

Kas sieja „valstiečius“ su Matijošaičiu? Atsakymą kauniečiai rado pašto dėžutėse (428)

Kam „valstiečiams“ savo partiniame leidinyje reklamuoti Kauno miesto merą Visvaldą...

Netikėta britų operacija: nerimo būta tokio didelio, kad Rusija skubiai pasiuntė diplomatų (95)

Tai – neeilinė 30 valandų operacija, kurios tikslas buvo Solsberyje nužudyti vieną konkretų...

Baudos „Bruneros“ dėl maitinimo Dainų šventėje gali siekti 40 tūkst. eurų (11)

Baudos įmonei „Bruneros“ dėl pažeidimų tiekiant maistą Dainų šventės dalyviams gali siekti...

Tragiški vaikų žaidimai su žoliapjovėmis – sužeidimai gali baigtis amputacija ar mirtimi (3)

Medikai perspėjai tėvus – šią vasarą į ligonines vis dažniau vežami vaikai, kurių rankas ar...

Junckerio elgesiu pasibaisėjęs žurnalistas: jis peržengė visas ribas papildyta (150)

„Atmosfera Briuselyje pastaruoju metu primena Brežnevo epochą. Mūsų politinei sistemai vadovauja...

Įspėjimas mažųjų kauniečių tėvams – galimai paspęstos žabangos (12)

Sekmadienį „Kas vyksta Kaune“ redakciją pasiekė skaitytojos pranešimas apie netikėtą...

Europos lygos burtai: galbūt „Žalgirį“ egzaminuos „Sevilla“ (12)

Pirmadienį UEFA būstinėje Šveicarijoje ištraukti Europos lygos atrankos III etapų burtai, jų...

Maisto klastojimas: vietoj žuvies mums parduoda vandens glazūrą ir džiuvėsėlius (133)

Silkės vietoje sardinių siekiant atpiginti produktų gamybą arba vengiant mokesčių, šaldytų...