aA
Lietuvos ir pasaulio ūkį krečia vienas didžiausių nuosmukių modernioje istorijoje. Šįkart, skirtingai nei per praėjusias krizes, ekonomikos nuosmukis mus ištiko ne dėl finansinės sistemos griūties – po pasaulį sparčiai išplito virusas, keliantis grėsmę žmonių sveikatai. Norėdamos suvaldyti jo plitimą, vyriausybės įgyvendino plataus masto priemones, kurios gerokai apribojo ekonominį aktyvumą. Todėl daugelis vyriausybių ir centrinių bankų ėmėsi skatinti ekonomikas neregėtais mastais. Skatinimo priemonės ir rinkų užtvindymas pinigais tokiomis aplinkybėmis visiškai suprantamas ir pateisinamas. Jei to nebūtų, tikėtina, kad trumpalaikė recesija virstų ilga depresija ir žala visuomenėms būtų gerokai didesnė. Tačiau tai nereiškia, kad besąlyginis visų gelbėjimas neturės ilgalaikių pasekmių.
Vytenis Šimkus
Vytenis Šimkus
© Asmeninio archyvo nuotr.

Recesija būtų pribrendusi ir be pandemijos

Šiuolaikinių išsivysčiusių šalių ekonomikos, visų pirma, svyruoja dėl kredito ciklo. Ekonomikos yra natūraliai nestabilios: geriems laikams besitęsiant – daugėja abejotos kokybės spekuliacinių investicijų, kurių pelningumas paremtas tik prielaida, kad turto kainos amžinai augs. Susidarius kritinei tokių nevykusių investicijų masei, ekonomika pasidaro labai trapi – bet koks sukrėtimas gali paskatinti griūtį, kuri kartu su savimi gali nusitempti ir visiškai sveikus verslus.

Tai, kad recesija kilo ne finansų rinkose, nereiškia, kad jose situacija buvo tvari. Bręstančią problemą rodančių ženklų buvo įvairiuose pasaulio kampeliuose: startuoliai be aiškaus verslo modelio pritraukdavo milijardines investicijas, listinguojamos bendrovės dažnu atveju labiau užsiiminėjo finansų inžinerija nei produktyviomis investicijomis. Analitikai jau ilgai su atsargumu stebėjo stulbinantį įmonių skolų augimą JAV ir Azijoje, bet pandemija užbėgo įvykiams už akių ir užbaigė ekonomikos ciklą ankščiau laiko.

Netikėta krizės priežastis nulėmė, kad valstybių atsakas yra ypač staigus ir agresyvus – gelbėjami praktiškai visi nieko neišskiriant. Tai neabejotinai gerokai sutrumpins nuosmukio trukmę ir, tikėtina, ekonomikos istorijoje išliks kaip efektyvios fiskalinės ir monetarinės politikos pavyzdys. Tačiau visų gelbėjimas sukuria rizikų ateičiai. Tie, kas pernelyg rizikavo ir normaliomis sąlygomis būtų bankrutavę, dabar laimi. Jų strategija pasiteisino, o dabar formuojasi lūkesčiai, kad saugotis nereikia, nes valstybė visada padės pagalvę ar atspausdins trilijoną dolerių. Ekonomikoje tai vadinama moraline rizika. Tai reiškinys, kai žmonės elgiasi neatsargiai, jei jų veiksmų kainą ar pasekmes jaučia kažkas kitas. Lyg lošti kazino svetimais pinigais.

Pašalinis ekonomikos gelbėjimo poveikis

Pašalinis gelbėjimo poveikis, tikėtina, bus dar rizikingesnis verslų ir ypač finansų rinkų žaidėjų elgesys, dar daugiau skolos. Federalinio JAV rezervo per kelias savaites įlieti 3 trln. dolerių greitai grąžino drąsą finansų rinkoms ir paskatins ateityje prisiimti dar daugiau rizikos. Didelė rizika ir aukštas skolos lygis paverčia ekonomikas trapiomis – net menkas sukrėtimas gali pavirsti gilia recesija, vėl reikalauti įjungti pinigų spausdintuvus, arba naudoti mokesčių mokėtojų pinigus.

Kitas svarbus šalutinis visuotinio gelbėjimo poveikis yra neefektyvumas. Jei gelbėjamos ne tik įmonės, susiduriančios su trumpalaikiais sunkumais, bet ir nemokios įmonės, kurios būtų pasmerktos žlugti net ir gerais laikais, žmogiškieji ir finansiniai resursai įkalinami tokiose įmonėse-zombiuose. Neefektyvus tokių lėšų panaudojimas mažina ekonomikos produktyvumą ir didina skolos naštą. Yra labai sudėtinga pasiekti balansą tarp šiandienos ekonominių sunkumų mažinimo ir tuo pačiu neapsunkinti ateities augimo perspektyvų.

Proga įgyvendinti atsparumą didinančias reformas

Pinigų dalybas ir įmonių gelbėjimus turi sekti atsparumą didinančios reformos. Pavyzdžiui, praėjusios krizės metu, daug kur pasaulyje dalis finansinių institucijų buvo gelbėjamos valstybių pinigais. Tuo pačiu metu buvo smarkiai sugriežtintas reguliavimas, pritaikyti atsakingo skolinimo standartai, įvesti griežti likvidumo ir kapitalo pakankamumo reikalavimai. Dėl šių priežasčių šiandien, nepaisant milžiniško ekonomikos nuosmukio visame pasaulyje, bankų sektorius yra daug atsparesnis ir sugeba vykdyti savo funkcijas.

Šįkart nėra ko apkaltinti sukėlus krizę, bet tai nereiškia, kad nėra reformų, kurios padarytų ekonomikas stabilesnėmis. Daugelyje šalių skola yra palankiau vertinama iš mokestinės pusės nei akcinis kapitalas. Palūkanų išlaidos mažina įmonių mokestinę prievolę ir taip valstybės savo mokesčių politika skatina įmones būti labiau įsiskolinusiomis. Toks vienos kapitalo rūšies protegavimas neturi ekonominio pagrindimo ir jo panaikinimas leistų ekonomikoms tapti tvirtesnėmis. Yra ir kitų nestabilumo šaltinių: JAV pinigų rinkos fondai su pertekliniu finansiniu svertu, Kinijos šešėlinės bankininkystės sistema ir t. t. Kiekvienas iš jų yra tiksinti bomba, kuri gali ateityje sukelti finansų krizę.

Gelbėjimo planai gali padaryti ekonomikas mažiau konkurencingas ir trapesnes, bet nebūtinai taip visada turi atsitikti. Valstybės pagalba neturi būti besąlyginė, antraip ji skatina neatsakingą elgesį. Pavyzdžiui, jei blogoms oro sąlygoms sugadinus derlių nuostolius visiems visada kompensuoja valstybė, ar ūkininkai turėtų paskatą nuo tokių nelaimių apsidrausti? Dabar yra geras laikas įgyvendinti senokai bręstančias reformas, sureguliuoti ekonomiką destabilizuojančius sektorius ar bent jau neskatinti rizikingo elgesio. Tačiau lygiai taip pat svarbu neperlenkti lazdos ir valstybei nepradėti žaisti valstybinio kapitalizmo ar rinktis favoritus.

6,3 milijardo eurų iššūkis Lietuvai

Lietuva išsiskiria iš pasaulio šiame kontekste. Mes neturime didžiulės nereguliuotos finansų rinkos, kurios svyravimai galėtų mus destabilizuoti, tačiau tai nereiškia kad šie klausimai mums neturi rūpėti. Lietuva yra maža atvira ekonomika ir niekam, turbūt, nereikia priminti, kokios pasekmės laukia Lietuvos ir pasaulio ekonomikos, kai griūna pasaulio finansų sistema. Lietuvos atsakas į pandemiją vargu ar sukels rimtą moralinę riziką privačiame sektoriuje, tačiau atsilaisvinus fiskalinėms drausmės taisyklėms valstybė planuoja investuoti daugiau nei 6 mlrd. skolintų eurų į ekonomikos gaivinimą ir transformaciją. Deja, istorija rodo, kad Lietuvai dažnai pritrūksta fantazijos produktyviai investuoti į ateitį, o neproduktyvios investicijos tik didina skolos naštą. Lietuvai seniai laikas investuoti į šiuolaikišką švietimo sistemą, efektyvų ir visuomenės poreikius atitinkantį viešąjį sektorių, tai taip pat yra proga pasukti ūkį žalesnė kryptimi. Nei betonas, nei trinkelės šių tikslų siekti nepadeda.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(3 žmonės įvertino)
4.0000

Indrė Tamošiūnaitė. Mobiliosios programėlės: 7 žingsniai, leisiantys išvengti baudos (1)

Sparčiai augant mobiliųjų įrenginių naudotojų skaičiui bei didėjant tokių įrenginių...

Jolanta Liukaitytė-Stonienė. Nekilnojamojo turto rinka laikosi puikiai, bet žaidimo taisyklės keičiasi (2)

Lietuvos ekonominiai rodikliai pandemijos kontekste laikosi puikiai. Atlyginimai ne tik kad...

Saulius Budrevičius. Sėkmingai veikiantis atliekų rūšiavimas – daugiau nei spalvoti konteineriai

Dar prieš dešimtmetį, kai viename maiše sukrautos atliekos būdavo įmetamos į kieme...

Laimonas Noreika. Maisto pristatymo programėlės – inovacija ne be trūkumų (1)

Skaitmeninės technologijos mūsų kasdienybėje atlieka vis svarbesnį vaidmenį, todėl ir...

Greta Šiaučiulytė. Lietuvių stereotipai apie investavimą, kuriuos reikia mesti iš galvos (5)

Reguliariai investuoja tik nedidelė gyventojų dalis ir lietuviai negali pasigirti dideliu sukauptu...

Top naujienos

Žmogus, iliustravęs epochą: lietuvis tapo septintojo dešimtmečio legenda (13)

Nors Stasio Krasausko pavardė šiandien gal ir nėra plačiai žinoma, šis lietuvis buvo tikra...

Sutrumpinusi darbo savaitę įmonė skaičiuoja rekordinius metus: kiti mums sukioja pirštą prie galvos (12)

Prieš kelis metus statybinės chemijos produktų vystymo ir platinimo įmonė „Tegra State“...

Reido metu sustabdyta neblaivi vairuotoja pareiškė esanti „perspektyvi mergina“ ir į žurnalistus metė citriną (22)

Penktadienio vakarą Vilniaus kelių policija surengė reidą: pradžioje buvo tikrinamas greitis, o...

Atvykę į nuostabaus grožio paplūdimį poilsiautojai gailisi: verslininkų įžūlumas siutina ne tik lietuvius (73)

Nors daug žmonių atvykę į vieną gražiausių Europos vietų – Pozitaną, Amalfio pakrantėje...

Sinoptikai perspėja: atkeliauja pirmosios šalnos (6)

Iš šiaurės besileidžiantis šaltasis atmosferos frontas atneš nedaug lietaus, tačiau oras keletu...

Girta mergina naktį su „Nissan“ rėžėsi į medį ir užtvėrė gatvę (5)

Naktį iš penktadienio į šeštadienį, apie 3.20 val., Vilniuje, Tauro g., merginos (gim. 1992 m.)...

Net vidurinės nebaigęs vyras sugebėjo metus laiko dirbti gydytoju kolegoms nieko neįtariant (72)

Leidykla „Briedis“ pristato pasauliniu bestseleriu tapusią tikrą istoriją apie ano amžiaus...

Mokytojos pastaba kaukę pamiršusiam vaikui įsiutino mamą: pasiūlė paskaičiuoti, kiek tai kainuoja (401)

Išpuolis mokykloje, kurį patyrė kaukę pamiršęs vaikas, privertė jo motiną susimąstyti, ar...

Atnaujintas paveiktų šalių sąrašas: praneša apie izoliacijos pokyčius (97)

Nuo pirmadienio, izoliuotis reikės atvykus iš Švedijos, Norvegijos, Bulgarijos, Gruzijos, Kanados,...

Brangiausių automobilių TOP 3: kokie modeliai bei kainos dominuoja Baltijos šalyse, Ukrainoje ir Baltarusijoje? (44)

„Porsche“, „Ferrari“, „Lamborghini“, „Bentley“ savo savininkus dažniausiai randa...

|Maža didelių žinių kaina