aA
Rodos, dar vakar kalbėjome apie sunkią ekonominę krizę, o šiandien jau baiminamės ekonomikos perkaitimo. Tačiau šis nerimas gali būti perdėtas − augančios pramoninės metalo, maisto žaliavų ir transporto išlaidos yra laikino pobūdžio ir nerodo, kad artėja neišvengiama ilgalaikė infliacijos banga. Be to, daugeliui Europos valstybių tikrai nepakenktų spartesnis atlyginimų augimas ir ekonominės temperatūros kilimas.
Vytenis Šimkus
Vytenis Šimkus
© Asmeninio archyvo nuotr.

Nors pasaulinės tiekimo grandinės yra iš tiesų stipriai išbalansuotos, tačiau to nepakanka, kad būtų sukeltas ekonomikos perkaitimas. Perkaitimu vadinama tokia situacija, kai noras vartoti sistemingai viršija galimybes gaminti.

Labiausiai tai pasireiškia darbo rinkoje, kai sparčiai augantys atlyginimai kartu su savimi į viršų kelia ir kainas. Nemaža dalis Vakarų pasaulio šalių dar nėra visiškai atsigavusios nuo 2008 m. finansų krizės, net nekalbant apie pandemijos sukeltą šoką. Todėl joms nedidelis perkaitimas yra siekiamybė, o ne grėsmė.

Ekonominės politikos mados vėl keičiasi

Geresniam visos situacijos supratimui reikia šiek tiek istorinio konteksto. Po Antrojo pasaulinio karo buvo įsivyravęs keinsizmas (angl. keynesian economics). Tai tokia ekonominė doktrina, kuri aktyviai valdo verslo ciklus pasitelkus fiskalinę politiką, kai vyrauja gana dideli mokesčiai ir centriniai bankai yra pavaldūs politikams.

Įgyvendinus šią doktriną, buvo sėkmingai įveikta Didžioji Depresija, po karo suklestėjo Vakarų pasaulis. Šeštasis ir septintasis dešimtmečiai daugelyje šalių atsimenami kaip aukso amžius, kai nedarbo beveik nebuvo ir klestėjo vidurinioji klasė.

Tačiau politikai kiek persistengė − pakilimų metu jie pakankamai neatvėsindavo ekonomikos, ji buvo įkaitusi, laikėsi aukšta infliacija. Tuomet OPEC kartelis sukėlė dvi didžiules pasaulines naftos krizes, ir didžiulio pasiūlos šoko ir fiskalinio skatinimo tandemas sukūrė retą reiškinį stagfliaciją – tai yra, aukštą nedarbą ir aukštą infliaciją vienu metu. Keinsizmas šių krizių metu buvo diskredituotas.

Tuo metu opiausios problemos buvo pasiūlos didinimas ir kainų augimo sutramdymas. Šių problemų sprendimus siūlė neoklasikinė ekonomikos šaka, teigianti, kad privatus verslas, maži mokesčiai ir laisva prekyba išspręs visas bėdas.

Fiskalinė politika buvo pasodinta ant atsarginių suolelio, ir verslo ciklų valdymas buvo atiduotas technokratiškiems, nuo politikų užgaidų nepriklausomiems centriniams bankams. Ši doktrina pakankamai sėkmingai sprendė ekonomikos problemas penkis dešimtmečius iki mūsų dienų.

Tačiau po finansų krizės susidurta su kito tipo iššūkiais – mes galim kiek norim didinti gamybą ir pasiūlą, bet jai nėra paklausos. Neoklasikiniai nepakankamos paklausos sprendimo būdai svyravo nuo neveiksmingų iki tragiškų.

Fiskalinės politikos sugrįžimas

Dar iki pandemijos pradžios brendo įsitikinimas, kad reikalingas aktyvesnis fiskalinės politikos vaidmuo, skatinant ekonomikas, sprendžiant pajamų nelygybės klausimus ar tiesiog atnaujinant nusidėvėjusią infrastruktūrą.

Po finansų krizės monetarinei politikai buvo palikta vienai spręsti visus klausimus, taikant mažų palūkanų ir kiekybinio skatinimo programas. Net ir tada buvo bijoma monetarinio skatinimo sukeltos hiperinfliacijos, kai realiai jokios infliacijos praktiškai nebuvo.

Politikos formuotojai suprato, kad ne infliacijos šmėkla, o sistemingai aukštas nedarbas ir pajamų nelygybė yra opiausios ekonominės problemos. Pandemija tik paspartino ir taip brendusį pokytį, tad ekonomikos įkaitinimas iki tam tikro lygio tampa siekiamybe.

Taip norima didesnio užimtumo, kad darbo vietų būtų pakankamai, ir net labiausiai pažeidžiamos visuomenės grupės galėtų jį susirasti. Šiek tiek aukštesnė infliacija tokiu atveju tampa priimtina kaina mainais į mažą nedarbą.

Kaip arti perkaitimo esame

Po pandemijos šoko šalys atsigauna nevienodu tempu. Lietuva nukentėjo pakankamai mažai, todėl lenkia daugelį šalių ir jau šių metų pradžioje pasiekė 2019 metų lygį. Atlyginimai, pernai padidėję dešimtadaliu, šiemet auga dar sparčiau, nedarbas krenta greičiau, nei buvo tikėtasi, ir siekia 7,5 proc.

Tačiau greitas atsigavimas nėra tolygu perkaitimui. Vyraujantis nedarbo lygis neleidžia teigti apie pilną Lietuvos išteklių įdarbinimą. Spartus atlyginimų augimas labiausiai matomas aukštų pajamų rėžiuose, kur darbo jėgos trūkumas buvo stebimas net ir pandemijos įkarštyje.

Tai signalizuoja, kad bent kol kas darbo rinkos atsigavimas yra lokalus ir nepasiekė visos visuomenės. Žinoma, atskiruose ekonomikos sektoriuose, pavyzdžiui, informacinių technologijų ir statybų, darbuotojų trūkumas pasireikš anksčiau, tačiau tai bus lokalizuotos problemos, kurias teks spręsti tiems sektoriams pritaikytomis priemonėmis, o ne visuotiniu ekonomikos vėsinimu.

Nėra priežasčių, kodėl nedarbas Lietuvoje negalėtų siekti 3 ar 4 procentų. Ilguoju laikotarpiu gali kilti rizika, kad atlyginimams atitrūkus nuo produktyvumo prarasime savo konkurencingumą, tačiau tai patvirtinančių ženklų bent kol kas nematyti.

Tiesa, infliacija šiemet šovė į viršų dėl tokių trumpalaikių faktorių, kaip aukštesnės naftos ir kitų žaliavų kainos, tačiau šis efektas yra laikinas. Tiekimo grandinės ilgainiui prisitaikys prie naujos paklausos, įmonės atstatys savo atsargų lygį ir spaudimas kainoms atlėgs.

Nei mokesčių, nei pinigų politika negali reikšmingai paspartinti tiekimo grandinių prisitaikymo, todėl į šiuos veiksnius reaguoti būtų beprasmiška. Esminis veiksnys, lemiantis, ar kainų augimo tendencija gali tapti ilgalaike, yra darbo rinkos būklė – ji atsigauna, tačiau pavojaus varpais skambinti dar anksti.

Ką daryti, jei vis tik pasidarys per karšta

Tai, kad perkaitimo grėsmės šiuo metu nėra, dar nereiškia, kad ji neiškils ateityje. Per porą metų ekonomika gali išties įkaisti, nes, kaip rodo istorija, politikai mėgsta persistengti su skatinimo priemonėmis ir neatitraukia jų laiku.

Be to, Europos centrinis bankas skatinančią politiką planuoja išlaikyti dar ilgai. Lietuva atsigauna sparčiau nei visa euro zona, tad gali atsitikti taip, kad vis dar reikės skatinti Italiją ar Ispaniją, o Lietuva jau bus arti perkaitimo ribos.

Geroji žinia visgi yra tai, kad įrankių ekonomikos vėsinimui yra pakankamai. Jei pradėtų formuotis netvarios tendencijos būsto rinkose ar finansų sektoriuje, jas galima sustabdyti makroprudencinėmis priemonėmis. Fiskalinė politika lygiai taip pat tinka ekonomikos vėsinimui, kaip ir skatinimui. Tai galėtų būti gera proga nušauti du zuikius vienu šūviu – ir atvėsinti ekonomiką didesniais mokesčiais, ir išspręsti struktūrinę nepakankamo viešojo sektoriaus finansavimo problemą.

Žinoma, politinis ciklas dažnai veda prie neoptimalių sprendimų. Todėl būtų protinga galvoti apie platesnės apimties automatinius stabilizatorius, kurie be politikų įsikišimo padidintų valstybės išlaidas nuosmukio metu ir sumažintų jas atsigavus.

Aukšta ekonomikos temperatūra turi ir daug pliusų. Žemas nedarbo lygis ir augančios mažai uždirbančių pajamos duotų daugiau naudos nei bet kokios socialinės programos. Didelė paklausa priverčia pasitempti ir įmones, rasti efektyvesnių būdų išnaudoti esamiems resursams.

Žinoma, balansą išlaikyti sudėtinga, galima prarasti kontrolę ir tai gali baigtis finansiniais burbulais ar nevaldoma infliacija, bet per daug agresyvus ekonomikos vėsinimas visada baigiasi stagnacija. Todėl reikia ieškoti būdų, kaip neprarandant kontrolės ir reaguojant į disbalansus, ekonomikos temperatūrą išlaikyti optimalią.

www.DELFI.lt
Viskas apie pinigus. Finansų konsultantė atsako
Reikia patarimo, kaip planuoti išlaidas, kaip sutaupyti, o gal – kaip daugiau uždirbti? Užduokite klausimą nepriklausomai finansų konsultantei Ievai Jazavitienei.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Greta Ilekytė. Nepaisant karo ir sankcijų – Lietuvoje atlyginimų spurtas

Nepaisant kylančios infliacijos, karo Ukrainoje, sankcijų poveikio bei itin išaugusio geopolitinio...

Jūratė Cvilikienė. Kaip lietuvių pinigines paveiks maisto kainų augimas?

Dėl sutrūkinėjusių tiekimo grandinių bei išaugusių žaliavų kainų, kurioms įtakos turi ir...

Marius Švaikauskas. Mėlynoji ekonomika užtikrintai žengia į Europos jūrų uostus

Dažniau plakamas nei giriamas mūsų šalies viešasis sektorius įgyvendina žaidimo taisykles...

Jurgita Navikienė. Finansinių ataskaitų stebėsena: kiek bus nubaustų?

LR Finansinės apskaitos įstatymas jau skaičiuoja pirmąsias gyvavimo dienas. Atrodo, kol kas...

Raimondas Imbrasas. Atsinaujinantis kuras šilumos gamyboje: laikas turėti valstybės strategiją

Kaip reikia ruošti roges vasarą , taip ir kalbėti apie šilumos ūkį reikia vasarai artėjant....

Top naujienos

Iš Ukrainos pabėgusi psichoterapeutė Kateryna: karas buvo tik pirmas šokas, po to teko išgyventi dar du

Vasario 24 d. anksti ryte Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą buvo tik pirmasis didelis šokas,...

Anksčiau suderėtos butų kainos vystytojams nebetinka: teisininkė pasakė, ko tokiu atveju imtis (1)

Pradėjus augti statybų kainoms, būstų pirkėjai ir NT ekspertai ėmė nerimauti dėl jau gerokai...

Po Rusijos žingsnio Kinijos provokacijos pasikeitė: tokios konfrontacijos niekas nenori

JAV prezidentas Joe Bidenas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos gintų Taivaną, jei Pekinas...

Karas Ukrainoje. Ukraina pripažįsta nedidelį teritorijos praradimą, Baltarusijoje – nerimą keliantys ženklai JAV suskaičiavo Rusijos nuostolius

Ukrainos ginkluotosios pajėgos pripažino, kad Rusijos pajėgos padarė pažangą Donecko srityje...

Darbdaviai vis aršiau kovoja dėl geriausių specialistų: taisyklių medžiojant šių profesijų atstovus tuoj nebebus

Pasaulinė organizacijų valdymo kompanija „Korn Ferry“ atlikdama tyrimą apskaičiavo, jog iki...

Britų žvalgyba: rusai iš sandėlių traukia 50 metų senumo tankus – jiems bus problemų

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija teigia, kad Rusijai taip trūksta modernios, mūšiams...

Iš kosmoso bombarduojamą Ukrainą stebėjęs astronautas prisipažino, ką pamatė giedrą naktį: vyksta siaubingi dalykai

Astronautai Tarptautinėje kosminėje stotyje kartais turi galimybę stebėti neeilinius įvykius...

Nuo birželio maršrutinio transporto juostose įsigalioja naujos taisyklės: labiausiai apsidžiaugs motociklininkai

Kelių eismo taisyklės (KET) numato, kad nuo birželio 1 d. miestų gatvėse gali atsirasti dviejų...

Ernestas Naprys

10 metų nuolatinio darbo, „ne“ šeimai ir laisvalaikiui, tabletėmis grįsta mityba ir ašaros – kaip sukurti sėkmingiausi Lietuvos startuoliai

Sukurti sėkmingą startuolį yra išsekinantis uždavinys, pareikalausiantis visų jėgų ir...

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto asmenų gabenimo per valstybės sieną ir suklastoto dokumento

Ketvirtadienį Lietuvos pasieniečiai apgręžė 11 neleistinose vietose į šalį bandžiusių...