aA
Praėjusių metų pabaigoje pasaulio ekonomika sušlubavo. Pasaulio finansų rinkos pasivažinėjo linksmaisiais kalneliais, Italija patyrė recesiją, o Vokietija to išvengė per plauką. Viena vertus, tai vyksta dėl ekonomikos ciklo brandos, ir tokio sulėtėjimo buvo laukiama. Tačiau šiuo metu ekonominiams įvykiams daug įtakos turi baimės ir lūkesčiai dėl kelių ypatingai svarbių politinių įvykių. Jų atomazga turėtų paaiškėti jau kovo mėnesį, ir tai gali nulemti, kokie bus šie ir ateinantys metai.
Vytenis Šimkus
© Asmeninio archyvo nuotr.

Pernai įsisiūbavęs prekybos karas tarp JAV ir Kinijos jau turėjo neigiamos įtakos pasaulio ekonomikai. Iš viso muitai yra pritaikyti 250 milijardų dolerių vertės Kinijos prekėms. Be to, muitus grasinama pakelti nuo 10 iki 25 proc., taip pat ir dvigubai išplėsti prekių sąrašą, kurioms tokie muitai taikomi. Kinijos ekonomika ir be prekybos karo susiduria su iššūkiais. Vyksta natūralus augimo lėtėjimas, dėl išaugusio išsivystymo lygio darbingo amžiaus gyventojų skaičius pasiekė piką, Kinijos vyriausybė taip pat bando susidoroti su pertekline skolos našta ir augančiu blogų paskolų portfeliu.

Prekybos karas tarp JAV ir Kinijos nėra izoliuotas reiškinys. Suprastėję kinų lūkesčiai neigiamai atsiliepė Vokietijos ir kitų Europos šalių pramonei, nes namų ūkiai atsisako didelių pirkinių, pavyzdžiui, naujų automobilių. Šiuo metu vyksta intensyvios derybos tarp aukštų JAV ir Kinijos diplomatų dėl galimo prekybos susitarimo ir situacijos deeskalacijos. JAV reikalauja, kad Kinija taptų atviresnė investicijoms, reformuotų intelektinės nuosavybės apsaugą, nebetaikytų nesąžiningų konkurencijos metodų, pavyzdžiui, manipuliavimo valiutomis.

Dalis JAV reikalavimų yra labai ambicingi ir, tikėtina, nepriimtini kinams, tačiau visgi manoma, kad kompromisas bus pasiektas. Viena iš pagrindinių kliūčių susitarimui yra ir tai, jog neaišku, kaip priversti abi puses laikytis įsipareigojimų. Praėjusią savaitę pranešta apie proveržį derybose ir pradėta kalbėti apie D. Trumpo ir Xi Jinpingo susitikimą, tačiau apie laimingą šios istorijos pabaigą šnekėti dar anksti.

Neramu ir kitame prekybos karų fronte. Ataskaita dėl automobilių importo grėsmės JAV nacionaliniam saugumui jau guli ant D. Trumpo stalo ir prezidentas turi teisę per 90 dienų nuspręsti imtis veiksmų. JAV neabejotinai pasinaudos šia ataskaita kaip svertu derybose su ES dėl prekybos. Po Trumpo ir Junckerio susitikimo vasarą kalbėta, kad JAV ir ES gali susitarti apskritai panaikinti muitus visoms pramoninėms prekėms, tačiau JAV nori praplėsti susitarimą, į jį įtraukdama ir žemės ūkį bei kitas Europos Sąjungai jautrias sritis. Verta prisiminti, kad nesugebėjimas susitarti dėl žemės ūkio jau sužlugdė ir praėjusias derybas dėl laisvosios prekybos sutarties tarp JAV ir ES.

Pastaruoju metu pasaulio ekonomikos augimas prislopo, tai nemaža dalimi ir nerimo dėl pasaulinių įvykių pasekmė. Jei visi šie įvykiai susiklostytų neigiamai, gali būti, jog nemažai šalių šiuos metus pabaigtų recesijoje.
Vytenis Šimkus

Šiuo atveju skirtumas yra toks, kad JAV grasina muitais automobiliams. Tai suduotų skaudų smūgį ir taip šlubuojančiai Europos pramonei, kuri vis dar nebaigia tvarkytis su pasikeitusiais automobilių emisijų standartais. 3,5 proc. Europos sąjungos darbo vietų yra automobilių gamybos sektoriuje, pridėjus ir susijusias industrijas – skaičius perkoptų 7 proc. Tad akivaizdu, kad pritaikius automobilių muitus poveikis ES ekonomikai būtų ryškiai neigiamas.

„Brexit“ situacija išlieka stabiliai chaotiška, bet vienaip ar kitaip kovo mėnuo atneš daugiau aiškumo. Europoje smarkiai suintensyvėjo pasiruošimas blogiausiam scenarijui, Theresa May suka ratus po Europos sostines bandydama gauti bent kažkokių nuolaidų, kurios įtikintų parlamentą paremti jos suderėtą susitarimą. Jungtinės Karalystės vyriausybė pasirinko labai rizikingą taktiką tempti laiką iki paskutinės minutės. Išėjimo be susitarimo tikimybė auga su kiekviena diena, nes britų parlamente taip ir neatsiranda alternatyvos, kuri galėtų suburti daugumą. Labai tikėtinas ir „Brexit“ atidėjimo scenarijus ilgesniam ar trumpesniam laikotarpiui. ES aiškiai išdėstė poziciją, kad ji pritartų atidėjimui, jei tik JK to paprašytų.

Gerai subalansuota ir tvari Lietuvos ekonomika apsaugo nuo ekstremalių pasekmių dėl išorės sukrėtimų. Tačiau „Swedbank“ ekonomistų skaičiavimais, vien kietojo „Brexit“ scenarijus galėtų nubraukti 0,4 procentinius punktus nuo 2,7 proc. „Swedbank“ prognozuojamo šalies BVP augimo.

Būdama viena atviriausių Europos Sąjungoje, Lietuvos ekonomika yra priklausoma nuo pasaulinių ekonomikos tendencijų. Pastaruoju metu pasaulio ekonomikos augimas prislopo, tai nemaža dalimi ir nerimo dėl pasaulinių įvykių pasekmė. Jei visi šie įvykiai susiklostytų neigiamai, gali būti, jog nemažai šalių šiuos metus pabaigtų recesijoje. Kita vertus, jei šios rizikos neišsipildytų, 2019-ieji metai pasaulio ekonomikai būtų gerokai geresni nei tikėtasi.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(2 žmonės įvertino)
3.0000
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Vigintas Šakys. IT revoliucija įgauna pagreitį – ar spėsime pildyti žinių bagažą? (3)

Pasaulinio lygio IT ekspertai šiandien veiklos analitiką mato kaip vieną iš svarbiausių...

Tadas Povilauskas. Velykos šiemet gyventojų piniginių neskaudins

Artėjant didžiausiai pavasario šventei – Velykoms – galima pripažinti, kad gyventojams ir...

Linas Ivanauskas. Kur Lietuva pakasė savo elektronikos atliekas? (3)

Ne iš gero gyvenimo aplinkosaugos idėjos išgyvena naują pakilimą. Prieš klimato kaitą kovoja...

Vilius Tamkvaitis. „Apple“ fiasko ar naujos eros pradžia? (2)

JAV technologijų milžinė „Apple“ neseniai paskelbė plečianti savo atsiskaitymų paslaugų...

Linas Mickus. Ukraina ant rinkimų slenksčio – kas pasikeitė per 5 metus? (4)

Balandžio 21 d. vyks Ukrainos prezidento rinkimai , kuriuose bus renkamasi iš dviejų likusių...

Top naujienos

Girto kūdikio atvejis parodė Lietuvos realybę: su tokia motina turėjo dirbti speciali komanda (74)

Daugelį lietuvių sukrėtė Klaipėdos atvejis , kai gimė visiškai girtas kūdikis. Primename, kad...

Po Zelenskio ir Porošenkos akistatos – griežtas verdiktas (373)

Komikas, galintis tapti naujuoju Ukrainos prezidentu, penktadienį pažadėjo išardyti senąją...

„Vilmorus“: pasikeitė prezidentinių lenktynių lyderis (1945)

Konservatorių kandidatė prezidento rinkimuose Ingrida Šimonytė pakilo į pirmąją reitingų...

Kreipėsi į paspirtukų vairuotojus: žinoti KET neužtenka, kai kurios taisyklės – nerašytos (13)

Spūsčių išvengti ir ekologiškai keliauti gyventojai vis dažniau kaip alternatyvią transporto...

Parduotuvių darbo laikas per Velykas: kai kurios visai nedirbs (60)

Šiemet ne visi prekybos centrai per šventes lauks pirkėjų. Vis dėlto, nors pirmąją šv. Velykų...

Sergėjus Maslobojevas vedė antrojo vaikelio besilaukiančią mylimąją (40)

Šeštadienį, balandžio 20 dieną, kovotojas Sergejus Maslobojevas sumainė aukso žiedus su...

Su nuteistaisiais beveik pusę gyvenimo dirbanti moteris: įkišę koją į šią sistemą, pamatėme daugybę baisių dalykų (15)

Buvusių kalinių integracija į visuomenę – ilgas, sudėtingas, daug pastangų reikalaujantis,...

Atkeliauja nauja šilumos banga: jausimės lyg vasarą (23)

„DELFI diena“ laidoje apsilankiusi sinoptikė Vida Ralienė tikino, kad sulauksime tik vienos...

Bandomieji gyvūnai: kam juos naudoja Lietuvos mokslininkai? (7)

„Jūs matote pelę, o mes matome priemonę išgydyti vėžį“, – atėjus pokalbio pas Vilniaus...