aA
Lietuvoje atlyginimai sparčiu tempu auga jau kelerius metus. Neretai pasigirsta kalbų, kad per sparčiai augantys atlyginimai mažina Lietuvos konkurencingumą tarptautinėse rinkose, ir taip yra griaunamas mūsų šalies augimo potencialas. Kita vertus, struktūriniai rodikliai kol kas nerodo jokių konkurencingumo praradimo ženklų.
Vytenis Šimkus
Vytenis Šimkus
© DELFI / Kiril Čachovskij

Praėjusiais metais bruto atlyginimai Lietuvoje (neatskaičius mokesčių) vidutiniškai augo 8,6 proc., tai yra, šiek tiek lėčiau, tačiau vis dar gana pavydėtinu tempu, vertinant Europos šalių kontekstą. Atlyginimai „į rankas“ augo net sparčiau, ir tam įtakos turėjo praėjusiais metais įgyvendinti mokesčių pakeitimai.

Tiesa, dalis atlyginimų padidėjimo yra labiau techninio pobūdžio. Tai, kas anksčiau buvo „Sodros“ įmokos, pavirto arba taupymu, arba papildomais pinigais, priklausomai nuo pasirinkimo papildomai kaupti pensijai.

Spartus atlyginimų augimas sumažino ir pajamų nelygybę tarp dirbančiųjų − per penkerius metus skirtumas tarp penktadalio mažiausiai ir daugiausiai uždirbančių gyventojų susitraukė nuo 7 iki 5 kartų. Prie to prisidėjo tendencija, kad vis mažiau žmonių dirba už mažesnę nei minimalią algą.

Viešajame sektoriuje atlyginimai augo gerokai sparčiau nei privačiame sektoriuje. Bruto atlyginimai išaugo net 11,3 proc., ir sparčiu augimu pirmiausia išsiskyrė švietimo ir sveikatos apsaugos darbuotojų algos. Ne paslaptis, kad ilgą laiką viešojo sektoriaus atlyginimų augimas gana rimtai šlubavo ir viešajam sektoriui darėsi sudėtinga pritraukti talentų, todėl augimo tendencijos yra labai sveikintinos.

Privačiame sektoriuje algų augimas šiek tiek atvėso ir siekė 7,4 proc. − pasaulio ekonomikoje vyraujantis neapibrėžtumas galėjo pristabdyti įmonių planus. Statybų ir transporto sektoriuose, kuriuose ypatingai trūko darbo jėgos, spaudimą sparčiai didinti atlyginimus šiek tiek pristabdė darbo jėga iš rytų. Kaip ir galima tikėtis, sparčiausiai privačiame sektoriuje atlyginami augo informacinių technologijų sektoriuje.

Beveik visose įmonėse atlyginimai sudaro didžiąją dalį sąnaudų, todėl atlyginimų augimui atitrūkus nuo produktyvumo, ilgainiui susidaro ir vidiniai, ir išoriniai disbalansai. Vidinis perkaitimas pasireiškia spartėjančia infliacija, o išorinis prastėjančiu prekybos balansu − tampa sunkiau parduoti vietinę produkciją užsienyje, nes ji tiesiog tampa per brangi.

Nors pastaruoju metu atlyginimai auga sparčiau nei produktyvumas, reiktų nepamiršti, kad 2009-2013 m. laikotarpiu Lietuva išgyveno didelę ir skausmingą vidinę devalvaciją. Tai reiškia, kad realūs atlyginimai tuo metu nelabai augo, tačiau produktyvumo augimas buvo spartus. Per tą laikotarpį buvo susikrautas didelis konkurencinis kainos pranašumas, todėl pastarųjų metų spartesnis atlyginimų augimas yra natūralus procesas, grąžinęs algų didėjimą į senąją trajektoriją.

Prie spartaus atlyginimų augimo statistikos, tikėtina, prisideda ir skaidrėjimo efektas traukiantis šešėlinei ekonomikai. Dėl to bendra statistika gali rodyti didesnį konkurencingumo praradimą nei jis yra iš tiesų.

Taip pat verta pastebėti, kad bendras produktyvumo rodiklis neretai neatskleidžia tikrosios padėties. Šalies tarptautinis konkurencingumas vargiai priklauso nuo kirpėjų ir valytojų atlyginimų dydžio. Nemaža dalis prekių ir ypač paslaugų paprastai yra teikiamos išskirtinai tik vidaus rinkoje, todėl dažnai tokios sritys neturi kaip didinti produktyvumo, nes jos tiesiogiai priklausomos nuo darbo valandų.

Vidaus paslaugų produktyvumo augimas praktiškai visada yra pasmerktas atsilikti nuo atlyginimų augimo. Kita vertus, į eksportą orientuotos įmonės gali mokėti geresnius atlyginimus, jos pakelia šalies vidurkį ir konkuruoja su vietos rinkai dirbančiomis įmonėmis, ir tai ilgainiui duoda impulsą darbo užmokesčio kilimui visoje šalyje.

Pramonės įmonėse atlyginimų augimas nebuvo smarkiai atitrūkęs nuo produktyvumo, ir tai yra viena iš priežasčių, kodėl Lietuvos eksportas stebino savo gerais rezultatais. Paslaugų sektoriuje augančios vienetinės darbo sąnaudos pasireiškia spartesne infliacija. Nuo 2013 metų paslaugų infliacija buvo vidutiniškai 2,5 proc. spartesnė nei prekių ir, deja, tai yra neišvengiama artėjimo prie vakarų Europos pajamų lygio pasekmė.

Į eksportą orientuotų sektorių veikla nerodo jokių konkurencingumo praradimo ženklų. Nepaisant to, kad visus praėjusius metus Europos pramonė praleido recesijoje, mūsų šalies prekių eksportas augo. Pernai buvo pasiektas rekordinis 5 proc. nuo BVP prekybos perteklius. Didele dalimi jį sudaro transporto paslaugų eksportas, kuris pastaruosius keletą metų augo žaibišku greičiu. Tiesa, dėl besikeičiančio ES reguliavimo augimas transporto sektoriuje, tikėtina, prislops.

Nepaisant sparčiau augančių darbo kaštų, Lietuva išlieka konkurencinga ir sėkmingai didina savo rinkos dalį pasaulio rinkose. Nors išorės konkurencingumas išlieka aukštas, mums visgi nepavyksta išvengti tokių šalutinių poveikių, kaip spartesnis paslaugų kainų augimas.

Sparčiai augę atlyginimai didina Lietuvos gyventojų perkamąją galią, stiprina vidaus paklausą, ir tuo pačiu šalies atsparumą nuo išorės sukrėtimų. Visgi labai atsipalaiduoti nereiktų, nes besitęsiant ir taip gana ilgam ekonomikos ciklui, nepamatuotas spaudimas atlyginimų augimui gali stiprėti, ir tai išbalansuotų šalies ūkį.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Mindaugas Liutvinskas, Simonas Algirdas Spurga. Euro zona pandemijos šešėlyje: metas finansiniam solidarumui (21)

Dėl koronaviruso sukelto ekonominio šoko gali tekti nupūsti dulkes nuo dar ne taip seniai...

Gediminas Misevičius. Skaitmenizacija pandemijos metu: kokių pamokų gavome?

Likti namuose turėtų būti paprasta, tačiau įgyvendinant tai praktikoje visgi kyla netikėtų...

Mindaugas Lukas. Patarimas valdžiai: taikykite „atvirkštinį“ PVM nekilnojamojo turto nuomai (10)

Koronaviruso pandemijos akivaizdoje ekonomikos stimuliavimo priemonių ieškančios Lietuvos valdžios...

Vaidotas Rūkas. Banguojant finansų rinkoms, matyti ir šviesioji „juodosios gulbės“ pusė (2)

Šiemet į pasaulio finansų rinkas įsisukus „juodajai gulbei“, jos tapo panašios į audringai...

Tomas Jakubauskas. Veido kaukių ir kitų apsaugos priemonių gamyba: ko gamintojai ir pardavėjai neturėtų pamiršti? (1)

Esant apsaugos priemonių trūkumui daugelis pradėjo kaukes, respiratorius ir pan. ne tik gamintis...

Top naujienos

Kas iš tiesų slypi už Rusijos „pagalbos“ Italijai? Kremliaus kėslai daug tamsesni Kinija taip pat nesnaudžia (366)

Kinija ir Rusija siunčia medicininę pagalbą Italijai ir kitoms nuo koronaviruso...

Prognozuojamas gilus ekonomikos nuosmukis: kokie galimi atsigavimo scenarijai (91)

Ekonomistai verda raidelių sriubą, bandydami nuspėti pasaulio ekonomikos atsigavimą po nuosmukio,...

Patvirtintas 11 mirties nuo koronavirusinės infekcijos atvejis (485)

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad šiandien Lietuvoje patvirtinta vienuolikta...

Klaipėdoje mirusios moters dukra siunčia žinutę Verygai: nemeluokite – pasakykite žmonėms karčią tiesą (368)

Sveikatos apsaugos ministerija ( SAM ) pranešė, kad šeštadienį Lietuvoje patvirtintas dar...

Į šalį ims plūsti šiltas oras: džiugins 19 laipsnių šiluma (8)

Sekmadienio dieną šalies orus lems anticiklono šiaurinė dalis. Rytas daugelyje rajonų išauš...

Klaipėdos universitetinės ligoninės medikai papasakojo visą tiesą, kaip įstaiga tapo koronaviruso židiniu (345)

Šeštadienį su Delfi susisiekė Klaipėdos universitetinės ligoninės medikai , kurie tikina, kad...

Širvintų merė kaltinama savivaliavimu: tikina, kad koronavirusu užsikrėtusią moterį į ligoninę vežė per prievartą (460)

Šeštadienį socialiniuose tinkluose pasirodė Lauros, kurios mama užsikrėtė koronavirusu,...

„Agurkinių“ lyderiui – valstybės kompensacija už tai, kad tualete nebuvo nei durų, nei užuolaidos (214)

Kauno nusikalstamos „Agurkinių“ grupuotės lyderis Saulius Velečka , pravarde Agurkas, kuris...

Artėjantis pikas pranašauja katastrofą Ukrainoje: šalis pandemijai itin pažeidžiama (485)

Koronavirusas Ukrainai žada didelių problemų: dauguma prognozių numato recesiją, o...

Sudervėje girta porelė su „Audi“ rėžėsi į atitvarą – kas vairavo, neprisipažįsta (8)

Vėlų vakarą, apie 22.30 val., Vilniaus r., Sudervėje , šalia viešbučio „Vilnoja“, dideliu...

|Maža didelių žinių kaina