Tačiau manęs, kaip turbūt ir daugelio kitų, dirbančių tam, kad mokėjimų ir kitos finansinės paslaugos taptų labiau prieinamos, toks argumentas neįtikina. Jis būtų teisingas, jei šios diskusijos vyktų prieš keletą metų. Tačiau šiandien toks argumentas yra praradęs svorį. Ir štai kodėl.
Lietuva jau kuris laikas gali pelnytai didžiuotis turėdama daugiau nei 230 veikiančių finansinių technologijų (fintech) įmonių. Per kelis metus jos ne tik sukūrė daug darbo vietų, bet ir reikšmingai padidino konkurenciją finansinių paslaugų sektoriuje. Tiesa, jog dar ne visi vartotojai yra atradę alternatyvas didžiųjų bankų teikiamoms paslaugoms. Tad gal dėl šios priežasties viešumoje vis dar pasigirsta dešimtmečio senumo prielaidomis pagrįstų teiginių dėl riboto finansinių paslaugų prieinamumo ar didelės jų kainos.
Tačiau tikrovė jau yra visai kitokia. Pavyzdžiui, kai kurios mūsų šalyje veikiančios Lietuvos banko licencijuotos elektroninių pinigų įstaigos yra įgijusios tarptautinio mokėjimo kortelių tinklo „Visa“ ar „Mastercard“ narystę. Tai finansų įstaigoms suteikia teisę leisti mokėjimo korteles be tarpininkų ar filialų kitose šalyse. Dėl to finansų įstaiga patiria mažesnius kaštus, tad įgyja didesnį lankstumą savo klientams pasiūlyti pigesnę ar netgi visai nemokamą mokėjimo kortelę. Jai gali būti visai netaikomi jokie mėnesiniai ar išdavimo mokesčiai, o daugelyje Europos šalių veikiančiuose bankomatuose kortelės naudotojas gali turėti galimybę bent porą kartų nemokamai išsigryninti pinigus.
Skeptikas numos ranka, sakydamas, jog tokios sąlygos suteikiamos tik Lietuvos ar kitos Europos Sąjungos šalių piliečiams. Tad trečiųjų šalių piliečiai apie tokią tvarką gali tik pasvajoti, nes sąskaitos atidarymas mūsų šalyje jiems vis dar lieka neįmanoma misija arba vis dar itin brangiai kainuoja. Bet ar tikrai?
Vis dar sunku atsidaryti sąskaitą?
Būtų galima sutikti, kad trečiųjų šalių piliečiams atsidaryti mokėjimo sąskaitą yra sunkiau nei Lietuvos piliečiams. Tačiau negalima pamiršti to, jog šiame kontekste kalba eina apie trečiųjų šalių piliečius, turinčius leidimus gyventi Lietuvoje ir sudariusius darbo sutartis su Lietuvoje veikiančiomis įmonėmis.
Visais atvejais prieš atidarydamos sąskaitas, finansų įstaigos privalo įvertinti kiekvieno kliento keliamas rizikas, suprasti sąskaitos atidarymo tikslą, lėšų kilmę ir kitas aplinkybes. O turimas leidimas gyventi Lietuvoje bei darbo sutartis su Lietuvoje veikiančia įmone yra pakankamas pagrindas mokėjimo sąskaitos atidarymui. Todėl tokiam klientui, kaip ir bet kuriam kitam Lietuvoje dirbančiam asmeniui, neturėtų kilti sunkumų atsidaryti sąskaitą mūsų šalyje veikiančiose fintech įmonėse.
Kad taip ir vyksta patvirtino ne tik Seimo narys Mykolas Majauskas, diskusijų metu rodydamas į Lietuvos finansinių paslaugų žemėlapį ir statistiką, skelbiančią, jog šiandien jau tūkstančiai trečiųjų šalių piliečių turi sąskaitas Lietuvoje.
Net ir neseniai paskelbto ir daug dėmesio susilaukusio „Laisvės TV“ tyrimo apie asmenų iš trečiųjų šalių darbo sąlygas logistikos įmonėse reportaže matomi vienos iš Lietuvoje veikiančių fintech įmonės sąskaitų išrašai. Tai įrodo, jog finansinių paslaugų alternatyvų, prieinamų vairuotojams iš trečiųjų šalių, tikrai yra ir nemažai jų jau yra naudojamos.
Nemokamų dalykų nebūna?
O kaip gi tokių finansinių paslaugų kaina? Išties, finansų įstaigos, išduodamos mokėjimo korteles, patiria sąnaudas: kainuoja kliento tapatybės nustatymas, fizinės kortelės pagaminimas, jos pristatymas klientui. Regis, vadovaujantis verslo logika, šias išlaidas turėtų padengti pats klientas, sumokėdamas mėnesinį aptarnavimo mokestį. Tačiau nebūtinai.
Svarbu suprasti patį mokėjimo kortelių veikimo modelį. Tokią kortelę išleidusi finansų įstaiga gauna procentinę dalį nuo kliento atliktų mokėjimų, už kuriuos sumoka mokėjimą gavęs verslas, pavyzdžiui – fizinė ar elektroninė parduotuvė. Taip padengiama su klientui išduota mokėjimo kortele ir mokėjimo sąskaita susijusi išlaidų dalis.
Mokėjimo kortelė yra tik priemonė, suteikianti klientui galimybę patogiai disponuoti savo lėšomis, o ne pagrindinis finansų įstaigos produktas. Tačiau galimybė klientui pasiūlyti papildomas finansines paslaugas, kaip pavyzdžiui paskolas, ir iš to užsidirbti yra būtent tai, dėl ko finansų įstaigos konkuruoja, siūlydamos pigias arba visiškai nemokamas mokėjimo kortelių ar pervedimų paslaugas.
Visgi reikia pripažinti, jog Lietuva pasižymi viena ypatybe, mažinančia negrynųjų pinigų konkurencingumą. Ne visos fintech įmonės savo klientams Lietuvoje gali pasiūlyti nemokamą pinigų išgryninimą, naudojantis šalyje veikiančia bankomatų infrastruktūra. Taip yra todėl, jog Lietuvos rinkoje išgryninant lėšas bankų bankomatuose fintech įmonės patiria 1 proc. nuo išgryninamos pinigų sumos siekiančius kaštus.
Įdomiausia tai, jog šis įkainis praktiškai visose Europos Sąjungos valstybėse yra fiksuotas ir tesiekia keliasdešimt euro centų. Pavyzdžiui, naudojantis fintech įmonės paslaugomis ir turint nemokamą mokėjimo kortelę, kuriai netaikomi jokie mėnesiniai mokesčiai, už 1000 eurų išgryninimą bet kuriame Lietuvos bankomate gali tekti mokėti net 10 eurų. O štai Latvijoje, Belgijoje ar Italijoje tos pačios sumos išgryninimas tekainuos 75 euro centus. Kodėl taip smarkiai skiriasi pinigų išgryninimo paslaugų kainos – klausimas, į kurį turėtų atsakyti bankomatų tinklų valdytojai.
Nepaisant to, Lietuvoje dirbantys trečiųjų šalių piliečiai turi visas galimybes nemokamai naudotis fintech paslaugomis: gauti nemokamą mokėjimų sąskaitą, nemokamai vykdyti momentinius pavedimus bei be jokių mėnesinių aptarnavimo mokesčių naudotis mokėjimo kortele. Tą gali daryti ir visi kiti Lietuvoje dirbantys žmonės.
Vis dėlto norint dar labiau didinti negrynųjų pinigų konkurencingumą, mažinti šešėlinės ekonomikos dalį ir tuo pačiu plėsti galimybes atsiskaityti mokėjimo kortelėmis ne tik didmiesčiuose, bet ir regionuose, finansų rinka dar turi, kur pasitempti. Daugeliui gyventojų vis dar nenorint atsižadėti grynųjų, būtų verta apsvarstyti galimas skatinimo priemones, skirtas fintech įmonėms, norinčioms imtis bankomatų infrastruktūros vystymo regionuose. Juk bankomatai ar kiti grynųjų pinigų išėmimo būdai tebėra neišnaudota galimybė fintech verslui.
