Žingeidūs visuomet laimi
Dažnai pasigirsta nuomonių, jog tai, kad neturi diplomo, dar nieko nerodo. Tačiau dabar, kai aukštasis išsilavinimas yra lengvai prieinamas beveik kiekvienam motyvuotam žmogui, galima sakyti ir atvirkščiai. Faktas, kad turi universiteto diplomą, nebūtinai ką nors reiškia, bet jei neturi, vadinasi arba gali būti priskirtas šiuolaikinių genijų, tokių kaip Markas Zuckerbergas ar Billas Gatesas kategorijai, arba tiesiog neturi pakankamai valios užbaigti pradėtus darbus.
Dėstydamas universitete pastebiu, jog jaunuoliai dažnai skuba nurašyti ir net nutraukti studijas, nors išmokti mokytis – viena svarbiausių šių dienų studento užduočių. Ilgalaikėje perspektyvoje investicija į savo išsilavinimą visuomet atsiperka. Kurdami darbo vietas aukštos kvalifikacijos specialistams matome, kokios kompetencijos yra ir bus reikalingos ateityje, siekiant užsitikrinti stabilią karjerą.
Jau pirmajame kurse IT specialybių studentai paprastai gauna tvirtas pamatines žinias, ant kurių vėliau statomi kiti profesionaliam darbuotojui reikalingi įgūdžiai bei savybės, padedančios sėkmingai įsilieti į darbo rinką. Praktikoje tai reiškia, kad studentai po pirmųjų trijų semestrų jau turi fundamentalias programavimo, duomenų bazių, testavimo pagrindų žinias. Tam, kad tie pamatai būtų tvirti ir padėtų tolimesnėje karjeroje, labai svarbu išsaugoti vaikams būdingą smalsumą ir žingeidumą. Tie, kurie nuolat domisi, kas vyksta aplink, gerokai užtikrinčiau kuriasi pamatą ateičiai. Smalsūs žmonės nuolat užimti, o karjera juk ir klostosi ten, kur vyksta veiksmas.
Paskutiniai kursai apima daugiau socialinių mokslų disciplinų: projektų valdymo, projektavimo, žmogaus-kompiuterio sąsajos, profesionalumo ir etikos, taip reikalingų baigus studijas. Dažnai kursiniai, bakalauro darbai paskutiniuose kursuose studentams būna sunkiausia ir nepatraukliausia studijų dalis, nes apima savarankišką informacijos rinkimą, sisteminimą, užduočių ir tikslų sau pačiam kėlimą, kai ankstesniuose kursuose tikslus ir uždavinius kelia dėstytojas. Tie, kurie turi pakankamai užsispyrimo išmokti paskutinių kursų pamokas, supranta, kas yra ryžtas, užsispyrimas, rezultatų vertinimas ir ilgalaikėje perspektyvoje turi daugiau šansų užkariauti vis aukštesnius karjeros laiptelius.
Semtis patirties – iš profesionalų ar savo klaidų?
Į darbo rinką įsilieti norintis studentas turi du kelius – rinktis praktiką didesnėje ir rinkoje gerai žinomoje įmonėje arba rinktis junior poziciją mažesnėje ir mažiau žinomoje. Bet kokiu atveju potencialių vietų praktikai (net ir apmokamai) atlikti pasirinkimo spektras gana platus, o pati praktika – labai geras būdas pasitikrinti, sutvirtinti teorines žinias. Taip pat ne mažiau svarbu praktikuojantis realiai įsivertinti, kuriose srityse liko spragų ir reikėtų pasigilinti daugiau, o kurie įgūdžiai nėra tokie būtini.
Kaip bežiūrėsi, abu keliai – tiek praktikos didelėje įmonėje, tiek asistento pozicijos mažoje – turi savo privalumų ir trūkumų. Žinoma, didelė įmonė kandidatams patraukli dėl išvystytos mokymosi sistemos, todėl tikėtina, jog praktika bus mažai arba visiškai neapmokama. Tačiau didelė įmonė gali pasiūlyti aukštą profesionalumo lygį, dažnai turi išvystytą tobulėjimo, personalo ugdymo ir valdymo sistemą. Didelis ir įvairialypis kolektyvas jaunam IT specialistui reiškia neaprėpiamas galimybes nuolat mokytis ir iš kiekvieno kolegos semtis patirties.
Maža įmonė kai kuriais atžvilgiais gali būti lankstesnė, tarkime darbo grafiko atžvilgiu. Šiuo atveju studento asmeninis indėlis bus reikšmingesnis ir labiau pastebimas, tačiau, jei pradžioje kyla sunkumų, gali pritrūkti palaikymo ir kvalifikuotos pagalbos, konsultacijų iš patyrusių kolegų.
Nutrauktos studijos – įspėjamasis signalas darbdaviui
Viena vertus, IT specialistų rinkoje trūksta, tačiau nereikėtų manyti, kad visi studentai darbdavių išgraibstomi akimirksniu – taip nutinka tik su kurso geriausiais. Stiprios organizacijos gana giliai kapsto ir kruopščiai atsirenka kandidatus.
Kita vertus, ne visi IT specialybių studentai nori dirbti šioje srityje, o studijų pusiaukelėje susivokus pakeisti kryptį, nepradedant nuo nulio, yra gana sunku. Nepaisant visko, tie, kurie nori ir yra pasiruošę tobulėti, tikrai ras gerą darbo vietą. Vidinė motyvacija, disciplinuotumas – esminės savybės, kurių ieško visi TOP darbdaviai. Svarbu, kad žmogus nebūtų praradęs tikrovės pojūčio, adekvačiai reaguotų į sudėtingas situacijas, palaikytų komandos narius.
Be to, organizacijoms tampant daugiakultūrinėmis, emocinis intelektas įgauna naują prasmę. Tarptautinėse komandose reikia sugebėti ne tik atpažinti, bet ir susigyventi su kultūriniais skirtumais. Šie gali būti sutinkami kasdien įvairiausiose situacijose – nuo labai juokingų iki ypač įtemptų.
Pastebiu didžiulį skirtumą tarp tų studentų, kurie apsigynė baigiamąjį darbą puikiai, vidutiniškai ir prastai arba visai nesigynė. Pirmieji gali būti užtikrinti, jog artimoje savo karjeroje bus tikrai sėkmingi jau vien dėl to, kad turės pakankamai vidinės motyvacijos tobulinti reikalingas savybes ir įgūdžius bei siekti tiek savo užsibrėžtų, tiek darbdavio iškeltų tikslų.
