aA
Bet kokie santykiai – bendras gyvenimas, verslo kūrimas – reikalauja abipusių įsipareigojimų ir atsakomybės. Natūralu, kad nerti į priklausomybę nuo kito žmogaus ar įmonės gerai visko neapgalvojus – itin neapdairu. Tad stiprioms partnerystėms sukurti prireikia laiko.
Vitalijus Kuodis
© Asmeninio archyvo nuotr.

Tai galioja ir valstybės, savivaldybių mėginimams bendradarbiauti su privačiu verslu. Nors toks visuomenei naudingos infrastruktūros kūrimo modelis, leidžiantis projektus įgyvendinti greičiau ir taupyti mokesčių mokėtojų pinigus, pasaulyje plačiai taikomas jau keturis amžius, Lietuvoje abi pusės į darbą kartu vis dar žvelgia atsargiai. Ar tam yra priežasčių?

Viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimas, dažnai vadinamas tiesiog PPP (public-private partnership), visų pirma yra taikomas, siekiant pasidalinti tiek investicijas, tiek riziką – į bendrus projektus privačios įmonės žengia investuodamos savo lėšas ir už jas nusipirkdamos dalį (kartais – didžiąją) rizikos. PPP gali būti taikomas daugeliui projektų ir paslaugų – nuo baseinų ar sporto stadionų iki ligoninių ar geležinkelių. Valstybės institucijos bendradarbiauja su verslininkais ir statydamos, ir valdydamos tokius objektus.

Kodėl verta tai daryti?

Valstybės ir privačių įmonių bendradarbiavimas – itin paplitęs Europoje. Plačiausiai šią praktiką taiko Jungtinė Karalystė, 2013 - 2017 metais į PPP investavusi beveik 22 milijardus eurų. Antroje vietoje – septynis su puse milijardo eurų bendradarbiavimo projektams skyrusi Prancūzija. Šimtus kartų atsilikdama nuo pirmaujančių šalių, Lietuva yra keturioliktoje šio sąrašo vietoje (40 milijonų eurų).

Svarbiausia priežastis, kodėl valstybės ir savivaldybės ieško bendradarbiavimo su verslu formų – tai galimybė kurti miestus praturtinančius, visuomenei reikalingus objektus ir paslaugas, kurių nė viena iš dalyvaujančių pusių nebūtų pajėgi įgyvendinti viena. Pavyzdžiui, neseniai JAV nuskambėjęs Prezidento bandymas bendradarbiauti su verslu atnaujinant kritinę būklę pasiekusią šalies infrastruktūrą būtų leidęs įgyvendinti amžiaus projektą ir sutaupyti šimtus tūkstančių mokesčių mokėtojų dolerių. Tačiau bent jau kol kas JAV investuotojus atbaido politikų neapsisprendimas ir radikalus pozicijos keitimas.

Finansiškai savivaldybėms bei jų gyventojams tokie susitarimai yra naudingi ir ilguoju laikotarpiu – privatus verslas paprastai imasi ne vienkartinių investicijų, tačiau perima objektų priežiūrą ir valdymą 15-ai ar net 25-eriems metams. Tai reiškia, kad gyventojams paslauga teikiama tokiomis kainomis, kad ja būtų patrauklu naudotis ir valdytojas užsitikrintų klientų srautą, o visas rizikas, priežiūros, remonto, atnaujinimo išlaidas prisiima ne mokesčių mokėtojai, bet privatus investuotojas. Siekdami didesnės investicijų grąžos, privatūs investuotojai yra gerokai labiau linkę ir investuoti į išskirtinai aukštą teikiamų paslaugų kokybę, konkurencingumą rinkoje.

Lietuvoje ryškus tokio bendradarbiavimo pavyzdys – pramogų, sporto arenos ir plaukimo baseinai. Nors pastaruosius kai kurios savivaldybės vis dar linkusios valdyti ir prižiūrėti pačios, visgi akivaizdu, kad ši tendencija artimiausiu metu išnyks. Valstybėje kuriama įstatymų pataisų bazė, užtikrinanti politinių institucijų ir privataus verslo bendradarbiavimą sporto ir kultūros srityse, tampa vis geriau žinoma bei vis dažniau taikoma ir savivaldos lygmenyje.

Pavyzdžiui, dar šių metų pradžioje įsigaliojęs Vietos savivaldos įstatymo pakeitimas nurodo, jog savivaldybės pačios imtis įvairių joms iš pažiūros nepriklausančių veiklų turėtų tik tuo atveju, kai paslaugos yra būtinos visuomenei, o privatus verslas jų suteikti nesiima. Tai – tiesioginis raginimas savivaldybėms rinktis bendradarbiavimą su privačiu verslu, kuriant naujas paslaugas miestiečiams. Šį raginimą kol kas išgirdo ne visos Lietuvos savivaldybės, tačiau akivaizdu, kad pokyčiai šioje srityje – neišvengiami.

Toks bendradarbiavimo modelis populiarėtų ne tik dėl jį taikyti nurodančių įstatymų, bet ir todėl, kad jis paprasčiausiai apsimoka. Pavyzdžiui, Vilniuje šiuo metu statomo Fabijoniškių baseino kaina mūsų skaičiavimais galėtų mažėti beveik penktadaliu, jei jis būtų valdomas bendradarbiaujant su privačiais rinkos dalyviais. Tokios naudos – pagrindinė PPP projektų populiarumo Vakarų pasaulyje priežastis.

Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad, nors didelių ir sudėtingų objektų statybose stringantys, užsitęsę procesai yra gana įprasta ir itin dažnai visame pasaulyje pasitaikanti praktika, kai kurios PPP sutartys yra sukūrusios ir šią tendenciją pakeisti galinčias sąlygas. Į sutartį įtraukus sėkmės mokestį už laiku ar net anksčiau laiko baigtą projektą arba, priešingai, reikšmingas baudas už bet kokį vėlavimą, tai užtikrina gerokai spartesnį darbą.

Bendradarbiavimas su privačiu verslu dažnai padeda ir netiesiogiai: pavyzdžiui, statomo objekto valdymu besidomintis investuotojas visuomet su džiaugsmu dalinsis kituose valdomuose objektuose sukaupta patirtimi, leisiančia išvengti klaidų, statybinio broko, defektų – savivaldybėms ar valstybėms tereikia palaikyti su jais ryšį ir informaciją apie kuriamus projektus aktyviai viešinti. Atvirumas, viešos konsultacijos, privačių kompanijų įtraukimas į projektų kūrimo procesus leidžia sujungti viešo ir privataus sektoriaus sukauptą patirtį ir išvengti klaidų, broko, ilgainiui dideles beprasmiškas išlaidas kursiančių sprendimų.

Kodėl vis dar atsiliekame šimtus kartų?

Tokios galimybės kurti naudą visuomenei neišleidžiant visuomenės pinigų neišnaudoti, atrodytų, būtų keista ir neatleistina, tačiau Lietuvoje netiesioginių savivaldybės funkcijų perdavimas rinkai vis dar vyksta vangiai. Tam gali būti kelios priežastys.

Pirmoji – tai tiesiog nenoras keisti nusistovėjusios tvarkos. Sukurta sistema, nors ir toli gražu ne visuomet efektyviai, bet funkcionuoja, savivaldybės Lietuvoje neretai vis dar pačios teikia laidojimo, pirčių, sporto ir kultūros, net – autoservisų paslaugas. Pokyčiai reikštų sistemos atnaujinimą iš esmės, mokymąsi bendradarbiauti ir kelti verslui aukštus, griežtus ir teisingus tikslus. Šį pokytį jau ne vienerius metus skatina Lietuvos laisvosios rinkos institutas, įtraukdamas jį ir į savivaldybių reitingo kriterijų sąrašą, tačiau radikalių pokyčių tikriausiai dar teks palaukti.

Antroji priežastis tikriausiai yra įtarus požiūris į verslą ir jo ketinimus. Skaudžios praeities pamokos, nusivylimai skatina net ir labai progresyvius politikus atsargiai žiūrėti į privačius investuotojus. Tai – suprantama ir pateisinama, tačiau, keičiantis ir visuomenei, ir politikams, ir verslui, vilčių vis daugiau teikia ir pokyčiai tarpusavio santykiuose. Abipusis geranoriškumas, išmanymas, aiškių bendradarbiavimo sąlygų nusibrėžimas ir reikalavimų vieni kitiems iškėlimas gali padėti pakeisti net ir įtariausiųjų nuostatas.

Galiausiai, paties verslo pozicija dėl bendradarbiavimo su politikais. Nors daugelis bendrų projektų turi potencialo būti greitai įgyvendinami ir sėkmingi visiems – tiek abiems pusėms, tiek ir visuomenei, vis dėlto rinkos žaidėjų įsivaizdavimas yra visai kitoks. Begalinės biurokratijos džiunglės, lėti ir sudėtingi procesai, perteklinė kontrolė ir derinimas, abejotinas atsiperkamumas – visa tai stabdo daugybę verslininkų nuo sprendimo ieškoti būdų bendradarbiauti su valstybės įstaigomis ir kartu kurti visuomenei reikalingas paslaugas.

Kas laukia ateityje?

Nutraukus ES fondų finansavimą, Lietuvoje tiek politikai, tiek naujas paslaugas kurti norintys verslininkai privalės atsigręžti vieni į kitus ir ieškoti būdų dirbti kartu. Tai lems ne tik finansinių pajėgumų sujungimo poreikis, bet ir nuosekliai skaidrėjanti politika Lietuvoje, augantys visuomenės reikalavimai atskaitomybei – savivaldybės ilgainiui vis aktyviau atsisakys netiesioginių savo pareigų (tam užtikrinti pastaraisiais metais aktyviai plečiama ir teisinė bazė), objektų valdymą perims privatūs rinkos žaidėjai, ilgainiui, kaupdami teigiamą ar bent neutralią patirtį, imsiantys vis palankiau žiūrėti į bendradarbiavimą su viešuoju sektoriumi.

Šios tendencijos, kurių galime laukti Lietuvoje, šiuo metu matomos ir JAV – nors Kanada, Australija ir visa Vakarų Europa PPP privalumus išnaudoja jau ilgus dešimtmečius, tiek mums, tiek Amerikos gyventojams juos dar reikia atrasti.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Jurgita Navikienė. Apskaitos politika: naudinga prievolė, apie kurią žino ne visi vadovai

Apskaitos politika – tai naudingas įrankis įmonei, gelbstintis keblioje situacijoje, ar beprasmis...

Evelina Liutkutė. Nemokumo reforma Lietuvoje – ar pavyks „išgelbėti“ sunkumus patiriančias įmones? (1)

Finansų ministerija parengė Nemokumo įstatymo projektą, iš esmės reformuojantį visą nemokumo...

Eglė Džiugytė. Didžioji Britanija sankryžoje – kur veda britų neapsisprendimas?

Skandalingu rezultatu Jungtinės karalystės parlamente baigėsi naujausias balsavimas dėl...

Mantas Gofmanas. Dar daugiau aiškumo dėl listinguojamų įmonių reguliacinių reikalavimų (1)

Lietuvos bankas (LB) šiuo metu rengia naujas Informacijos atskleidimo gaires, kuriomis bus...

Rūta Vainienė. Amžina kova. Su kainomis (3)

Tokie štai mūsų naujieji metai – ir vėl „viskas pabrango“. Valdišku sprendimu buvo...

Top naujienos

Aklas pasimatymas su kandidatu. Maldeikienė visą skyrių savo knygoje paskirs Tapinui (32)

Parlamentarė Aušra Maldeikienė teigė, kad jos dalyvavimo prezidento rinkimuose tikslas nėra...

Daug metų neviešinta Freddie Mercury paslaptis: čia sukūrė paskutines dainas ir pasitiko mirtį (35)

Montrė miestelis Šveicarijoje daug metų buvo legendinio Freddie Mercury slėptuvė nuo viso...

Išdalinti „Žmonių“ apdovanojimai: paskelbti metų svarbiausieji, jautri Vido Bareikio žinutė ir skandalu tapęs įvykis (44)

Penktadienio vakarą šou pasaulio žvaigždės rinkosi į Lietuvos nacionalinį operos ir baleto...

Wolterso žmonai stiprybės linkėjęs Jasikevičius: tai gera pamoka komandai (21)

Šarūnas Jasikevičius vis dar nededa taško sunkiame periode, apie kurį kalbėjo jau ne sykį....

Nuslėpti pasikėsinimai į sovietų generalinius sekretorius: kaip išaiškinti sąmokslai ir kodėl visi mėginimai buvo nesėkmingi (81)

Pasikėsinimai į valstybių vadovus vykdomi visame pasaulyje. Ir tik Sovietų Sąjungoje dėl...

„Panathinaikos“ strategui po pertraukos patiko tik „Žalgirio“ arena

Rickui Pitino amerikietiška bendravimo maniera padeda aplenkti nemalonius klausimus, bet duoda mažai...

Pralaimėjimų šleifo nusikratę žalgiriečiai žavėjosi savo energija, Lekavičius nuo komentaro išsisuko (2)

Po pergalės prieš Atėnų „Panathinaikos“ „Žalgirio“ rūbinėje aidėjo juokas,...

Savaitgalį laukia mažesnis šaltukas

Šeštadienio naktį dar spės pasnigti daugelyje šalies vietovių, bet sniego iškris nedaug....

Sunku patikėti tokiomis kainomis: lietuvius gundo butais šalia jūros kranto už 7,5 tūkst. eurų (77)

Lietuvių susidomėjimas užsienio NT rinka neblėsta, o ypač, kai parduodamas turtas kainuoja itin...

Vakaro viešnios nepagailėjo intriguojančių detalių – iškirpčių ir gilių skeltukų (60)

Penktadienio vakarą Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre startavo „Žmonių“...