Ekonomikai lėtėjant gyventojai ir verslas pradeda nerimauti dėl ateities ir atsargiau leidžia turimas lėšas – mažiau perka prekių ir paslaugų. Vartotojų lūkesčių suprastėjimas neišvengiamai dar labiau lėtina ekonomiką ir tokiu būdu paskatina tolimesnį taupymą ir atsargumą. Dėl šios priežasties ekonomistai akylai stebi vartotojų lūkesčius, nes tik šiems pasikeitus ekonomikos augimas pasisuka tvariai teigiama linkme.
Kodėl stovi pinigai?
Lėšų judėjimas vyksta bankinės sistemos dėka. Pamatinė bankų funkcija – efektyviai perskirstyti lėšas tarp tų, kurie taupo, ir tų, kurie skolinasi. Banko užduotis yra balansuoti tarp rizikos ir grąžos. Įprastomis sąlygomis rizika ir grąža tam tikrame taške sutampa ir pinigai efektyviai įdarbinami.
Finansų specialistai gali suskaičiuoti, už kiek apsimoka „pirkti“ vieno ar kito rizikingumo paskolą ar vertybinį popierių. Verslas, savo ruoštu, gali apskaičiuoti, kokią grąžą duos jo planuojama investicija ir jei paskolos kaina mažesnė nei turto grąža – investicija finansiškai naudinga. Tačiau kas nutinka, kai rizika yra tokia didelė, kad paskolos kaina pasidaro nepriimtina?
Realybė yra tokia, kad nemažai daliai verslų pasiskolinti galima būtų už 15–20 proc. metinių palūkanų. Tiesiog šių verslų nemokumo ar bankroto rizika yra labai didelė. Sunku sugalvoti sritį, kurioje turto grąža būtų didesnė už 15 proc. Todėl šie verslai neturi net teorinės galimybės finansuoti savo veiklą bankuose.
Teisybės dėlei, yra verslų, kurie dėl finansinio raštingumo stokos mėgina skolintis tokiomis beprotiškomis palūkanomis, tačiau atsakingas bankas niekada tokios paskolos nesuteiks, nes tokios paskolos greičiausiai bus neįmanoma grąžinti.
Kaip išjudinti lėšas?
Šimtai bankų vadybininkų ieško verslų, kurie galėtų ir norėtų skolintis. Visgi, kaip jau ir minėjau, didžiosios dalies verslų rizika per daug didelė. Greičiausias kelias norint išjudinti lėšas – mažinti riziką.
Pakeisti bankroto sistemą ir kultūrą ar padidinti verslo finansinį raštingumą užtruks metų metus, todėl sumažinti riziką vargu ar pavyks, tačiau valstybė priemonių, kaip prisiimti riziką, jau turi, tuo užsiima INVEGA, visgi priemonės yra ribotos ir pritaikomos tik siauram situacijų spektrui.
Tinkamai sudėliojus finansinių priemonių mechanizmus, suteikus jiems lankstumo ir realiai prisiimant riziką galima būtų į ekonomiką sugrąžinti keletą milijardų eurų.
