„Šiandien infliacija yra per didelė ir tokia išliks per ilgai. Esame pasiryžę ją laiku sumažinti iki mūsų 2 proc. vidutinio laikotarpio tikslo“, – birželio 1 d. konferencijoje Hanoveryje teigė Europos centrinio banko (ECB) pirmininkė Christine Lagarde. Analitikai prognozuoja, kad po kitos savaitės ECB palūkanų normos kils 0,25 procentinio punkto.
Atkakli infliacija
Infliacija euro zonoje piką pasiekė pernai metų spalį. Dėl sumažėjusių žaliavų, ypač naftos ir dujų kainų, ji nuosekliai mažėja, prie to prisideda ir ECB keliamos palūkanų normos. Visgi infliacijos mažėjimas yra labai trapus.
„Tikimasi, kad dezinfliacija vyks palaipsniui, o infliacijos didėjimo tikimybę vis dar lemia rizika, kylanti dėl įtemptos darbo rinkos ir pagrindinio kainų spaudimo paslaugų sektoriuje“, – šeštadienį Dubrovnike agentūrai Bloomberg sakė Kroatijos centrinio banko vadovas.
Palūkanų kėlimą skatina brangstanti nafta
Euro zonos ekonomika labai priklausoma nuo išorės faktorių. Infliacijos šuoliui ir kritimui reikšmingą įtaką darė naftos ir kitų energetikos resursų kainų svyravimai. Švelnesniam palūkanų normos kėlimui pritariantys ECB valdančiosios tarybos nariai pabrėžia, kad infliacija ir palūkanų normos labai priklauso nuo energetikos sektoriaus kainų ir eksporto rinkų.
„Pastarųjų 20–30 metų Europos augimo modelis baigia išsikvėpti. Šis modelis, pagrįstas pigia energija ir veiklos perkėlimu į kitas šalis, visų pirma į Kiniją, daugiausia buvo orientuotas į eksportą, todėl vidaus paklausa, ypač didžiosiose šalyse, sumažėjo. Tačiau eksportu grindžiamas augimas nėra natūralus tokiai didelei ekonomikai kaip euro zona, be to, dėl jo galime susidurti su pernelyg dideliu nestabilumu, ypač tokiais geopolitinės įtampos etapais kaip dabartinis. Euro zona gali pati nulemti savo ekonominį likimą“, – teigia ECB vykdomosios valdybos narys Fabio Panetta.
Saudo Arabijos energetikos ministras princas Abdulazizas bin Salmanas po savaitgalį vykusio įtempto OPEC+ susitikimo pareiškė, kad padarys „viską, kas būtina, kad šioje rinkoje būtų užtikrintas stabilumas“. Saudo Arabija liepos mėn. papildomai sumažins naftos tiekimą 1 mln. barelių per dieną, jos gavyba pasieks žemiausią lygį per kelerius metus. Po šio pranešimo naftos kainą sekantys indeksai pašoko 5 proc. Naftos brangimas neišvengiamai stabdys dezinfliaciją, dėl ko ECB bus dar labiau motyvuotas kelti palūkanų normas.
Pasekmės ekonomikai
Augančios palūkanų normos labiau paveiks kapitalui imlius sektorius ir ilgalaikio vartojimo prekes, dažniausiai įsigyjamas skolintomis lėšomis, gaminančius sektorius. Apgyvendinimo ir maitinimo, statybų, nekilnojamojo turto vystymo sektoriai gali susidurti su sunkumais, sukeltais išaugusių išlaidų paskolų aptarnavimui ir sumažėjus jų teikiamų paslaugų ir prekių paklausai.
Kapitalui nereiklūs sektoriai ir paslaugų, kurių paklausa mažiau priklauso nuo palūkanų normų pokyčių, sektoriai trumpuoju laikotarpiu turėtų mažiau reaguoti į palūkanų augimą.
Dėl didesnių palūkanų normų įmonėms patraukliau laikyti nepaskirstytąjį pelną palūkanas nešančiose finansinėse priemonėse, o ne naudoti jį investicijoms ir apyvartiniam kapitalui finansuoti.
