Sunku pasakyti, kaip ši iniciatyva pakeis finansų sistemą, bet kai kurie „Libra“ aspektai bankininkus ir jų prižiūrėtojus gali priversti nerimauti.
Kas ta „Libra“?
„Libra“ – skaitmeninė valiuta, kurios sukūrimą inicijavo socialinis tinklas „Facebook“. Ši valiuta turėtų būti palyginti stabili, nes kiekviena skaitmeninė moneta bus dengiama vienodo valiutų krepšelio.
Kokiomis valiutomis ar kitais finansiniais instrumentais bus dengiama „Libra“, neskelbiama. Visa informacija apie transakcijas ir nuosavybę nuguls 28 šią valiutą sukūrusių bendrovių serveriuose.
Atrodo, kad „Libra“ yra eilinė kriptovaliuta. Tačiau keletas elementų skiria ją nuo jau subliūkšti baigiančio kriptoburbulo.
Efektyvi sistema
Skelbiama, kad informacija apie transakcijas bus saugoma „Libra“ blokų grandinėje. Tačiau, nors „Libra“ duomenų bazė ir vadinama blokų grandine, joje nėra nei blokų, nei grandinės.
Nors skelbiama, kad ši kriptovaliuta yra decentralizuota, jos valdymas yra decentralizuotas tik tarp šios valiutos kūrėjų. Jūs galite įsigyti reikiamą įrangą ir tapti „blockchain“ blokų grandinės valdymo dalimi – už blokų grandinės elementų saugojimą jums atsilyginama „iškasta“ kriptovaliuta.
Deja, bet, net ir labai norėdami, tapti „Libra“ sistemos dalimi jūs negalėsite. Ši sistema – prieinama tik išrinktiesiems.
Atsisakius blokų grandinės ir decentralizacijos, sistema gali būti saugi ir efektyvi. Beje, būtent saugumo bei efektyvumo trūkumas yra vienos iš pagrindinių priežasčių, trukdančių plisti kitoms kriptovaliutoms. Ši nauja sistema gali pradėti funkcionuoti centrinių bankų pašonėje ir kontroliuoti ekonomiką monetarinėmis priemonėmis ilgainiui gali tapti sudėtinga.
„Facebook“ piliečiai
Savininko tapatybės nustatymas yra vienas sudėtingiausių skaitmeninių valiutų uždavinių. Bankams ir kitoms įprastoms finansų institucijoms privaloma rinkti informaciją apie savo klientus. Tad šie turi laikas nuo laiko pildyti iš pažiūros beprasmius klausimynus. „Libra“ aprašyme skelbiama, kad vienas iš šios iniciatyvos siekių yra sukurti tapatybės nustatymo skaitmeninėje erdvėje standartą.
Tikėtina, kad, norėdami būti „Libra“ finansinės sistemos dalimi, privalėsime turėti aktyvų „Facebook“ profilį. Lygiai taip pat, kaip turime pateikti tapatybę įrodantį dokumentą, norėdami atsidaryti sąskaitą banke.
Siaurąja prasme „Facebook“ paskyros turėjimas prilygs buvimu vienos ar kitos šalies piliečiu, mat apie du milijardus tikrų asmenų subūręs socialinis tinklas jau yra didžiausia „valstybė“ pasaulyje.
Nevaržomi išteklių stygiaus
Į šios kriptovaliutos organizaciją investuojama per 280 milijonų JAV dolerių. Kiek dar papildomų lėšų „Facebook“ jau investavo į technologinį šios kriptovaliutos kūrimą, neskelbiama. Akivaizdu, kad finansiniai ištekliai nebus šią iniciatyvą ribojantis veiksnys.
Prie „Libra“ kūrimo prisideda tokios finansų bendrovės, kaip „Mastercard“, „PayPal“ ar „Visa“. Todėl finansinė infrastruktūra šiai iniciatyvai bus nesunkiai prieinama. Įvairios platformos: „Booking.com“, „eBay“, „Uber“ ar „Spotify“ – sudarys sąlygas naujai kuriamos skaitmeninės valiutos pradiniam naudojimui. Kitus elementus, būtinus šios valiutos sėkmei, užtikrina likę partneriai.
Atkreipkime dėmesį – ši iniciatyva yra pirmasis tokių skirtingų ir reikšmingų partnerių jungtinis bandymas sukurti alternatyvią valiutą.
Vilkas ėriuko kailyje?
Popieriuje „Libra“ atrodo puikus sprendimas. Ji palengvintų finansinių srautų judėjimą ne tik tarp vartotojų, bet ir per sienas. Skaitmeninė prigimtis sudarys plėtotojams galimybę kurti tolesnes inovacijas.
Tačiau ši valiuta kuriama didžiulių kompanijų. Ir jeigu įprastinių nacionalinių valiutų likimą gali nulemti demokratiniu būdu renkami politikai, sprendimus dėl „Libra“ priims verslininkai. Ar tai bus priimtina vartotojams? Parodys laikas.
