aA
Europos Sąjungos valstybės narės, tarp jų ir Lietuva, įsipareigojo įgyvendinti ES teisės aktus, kuriais siekiama įtvirtinti geležinkelių infrastruktūros valdytojo veiklos nepriklausomumą, nešališkumą ir finansinį skaidrumą.
Lietuvos geležinkeliai
© Organizatorių nuotr.

Siekiant šio tikslo, ES suteikė valstybėms narėms galimybę savo nuožiūra pasirinkti geležinkelių transporto sektoriaus valdymo modelį, nusprendžiant, kuris iš veiklos modelių labiausiai atitiktų rinkos ypatybių visumą ir specifiškumą – integruotas, iš dalies atskirtas ar visiškai atskirtas.

Šiuo metu Lietuvoje geležinkelių transporto sektoriaus veiklos valdymo modelis yra integruotas, t. y. AB „Lietuvos geležinkeliai“, valdoma valstybės, veikia tiek kaip viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoja, tiek ir kaip geležinkelių įmonė (vežėjas), o esmines viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas įgyvendina Lietuvos transporto saugos administracija.

Būtina atsižvelgti į tai, jog viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas vykdant keliems subjektams, t. y. AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir Lietuvos transporto saugos administracijai, sudėtinga įgyvendinti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo veiklos skaidrumo, nešališkumo ir nepriklausomumo nuo geležinkelių įmonių (vežėjų) reikalavimus, kurie turi būti įtvirtinti įgyvendinant ES teisės aktus.

AB „Lietuvos geležinkeliai“ susilaukia nemažai kritikos dėl esamos situacijos, kadangi į rinką nėra įleidžiamos privačios geležinkelių įmonės (vežėjai), norintys teikti keleivių, bagažo ir krovinių vežimo paslaugas, nes AB „Lietuvos geležinkeliai“ šiuo metu turi visas galimybes suteikti sau prioritetines sąlygas skirti geležinkelių infrastruktūros pajėgumus ir teikti atitinkamas paslaugas.

Privatūs vežėjai šiuo metu jaučiasi diskriminuojami, kadangi AB „Lietuvos geležinkeliai“ veikia kaip monopolis, neįleisdama į rinką jokių naujų geležinkelių įmonių (vežėjų). Dėl šios priežasties net yra kreiptasi į Europos Komisiją, siekiant įvertinti AB „Lietuvos geležinkeliai“ elgesį kaip pažeidžiantį geležinkelių įmonių (vežėjų) interesus ir atitinkamai ES teisės aktus.

Lietuvoje, apsvarsčius galimus modelių variantus, nuspręsta įtvirtinti iš dalies atskirtą viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymo modelį (kontroliuojančios bendrovės struktūroje) ir iki 2019 m. gruodžio 8 d. sukurti AB „Lietuvos geležinkeliai“ vertikaliosios integracijos įmonių grupę, kurią sudarys AB „Lietuvos geležinkeliai“, AB „Lietuvos geležinkeliai“ įsteigta bendrovė viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijoms vykdyti, AB „Lietuvos geležinkeliai“ įsteigtos bendrovės keleivių, bagažo ir krovinių vežimo vietiniais ir tarptautiniais maršrutais paslaugoms viešojoje geležinkelių infrastruktūroje teikti, kitos AB „Lietuvos geležinkeliai“ įsteigtos bendrovės, kurių visos akcijos nuosavybės teise priklausys AB „Lietuvos geležinkeliai“.

„Lietuvos geležinkeliai“ susilaukia nemažai kritikos dėl esamos situacijos, kadangi į rinką nėra įleidžiamos privačios geležinkelių įmonės (vežėjai), norintys teikti keleivių, bagažo ir krovinių vežimo paslaugas, nes AB „Lietuvos geležinkeliai“ šiuo metu turi visas galimybes suteikti sau prioritetines sąlygas skirti geležinkelių infrastruktūros pajėgumus ir teikti atitinkamas paslaugas.
V. Nikitinas


Eiti šiuo keliu nuspręsta pasirėmus Vokietijos pavyzdžiu. LR Susisiekimo ministerijos buvo įvertinta, jog visiškai atskirto geležinkelių transporto sektoriaus veiklų valdymo modelio pasirinkimas vertintinas kaip rizikingas dėl galimybių trečiųjų valstybių (Rusijos Federacijos, Baltarusijos Respublikos ir kt.) kapitalo įmonėms perimti pelningiausius vežimus geležinkelių transportu Lietuvoje.

Kadangi šių šalių, o ne ES valstybių narių, geležinkelio įmonės (vežėjai) yra suinteresuotos ir turi išteklius (finansinius, technologinius) aktyviai veikti Lietuvos geležinkelių transporto rinkoje (vykdyti vežimus geležinkelių transportu ir kitas su geležinkelių transportu susijusias veiklas). Tačiau Lietuvos ir kitų ES valstybių narių geležinkelių įmonės (vežėjai) veikti minėtose trečiosiose valstybėse galimybių neturi, todėl egzistuoja asimetrinė konkurencija.

Dėl minėtų priežasčių nurodytų trečiųjų valstybių kapitalo įmonių veikla Lietuvos geležinkelių transporto rinkoje buvo įvertintina kaip kelianti grėsmę Lietuvos ekonomikai ir nacionaliniam saugumui.

Visgi atsižvelgtina į tai, jog AB „Lietuvos geležinkeliai“ sukūrus iš dalies atskirtą viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymo modelį, kuriame viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas, taip pat keleivių, bagažo ir krovinių vežimo vietiniais ir tarptautiniais maršrutais paslaugas vykdys atskiros bendrovės, AB „Lietuvos geležinkeliai“ vis tiek išliks visų šių bendrovių akcijų savininke. Tai reiškia, jog nors ir tikimasi didesnio skaidrumo bei nešališkumo geležinkelių įmonių (vežėjų) atžvilgiu, vis tik išlieka didelė interesų konflikto galimybė.

Paminėtina, jog AB „Lietuvos geležinkeliai“ nemažai kritikos susilaukia dėl kryžminio subsidijavimo, kai nepelningos keleivių vežimo paslaugos yra dotuojamos iš pelną nešančio krovinių pervežimo. Esant iš dalies atskirtam geležinkelių infrastruktūros valdymo modeliui, kryžminio subsidijavimo tikimybė išlieka.

Manytina, jog visiškai atskirtas viešosios geležinkelių infrastruktūros modelis yra veiksmingiausias konkurencingumo skatinimo metodas, galintis užtikrinti didžiausią viešosios geležinkelių infrastruktūros skaidrumą ir nešališkumą.

Šiuo atžvilgiu vertintina, jog AB „Lietuvos geležinkeliai“ įgyvendinamas iš dalies atskirtas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymo modelis padės sukurti sąlygas konkurencijai tarp geležinkelių įmonių (vežėjų) didinti, tačiau vis tiek išlieka nemaža interesų konflikto galimybė. Šis pasirinkimas gali būti traktuotinas kaip patogus AB „Lietuvos geležinkeliai“, vis dar galint išsaugoti didesnį pranašumą prieš kitas geležinkelio įmones (vežėjus).

Lietuva, pasirinkdama iš dalies atskirto geležinkelių transporto sektoriaus veiklos valdymo modelį, gali būti tikra, jog teoriškai šis pasirinkimas padės įgyvendinti ES teisės aktuose keliamus nediskriminavimo, nešališkumo ir finansinio skaidrumo principus, tačiau vertinant iš kitos pusės, kyla daug abejonių.
V. Nikitinas


Keliant klausimą, ar buvo būtinas geležinkelių transporto veiklos modelio keitimas, vienareikšmiškai galima patvirtinti, jog tai padaryti buvo būtina. Kaip minėta, esminė šių pokyčių priežastis – būtinumas perkelti į nacionalinę teisę ES teisės aktų nuostatas. Lietuva, būdama ES valstybe nare ir įsipareigojusi geležinkelių transporto srityje įgyvendinti geležinkelių transporto veiklos pokyčius, privalėjo atlikti atitinkamus veiksmus, siekiant įtvirtinti ES teisės aktų reikalavimus.

Iš vienos pusės, Lietuva, pasirinkdama iš dalies atskirto geležinkelių transporto sektoriaus veiklos valdymo modelį, gali būti tikra, jog teoriškai šis pasirinkimas padės įgyvendinti ES teisės aktuose keliamus nediskriminavimo, nešališkumo ir finansinio skaidrumo principus, tačiau vertinant iš kitos pusės, kyla daug abejonių, ar AB „Lietuvos geležinkeliai“ įsteigtos dukterinės bendrovės viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymo bei keleivių, bagažo ir krovinių paslaugų teikimo funkcijoms atlikti yra tinkamas sprendimo būdas, siekiant minėtų principų ir iš jų sekančių reikalavimų bei pareigų ES lygiu įgyvendinimui.

Manytina, jog didžiausias nešališkumo ir skaidrumo principų įgyvendinimas galėtų būti pasiekiamas, kuriant visiškai atskirto geležinkelių transporto sektoriaus veiklos valdymo modelį.

Taigi geležinkelių transporto sektoriaus veiklos pasikeitimų kontekste – nieko naujo. Vertintina, jog perdavus viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymą naujam subjektui, tikėtina, kad nebus sudarytos sąlygos skaidriam ir nešališkam bendradarbiavimui su geležinkelių įmonėmis (vežėjais) ir šie pakeitimai nesudarys sąlygų atverti rinką ir įsileisti naujas geležinkelių įmones (vežėjus), jų nediskriminuojant. Pastaroji išvada daroma, nes nors ir kuriama vertikaliosios integracijos įmonių grupė, vis tiek naujai steigiamų bendrovių akcijų savininke išlieka AB „Lietuvos geležinkeliai“.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(7 žmonės įvertino)
2.1429

Justinas Juozaitis. Ar Baltijos šalių elektros tinklai atlaikys artėjančią geopolitinę audrą? (3)

Kol Lietuvos politikai džiaugiasi pasiektu susitarimu dėl sinchronizacijos su kontinentinės Europos...

Lina Aleknaitė-van der Molen. Pokyčiai kapitalo rinkų reguliavime – Prospekto Reglamentas atveria galimybes smulkioms ir vidutinio dydžio įmonėms

Š. m. liepos 21 d. įsigalioja Prospekto Reglamentas, kuris pakeis iki šiol galiojusią Prospekto...

Mantas Andriuškevičius. Dėl transporto priemonių apžiūros centrų veiklos (3)

Vidaus reikalų ministrui Eimučiui Misiūnui pasiūlius koreguoti Saugaus eismo automobilių keliais...

Antanas Sagatauskas. Gamybos sektorius augina raumenis

Nepaisant nuolatinio žinių srauto apie geopolitines grėsmes, prekybos karus ir didžiųjų...

Rūta Armonė, Gintaras Balčius. Darbuotojų skatinimas akcijomis (2)

Sulaukus gerų žinių apie įmonės veiklos rezultatus, bendrovėje gali kilti diskusija, ar be...

Top naujienos

Rūtos pasitraukimo aplinkybės: tai brendo jau kurį laiką (120)

Trečiadienį ryte Londono olimpinė čempionė Rūta Meilutytė pranešė baigianti savo...

Fotografavo vėžiu sergančias mamas su vaikais: buvau šokiruota, kiek moterų kasdien yra diagnozuojama ši liga (9)

Amerikoje gyvenanti žinoma lietuvių kilmės fotografė Giedrė Gomes neseniai pristatė visiškai...

Nausėda apie „valstiečių“ rinkimų retoriką: niekada nežinai, kas yra dugnas (67)

Prezidento posto siekiantis Gitanas Nausėda sako, kad iš susitikimų su Lietuvos žmonėmis...

Užkalnis. Nebesvarbu, kas bus prezidentas (130)

Jau daugiau nei savaitę Lietuva gyvena nuostabiai kaip niekada. Gal kažką gerai darė išeinanti...

Adomaitis ragino pamiršti rezultatą, Maksvytis apgailestavo dėl „sudegusios komandos“

Vilniaus „Ryto“ komandos vyriausiasis treners Dainius Adomaitis po pirmųjų „Betsafe-LKL“...

Karbauskis: jeigu mes siūlysime nebalsuoti, laimės Šimonytė (95)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis sako siūlysiantis...

Parduoda seniausią pasaulyje „Porsche“ – prašys svaiginančios sumos (1)

Yra nemažai žymių aukcionų organizatorių, į kurių rankas kartas nuo karto patenka patys...

Amerikiečių analitikai įvertino Kremliaus ginkluotę gegužės 9-osios parade (236)

Nepaisant to, jog technika smarkiai pasenusi, o ir gamybos bazė kaip reikiant šlubuoja, Rusijos...

„Neptūną“ užsmaugęs ir sutriuškinęs „Rytas“ priartėjo prie finalo (80)

Vilniaus „Ryto“ komanda žengė didžiulį žingsnį „Betsafe-LKL“ finalo link. Pirmose...

Nešvarių pinigų sostine tapo Vankuveris: per metus čia išplauta daugiau nei 5 mlrd. dolerių (4)

Kai Britų Kolumbija prieš daugiau nei savaitę paskelbė savo sensacingas išvadas, esą daugiau nei...