Pirmiausia, žinoma, turime laikytis sąlygos, jog pasitikėjimą Jūs laikote vertingu dalyku. Tai yra, remiate tas teorijas, kurios pasitikėjimą pripažįsta viena iš nematerialaus turto rūšių, kurios auginimas daro pozityvią įtaką materialinei gerovei. Nes kitu atveju tektų konstatuoti, kad jokios nelaimės Jums nenutiko – tiesiog kažkas kitas turėjo kažkokį pasitikėjimą Jumis, jausmas nebuvo abipusis. Ir čia jau ne Jūsų problemos.
Bet laikykime, kad Jūs visgi ne toks, Jūs - progresyvių pažiūrų ir vertybių šalininkas, ir Jūs suvokiate, kad pasitikėjimo praradimas yra nelaimė, iš kurios reikia kapstytis.
Nori ar nenori, čia jau reikės prisiminti komunikaciją. Yra toks socialinis dėsnis – Jūs esate toks, kokiu jus mato kiti, o ne toks, kokiu manote esąs. Nors šita taisyklė yra ne iš komunikacijos, bet iš psichologijos srities, šiandien Jūsų atveju ji labai tinka. Nes Jei norite pakeisti savo įvaizdį ir nuomonę apie save, Jums reikės daryti ne ką kita, o komunikuoti apie savo veiksmus.
Pirma, nuo ko reikėtų pradėti, tai nuo pasitikėjimo savimi komunikacijoje ir nuo tvirtos pozicijos demonstravimo. Sutikite, juk nekelia pasitikėjimo asmuo, kurio aiškinamoji kalba skamba taip:
„Žinote, kaip aš pasielgiau padarydamas A, atrodo negerai. Bet jei aš po to ketinčiau padaryti B, tai viskas būtų gerai“.
Jei Jūs organizacijoje esate CEO, toks kaip Darius Maikštėnas „Ignityje“, Jums jokiu būdu nevalia imtis teorinių savo situacijos analizių ir retransliuoti, pavyzdžiui, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) atstovų pasvarstymų, „kas būtų, jei būtų“. Štai faktinis atvejis – „Ignitis“ CEO retransliuoja ERPB nuomonę socialiniame tinkle, kad atliekamas „Ignitis“ delistingavimas yra pateisinamas, jei po to vyks IPO. Kas įvyksta, kai vykdoma tokia retransliacija, gerbiamas CEO?
Skleidžiama ne ta žinutė, kad Jūs darysite gerą darbą. Deja, skleidžiama žinutė, kad nežinia, ar jūs kalbate tiesą apskritai.
Minimu atveju blogiausia, kad CEO šito „jei“ nepaneigia. Turėkite poziciją. Neturi būti jokių „jei“. Nes jei turite abejonių dėl savo pozicijos pasitikėjimo gynyboje, tokiu atveju nereikėjo kliautis šia pozicija.
Taigi, antra – jei ėmėtės laikytis kokios nors pozicijos, kelio atgal nėra. Kalbėkite tik apie tai, kad tikite savo veiksmais. Kalbėkite garsiai, užtikrindamas, kad jokių abejonių negali būti.
Gal teisiniai aspektai dar ne iki galo nušlifuoti – bet tai nėra taip svarbu, jei vertinate pasitikėjimą. Pasitikėjimas nėra teisinio kontrakto dalis – tai yra socialinio kontrakto matmuo. Verslo pasaulyje socialinis kontraktas yra aukščiau už teisinį – santykiai prasideda esant pirmajam, o antrasis skirtas apsaugai.
Vadybos ir socialinėse teorijose pasitikėjimas yra vienas iš socialinio kapitalo konstrukcijos matmenų, šalia reputacijos, ekspertiškumo, patikimumo, ir dar keleto kitų, mažiau aktualių aptariamu atveju. Socialinis kapitalas kildinamas iš socialinio kontrakto tarp šalių laikymosi. Tai yra, viena šalis kitai priskiria tokias socialinio kontrakto savybes kaip patvarumas, nuoseklumas, motyvų pripažinimas.
Visos šios konstrukcijos yra moksliškai pagrįstos ir empiriniais įrodymais susietos su rezultatais organizacijose – tame tarpe finansiniais. Stephenas Covey, vienas iš FranklinCovey įkūrėjų, yra skelbęs duomenis, kad JAV verslui pasitikėjimo trūkumas kainuoja 10 proc. BVP per metus – tai būtų 1,7 trilijono dolerių. Iš esmės tai yra kaštai, kuriuos kompanijos patiria siekdamos atitikti reguliuojančius aktus. „Association of Certified Fraud Examiners“ atlikto tyrimo duomenimis, dėl vienokios ar kitokios apgaulingos veiklos JAV kompanijos netenka vidutiniškai apie 6 proc. metinių pajamų. S.Covey tai paaiškina taip – kai pasitikėjimas žemas, kiekviename veiksme atsiranda paslėptas „mokestis“. Ar tai būtų komunikacija tarp šalių, ar tai būtų sandoris, ar strategijos kūrimas, ar sprendimo priėmimas – visi procesai lėtėja.
Esant ženkliam nepasitikėjimui, verslo kaštai auga dvigubai, o laikas užduotims atlikti – trigubai. Tokia S.Covey išvada. Žinoma, čia teoriniai duomenys. Praktikoje susidūrus su pasitikėjimo krize Jūsų atveju, arba „Ignitis“ atveju, proporcijos gali skirtis. Bet jei nesiimsite rimtai valdyti pasitikėjimo – galite pradėti matuoti nepasitikėjimo padarinius.
