aA
Vilniaus ir Kauno oro uostų atnaujinimas, o gal net ir naujas oro uostas. Projektų „Via Baltica“ ir „Rail Baltica“ užbaigimas. Išorinio jūrų uosto Klaipėdoje statybos, automobilių kelių infrastruktūros plėtra. Lietuvos susisiekimo konferencijoje išsakyti ketinimai vystyti ir modernizuoti susisiekimo infrastruktūrą skamba išties ambicingai. Šios žinios svarbios ir visam 12,2 proc. BVP sukuriančiam šalies transporto sektoriui, ir jo paslaugomis besinaudojančiam vietos bei užsienio verslui.
Vilius Juzikis
Vilius Juzikis
© Asmeninio archyvo nuotr.

Tačiau ši plėtra pareikalaus milžiniškų investicijų, kurių poreikio patenkinti vien pačių sektoriaus bendrovių, valstybės iždo ir Europos Sąjungos paramos lėšomis veikiausiai nepavyks. Į kokius papildomus išteklius susisiekimo sektorius galėtų atsižvelgti, telkdamas pajėgas modernizacijai?

Įkvepianti Talino patirtis

Klaipėdos uostas, kurio metinė krova kitąmet turėtų pasiekti apie 46 mln. tonų, per artimiausią dešimtmetį šią apimtį planuoja padidinti maždaug pusantro karto. Nors mūsų uostamiestyje įsikūręs didžiausias krovos uostas Baltijos šalyse, jo pardavimų apimtys pernai buvo dvigubai mažesnės negu Talino uosto, pasižyminčio didžiausiu keleivių srautu tarp visų Baltijos uostų. Pastarasis Klaipėdą lenkė ir investicijomis – į Talino uostą pernai investuota 36 mln. eurų, o investicijos į Klaipėdos uostą siekė 29 mln. eurų.

Mažiausiai vienu požiūriu Talino uosto patirtis Lietuvai gali būti įdomi ir vertinga. Šis Estijos valstybės valdomas uostas šiemet paskelbė pirminį viešąjį akcijų siūlymą (IPO) ir pradėjo prekiauti savo akcijomis biržoje. Žengęs šį žingsnį, Talino uostas pritraukė 150 mln. eurų kapitalą, o įmonės vertė pasiekė 500 mln. eurų. Įdomu tai, kad pirminiu siūlymu susidomėjo daugiau kaip 13 tūkstančių privačių investuotojų. Taigi akcijų prekyba gali būti tinkamas būdas paskatinti gyventojus prisidėti prie infrastruktūros plėtros ir į ją investuoti. Kartu Estijos vyriausybė sugebėjo išsaugoti ir įmonės kontrolę, pasilikdama didžiausia įmonės akcininke – toliau valdys 67 proc. įmonės akcijų. Didžioji dalis lėšų, pritrauktų išplatinus akcijų emisiją, pateks tiesiai į valstybės biudžetą – įmonė išmokėjo 105 mln. eurų dividendų.

Prekyba vertybiniais popieriais įmonei padeda pritraukti papildomų lėšų, didinti bendrovės veiklos skaidrumą ir efektyvumą į stebėtojų tarybą įtraukiant profesionalių narių, didinti darbuotojų motyvaciją. Valstybei tai galimybė palengvinti biudžetui tenkančią naštą ir plėsti kapitalo rinką.

Lietuvoje kapitalo rinka, deja, kol kas tebėra gana menkai išvystyta, ypač kalbant apie valstybės valdomas įmones. „Nasdaq Vilnius“ duomenimis, 2017 metais biržoje kotiruojamų valstybės valdomų įmonių kapitalizacijos dalis siekė tik apie penktadalį viso biržoje kotiruojamo turto. Tai nepadeda toliau vystyti vis dar gana vangios Lietuvos kapitalo rinkos, kuriai būdingas mažas biržos likvidumas. Be to, dėl šios priežasties mažėja šalies patrauklumas stambesniems Lietuvos ar užsienio instituciniams investuotojams.

Investuotojus domina obligacijos

Turint omenyje, kad Lietuvos institucinių investuotojų, pensijų fondų ir draudimo bendrovių, turtas praėjusių metų pabaigoje buvo beveik 6 mlrd. eurų, erdvės pritraukti privačių lėšų infrastruktūros plėtrai prekiaujant vertybiniais popieriais biržoje yra išties nemažai. Ne tik platinant nuosavybės vertybinius popierius, akcijas, bet ir obligacijas. Pastarosios investuotojus itin domina: 2017 metų duomenimis, iš minėtų 6 mlrd. eurų daugiau kaip milijardas buvo investuotas Lietuvoje ir beveik visos investicijos nukreiptos į skolos vertybinius popierius.

Vis dėlto šalies įmonių obligacijų rinka tebėra gana sekli. Lietuvoje įmonių obligacijų vertės ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykis yra apie 2,5 procento. Suomijoje šis rodiklis siekia 10 proc., Norvegijoje – beveik 20 proc., o Švedijoje – daugiau negu 20 procentų.

Be abejo, veiksmų pastaruoju metu būta ir šioje srityje. Svarbesni pavyzdžiai – valstybės valdomos energetikos įmonių grupės „Lietuvos energija“ tarptautinėje rinkoje liepą išplatinta antroji 300 mln. eurų dešimties metų trukmės žaliųjų obligacijų emisija. SEB bankas dalyvavo ir rugsėjį platinant mažmeninės prekybos tinklų Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Bulgarijoje valdančios „Maxima Grupės“ 300 mln. eurų penkerių metų trukmės obligacijų emisiją.

Abi emisijos pranoko lūkesčius – „Lietuvos energijos“ skolos vertybinių popierių paklausa viršijo pasiūlą keturis kartus, „Maxima Grupės“ obligacijų paklausa taip pat buvo gerokai didesnė negu siūlė bendrovė. Tai rodo, kad šiuo metu rinka pasižymi gana dideliu kapitalo likvidumu, tad į plėtrą ir infrastruktūrą investuoti siekiančios bendrovės turėtų pagalvoti apie šį lėšų pritraukimo šaltinį.

Dvigubai daugiau lėšų kelių priežiūrai ir plėtrai

Pastebime, kad Lietuvoje gana menkai naudojamasi viešosios ir privačiosios partnerystės galimybėmis. Europos investicijų banko Europos viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės pavyzdinio centro (EPEC) duomenimis, viešosios ir privačiosios lėšų dalis finansuojant transporto infrastruktūrą 2012–2016 metais Lietuvoje buvo viena mažiausių Europos Sąjungoje. Pagal šį rodiklį gerokai atsiliekame nuo Šiaurės ir Vakarų Europos šalių – Austrijos, Vokietijos, Prancūzijos, Ispanijos, Suomijos. Belgijoje viešosios ir privačiosios partnerystės dalis transporto infrastruktūroje sudaro beveik penktadalį (20 proc.) nominaliojo BVP, Slovakijoje ji dar didesnė.

Šio finansavimo galimybėmis dažnai naudojasi kaimyninės šalys – Latvija planuoja tiesti Kekavos aplinkkelį ir iki 100 mln. eurų investicijų tikisi pritraukti iš privačių partnerių. Suomijoje šiemet atidaryta 32 kilometrų autostrada, leidžianti gerokai sutrumpinti kelionės laiką ir, tikimasi, 60 proc. sumažinti avaringumą. Įgyvendinant šį projektą dvidešimčiai metų pritraukti ir privatūs investuotojai.

Suprantama, visos trys minėtos priemonės lėšoms pritraukti yra gerokai sudėtingesnės negu bankų paskolos ar finansavimas iš valstybės biudžeto arba ES paramos. Tačiau, SEB banko analitikų duomenimis, vien tik kitų šalių geruoju pavyzdžiu daugiau naudojantis viešosios ir privačiosios partnerystės galimybėmis pagal šią programą būtų galima investuoti 600 mln. eurų privačių lėšų.

Ši suma nėra laužta iš piršto. Ji galėtų susidaryti, jei per ateinančius dvidešimt metų (paprastai tiek ir trunka viešosios ir privačios partnerystės projektai) iki dešimtadalio Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų būtų skiriama minėtiems projektams aptarnauti. Šis finansinis instrumentas leistų vykdyti žymiai daugiau projektų, nei leidžia dabartinis programos biudžetas, tačiau tokios investicijos paliktų mažiau laisvų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų, nes dalį jų reikėtų skirti įgyvendintiems viešosios ir privačiosios partnerystės projektams. Tad tokius sprendimus būtina atsakingai pasverti ir įvertinti jų ilgalaikį poveikį programai.

Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad valstybinės reikšmės keliams, pavyzdžiui, greitkeliui „Via Baltica“, vienai intensyviausiai naudojamų šalies transporto arterijų, ateityje reikės skirti vis daugiau lėšų, toks finansavimo būdas padėtų greičiau įgyvendinti kitus reikalingus projektus. Jis galėtų būti svarstomas kaip vienas iš alternatyvių transporto infrastruktūros plėtros Lietuvoje finansavimo būdų.

Taigi viziją ir ryžto plėsti transporto infrastruktūrą turime. Belieka palinkėti nemažiau ryžtingai dairytis ir tam būtinų investicijų.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Jekaterina Rojaka. Paraiškas dėl ES paramos gali teikti visos įmonės, tačiau ją gauti – tik griežtai atrinktos (3)

Po to kai didelio susidomėjimo sulaukusios priemonės „ Smart FDI “ kvietimas buvo...

Eglė Valiulienė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis keičia taisykles valstybinės žemės nuomos srityje? (1)

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas leido nuomoti valstybinę žemę prie bendrų kiemų, aikštelių...

Dalius Misiūnas. Klausimas, į kurį sau privalo atsakyti ir įmonės, ir jų darbuotojai (4)

Pasauliui grumiantis su virusu, gali kilti pagundų mąstyti taip, kaip siūlė ekonomistas, Nobelio...

Audronė Nakrošienė. Tai, kas kompanijose veikė pirmojo karantino metu, per antrąjį prarado prasmę (5)

Pirmojo karantino metu į namus sugrįžę darbuotojai pasižymėjo sutelktumu, darbingumu,...

Greta Ilekytė. Pinigų lietus artėja: ką jis žada Lietuvai? (26)

Europos Komisija pagaliau patvirtino bendrijos septynerių metų biudžetą, kuris siekia...

Top naujienos

Vokietijos rankose – tikrasis Putino ginklas Ukrainai ir Baltarusijai valdyti: ar galima pasirinkti išdavystę? (180)

Būti ar nebūti? Toks klausimas vėl iškilo Vakarų Europai svarstant vamzdyno „ Nord Stream 2...

Vilniuje užsisakė naminį kugelį išsinešti, o kai atidarė pakuotę – laukė staigmena (78)

Dabar toks metas, kad kavinių ir restoranų maistu galima pasimėgauti tik užsisakius jį...

Sukrečiantį vaizdo klipą išleidusi Rusijos grupė: jūsų karaliukui ateina galas (80)

Rusijos repo grupė „Kasta“ paskelbė vaizdo klipą, kuriame rodomi akivaizdūs įvykių...

Vytautė Merkytė | D+ nariams

Kas slepiasi po Paryžiaus gatvėmis: 6 mln. sielų įspėja – sustok, čia yra mirties imperija

Nors Paryžius yra meilės ir romantikos miestas, vieno fakto negalime ignoruoti – po jo gatvėmis...

Dulkys – apie nuotaikas po susitikimo su prezidentu: dėl vieno dalyko su Šimonyte buvome susitarę (261)

„Nenorėčiau spėlioti. Atvirai kalbant, gal ir nelabai yra laiko toms emocijoms, nes tikrai visa...

Dalia Vaitkutė-Šiaulienė | D+ nariams

Pasiilgusiems kelionių siūlo aplankyti lietuvišką Laplandiją, Aliaską ar net Tailandą

Manote, kad žiemą nėra ką veikti? Netiesa. Dar vienas mitas, jog per karantiną galima nebent...

Prognozuoja, kad kavos kainos kils: nyksta didžiausias pasaulyje kavos derlius (2)

Kavos prekiautojai pamažu pradeda suvokti Brazilijos orų problemos mastą, nes dėl karštų ir...

Vaikų neturinti moteris pasidarė sterilizaciją ir kiekvienais metais ją pamini švente: kai kurie mane vadina egoiste

36 metų Kara Jankowski iš Floridos (JAV) nutarė pasidalinti savo istorija, dėl kurios sulaukė...

Orijaus kelionės. Panevėžys žada nustebinti visą Lietuvą: pritrauksime tūkstančius turistų (2)

Panevėžyje stūksančius kaminus ir milžiniškas gamyklas ketinama panaudoti kuriant naują miesto...

|Maža didelių žinių kaina