Klaipėdos jūrų uoste krova per pastaruosius dešimt metų išaugo daugiau negu 40 proc. – nuo 30 iki 43 mln. tonų. Toks augimas buvo vienas iš sparčiausių, palyginti su didžiausiais Europos Sąjungos (ES) uostais. Lietuvos jūrų uostas iš kitų augusių ES uostų išsiskiria tuo, kad jo krova daugiausia didėjo dėl birių krovinių kiekio, kai Europoje geriausią rezultatą pasiekė uostai, sugebėję tapti konteinerių krovos centrais.
Vilius Juzikis
© Įmonės archyvas

Nors Klaipėda tampa vis labiau priklausoma nuo krovinių iš Baltarusijos, augantis Lietuvos prekių eksportas ir importas bei vis tolstančios eksporto rinkos akivaizdžiai lemia krovos uosto augimą. Konkurencija tarp Baltijos šalių jūrų uostų yra didelė ir nemažės, tad uosto direkcija ir krovos bendrovės turės investuoti dar daugiau, kad uosto patrauklumas tarp dabartinių ir būsimų klientų didėtų.

Klaipėdos uostas turi geriausią konteinerių krovos infrastruktūrą Baltijos šalyse

Gdansko jūrų uostas yra vienas iš geriausių sėkmingai augusio jūrų uosto pavyzdžių. Jame krova per dešimtmetį padvigubėjo iki 41 mln. tonų, o didžiausią įtaką tam darė nuo 1 iki 16 mln. tonų padidėjusi konteinerių krova, kai buvo įrengtas giliavandenis konteinerių krovos terminalas, galintis priimti atplaukiančius didžiausius okeaninius konteinervežius tiesiai iš Azijos. Pavyzdžiui, Klaipėdos uostas turi geriausią konteinerių krovos infrastruktūrą Baltijos šalyse, todėl turi galimybių būti nors ir ne tokio dydžio kaip Gdanskas, bet visgi svarbus konteinerių paskirstymo centras. Gegužės mėnesį konteinerių terminalo valdytojas priėmė ilgai lauktą sprendimą Klaipėdoje aptarnauti okeaninius konteinervežius, kuriais gabenami konteineriai, skirti toliau plukdyti į kitus Baltijos šalių uostus fideriniais laivais.

Vis daugiau krovinių – trąšos, metalo laužas, mediena, grūdai – ir pasaulyje, ir Lietuvoje dedami į konteinerius (vyksta vadinamoji konteinerizacija) ir jie gabenami įvairiomis transporto priemonėmis į pristatymo vietą. Pastarųjų kelerių metų konteinerių krovos pasaulio jūrų uostuose rezultatai rodo, kad konteinerių krovos augimas yra maždaug 1,5 karto spartesnis negu pasaulio BVP. Lietuvoje konteinerių krova pastaruoju metu auga sparčiai – 2017 metais ji padidėjo 6,5 proc., o šiemet per penkis mėnesius krauta beveik trečdaliu daugiau konteinerių negu per tą patį laikotarpį prieš metus (skaičiuojant pagal TEU).

Krovinių transportavimo jūrų transportu mastas ir toliau didės

Nors Klaipėdos uoste yra kraunami ir tranzitiniai konteineriai, daugiausia konteinerių atkeliauja į Lietuvą pridėti importuojamų prekių ar iškeliauja pakrauti Lietuvoje mūsų gamintojų eksportuojamų gaminių. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad lietuviškų prekių eksporto rinkos tampa vis tolimesnės. Eksportas (neįtraukus naftos produktų, trąšų ir grūdų) į didžiausias Azijos šalis per dešimtmetį augo septynis kartus, o į JAV – penkis kartus. Didžiausia dalis tokių prekių, transportuojamų laivais, keliauja konteineriuose. Mūsų eksportuotojai neturėtų lėtinti tolimų rinkų paieškos tempų, todėl krovinių transportavimo jūrų transportu mastas ir toliau didės. Taip pat didėja ir prekių importas iš Azijos valstybių, tad jeigu Lietuva pagal vartojimo lygį artės prie ES šalių vidurkio, galimybių didėti importuojamų prekių konteineriuose skaičiui tikrai yra.

Pastaruoju metu krovos jūrų uoste bendrovės nemažai investavo į grūdų krovos pajėgumų didinimą atsižvelgdamos į grūdų prekybininkų pageidavimą turėti didesnes sandėliavimo talpas, suteikti valymo ir džiovinimo funkcijas bei greičiau pakrauti ir iškrauti grūdus uoste. Nors pakartoti tokį grūdų krovos šuolį, koks buvo per praėjusį dešimtmetį, uostui nebepavyks, tačiau šių prekių krovos didinimo galimybių dar yra. Lietuvoje grūdų derlius per ilgesnį laiką turėtų po truputį didėti didėjant derlingumui, o grūdų vartojimo mastas Lietuvoje daug nesikeis, tad perkrauti 4 mln. tonų grūdų Klaipėdos uoste yra įmanoma.

Lietuvoje pagamintų trąšų eksporto augimo galimybės ribotos, tad daugiausia dėmesio uosto krovos bendrovės ir toliau skirs baltarusiškoms trąšoms, kurių didžiausią dalį sudaro „Belaruskalij“ pagamintos kalio trąšos, pritraukti Baltarusija yra konkurencinga kalio trąšų gamintoja pasaulyje, kuri toliau investuoja į gamybos plėtrą, o tai suteikia prielaidų tikėtis, kad trąšų krovos lubos uoste dar nepasiektos.

Dėl baltarusiškų naftos produktų kovoti sudėtingiau negu dėl trąšų – tikėtina, kad realus tikslas yra išsaugoti, o ne smarkiau padidinti šių produktų krovą. Lietuvių naftos perdirbimo gamyklai „Orlen Lietuva“ praėję treji metai buvo labai geri dėl palankių perdirbimo maržų. Nors padėtis rinkoje keičiasi, dėl investicijų trūkumo ir nepatogios infrastruktūros šios gamyklos konkurencingumas gali imti kelti daugiau iššūkių ir uostui.

Perspektyvūs projektai

Aziją ir Europą sujungiantis naujasis Kinijos Šilko kelias ir „Didžiojo akmens“ pramonės parkas prie Minsko ir toliau yra labai svarbūs projektai, kurių uosto bendrovėms negalima pamiršti. Pastaruoju metu labai sparčiai auga tiesioginio krovinių vežimo tarp Kinijos ir Europos geležinkeliu mastas – beveik kas savaitę paskelbiama apie naujų linijų paleidimą iš Vakarų Europos šalių. Daugiausia krovinių keliauja per Ukrainos ir Baltarusijos pasienį, kuris vis labiau kemšasi, tad Lietuvos geležinkeliai ir Klaipėdos uostas turi nuolat priminti apie save ir pakovoti dėl tokių krovinių srauto per Lietuvą. Kita vertus, dabartiniai Lietuvos ir Rusijos santykiai nėra palankūs, kad pastaroji šalis būtų suinteresuota lengva ranka leisti krovinius iš Kinijos ar Vidurio Azijos šalių per Baltijos šalis.

„Didžiojo akmens“ pramonės parke kol kas vyksta statybų darbai, o gamyba įmonėse įsibėgės kitąmet, tad didelės naudos uostas iš šio projekto dar negauna, bet jeigu pasiteisintų lūkesčiai dėl milžiniškų investicijų parke, krovinių vežimo iš ir į parką galimybės smarkiai padidės. Tik nereikia pamiršti, kad dėl tų pačių krovinių varžosi ir Latvijos uostai, kurie labai smarkiai nukentėjo praradę tranzitinius rusiškus krovinius, todėl dar labiau pageidautų baltarusiškų krovinių.

Reikalingos investicijos, kad krova toliau augtų

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir daugelio krovos įmonių uoste finansinė padėtis yra tvirta, todėl skolintis ir investuoti galimybių yra daug. Direkcija planuoja, kad 2018–2022 metais iš viso bus investuota daugiau negu 400 mln. eurų į uosto infrastruktūrą, nemažai investuos ir pačios krovos bendrovės į infrastruktūros gerinimą. Suprantama, kad išlaikyti ir atrasti naujus klientus yra labai sunku, be investicijų tą padaryti yra be galo sudėtinga, juolab kad konkurentai dairosi į tuos pačius klientus ir krovinius. Beje, tokio dydžio investicijos, jeigu išties būtų įgyvendintos, padėtų ne tik didinti krovą Klaipėdos uoste, bet ir darytų teigiamą įtaką visai šalies ekonomikai.

Lietuvos krovos bendrovės – mažos, bet pelningos tarptautinėje arenoje

Nors Baltijos šalių krovos įmonės yra mažos (jų vidutinės pajamos yra apie 50 kartų mažesnės, palyginti su kitomis užsienio krovos bendrovėmis), tačiau pelningumu jos gali lygiuotis į tarptautinius rinkos dalyvius. Praėjusiais metais Lietuvos krovos įmonių EBITDA maržos vidurkis buvo 43 proc., užsienio įmonių – 37 procentai. Latvijos ir Estijos krovos bendrovių EBITDA maržos priklausė nuo mažėjančių tranzitinių krovinių, ypač iš Rusijos vežamos naftos, todėl jų EBITDA maržos vidurkis yra gerokai mažesnis, palyginti su Lietuva (Latvijos buvo 35 proc., Estijos – 30 proc.).

Galima paminėti, kad Lietuvos krovos įmonės vykdo atsakingą skolinimosi politiką, kuri priklauso nuo vieno ar kelių užsakovų, geografinės padėties ir terminalų. Tokią Lietuvos krovos įmonių padėtį rodo grynosios finansinės skolos ir EBITDA santykis, kuris 2017 metais buvo tik 1,1 (užsienio įmonių 2,6). Lietuvos uosto krovos įmonių kapitalo rodiklis yra didesnis negu užsienio įmonių – 2017 metais jis buvo 69 proc. (užsienio įmonių – 47 proc.).

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Jolanta Blažytė. Apipešiota mokesčių reforma – tarsi siaubo filmas (88)

Ilgai Vyriausybėje gimdytas mokesčių reformos projektas pagaliau patvirtintas Seime. Nesvarbu, kad...

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė (56)

Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose...

Laura Galdikienė. Ar užteks vėjo Lietuvos eksporto burėse? (1)

Vienetiniai darbo kaštai arba kitaip darbo sąnaudų ir produktyvumo santykis apdirbamojoje...

Rūta Vainienė. Naujoji matematika, keturi kablelis vienuolika (6)

Ką jums sako skaičius – 4,11? Greičiausiai – nieko. Net jei patikslinčiau, kad tai yra 4,11...

Tadas Vizgirda. Mokesčių sistema Lietuvoje – lėtais žingsniais teisinga linkme? (11)

Užsienio investuotojai nuolatinius mokesčių kaitaliojimus yra linkę vertinti labiau neigiamai...

Top naujienos

Babčenkos prisiminimai iš Čečėnijos karo: ten viešpatavo sadistiniai impulsai ir nežabotas godumas (2)

Leidykla „Briedis“ pristato naujieną – knygą „Karas. Čečėnijos tragedija“. Tai...

Pasižvalgykime, kokios kainos Vilniaus, Palangos ir užsienio turguje (49)

Atrodo, kad maisto turgūs įgavo antrą kvėpavimą. Vis daugiau žmonių, tame tarpe ir jaunimo,...

Kinija demonstruoja karinę galią: signalai – grėsmingi (209)

Kinijos laivynas didėja ir įgauna vis naujos galios ir daro tai beprecedenčiu greičiu. Liepą...

Lietuvos lenkai atskleidė kortas: jie save sieja ne su Varšuva ir ne su Maskva (221)

„Jei su mumis būtų geras žinovas, jis sakytų, kad čia sėdi litvinai . Lenkas niekada negertų...

Tėčio, auginančio „kitokį“ vaiką, istorija: ar neverta pamąstyti, kas iš mūsų išties neįgalūs? (132)

Rūdninkų knygyno įkūrėjas Deimantas Vainilka – trijų vaikų tėvas: iš pirmosios santuokos...

Idėjos iš „Airbnb“, kurios pavers namus ne tik tvarkingais, bet ir stilingais (1)

Ar tai būtų ištaiginga pilis kur nors Bretanėje ar viengungio būstas Paryžiaus centre –...

Violeta Urmanavičiūtė-Urmana – kaip mergaitė iš Marijampolės tapo pasaulinio garso primadona (1)

Gal suvalkietiškas užsispyrimas, gal šeimos suformuotos vertybės jai neleidžia mesti iki galo...

1006 km lenktynėse Palangoje – pirmi incidentai: problemos „Porsche Cayman“ automobiliui (16)

Šeštadienį 12 valandą Palangoje duotas startas didžiausiam lenktynių festivaliui Rytų Europoje...

Filmai, kuriuos žiūrėdami mirė žmonės: gyvybę nusinešė ne tik išgąstis (1)

„Šitas filmas mirtinai mane išgąsdino!“ Turbūt ne kartą esate ištarę tokią ar panašią...

Grynųjų pinigų atsisakiusio kavinių tinklo direktorius žengti atgal nežada (145)

Jau daugiau nei mėnesį dešimtyje „ Huracan Coffee “ kavinių tinklo prekybos vietų klientai...