Patrauklesnė investicija – ypač kokybiški statiniai
Vis aktyvesniais nekilnojamojo turto rinkos žaidėjais tampa ne tik patys statytojai, bet ir investuojančios bendrovės, suinteresuotos ilgalaike investicijų grąža. Pastarosios investuoja į nekilnojamąjį turtą ilgesniam laikui, siekdamos išsaugoti turto vertę ir užtikrinti ilgalaikę grąžą investuotojams.
Siekdami ilgalaikės investicijų grąžos, investuotojai ėmė kur kas atidžiau vertinti nekilnojamojo turto objektų savybes: pastatų ilgaamžiškumą, kokybę, energetinį efektyvumą, ekologiškumą, tai, kaip statiniai prisideda prie darnios miestų plėtros infrastruktūros, vietos bendruomenių gyvenimo sąlygų gerinimo ir taip toliau. Taigi didesnę paklausą tarp investuotojų turės aukštesnės kokybės objektai, orientuoti ne į greitą pelną, o galimybę daugiau uždirbti per ilgesnį laiką. Tai naudinga ir šalies mastu, nes išvysime daugiau aukštos kokybės statinių.
Prisiima daugiau rizikos
Šiuo metu esantis kapitalo perteklius ir palyginti žema jo kaina turi įtakos tam, kad investuotojai neretai ryžtasi prisiimti daugiau rizikos. Pavyzdžiui, per pastaruosius kelerius metus kai kurie biurų pastatai iškilo dar neturint visų nuomininkų arba pastatai ilgalaikiams investuotojams siūlomi dar nepabaigus statybų. Todėl vertinant galimą turto vertę ilgalaikėje perspektyvoje, reiktų žvelgti kritiškai, nepasikliauti vien tik optimistinėmis prognozėmis.
Sparčiai didėjant pasiūlai NT vystymo bendrovės mąsto, ką gi dar pasiūlyti naujo. Bendrovės ima galvoti apie drąsesnius sprendimus – pavyzdžiui, viešbučių statybą Vilniuje arba nuomai skirtus būstus Rygoje ir Taline. Nors statybų daugėja ir kituose Baltijos šalių miestuose, sostinės statytojams išlieka patraukliausios – čia jau susiformavusi pasiūlos ir paklausos dinamika, lengviau prognozuoti pinigų srautus.
Palūkanų fiksavimas tampa patrauklesnis
Per pastaruosius dešimt metų rinkos dalyviai ėmė gerokai profesionaliau planuoti ir valdyti verslą, turtą, įgyvendinimo ir kontrolės procesus. Taip pat atidžiau vertina projekto įgyvendinimo riziką, jos mažinimo ar pašalinimo priemones. Tuo Baltijos šalių bendrovės jau nė kiek nebeatsilieka nuo Vakarų Europos nekilnojamojo turto įmonių, tad mūsų rinka tampa patrauklesnė ne tik vietiniams, bet ir investuotojams iš užsienio.
Investuojant į nekilnojamąjį turtą vis patrauklesnis tampa palūkanų fiksavimas. Ilgalaikio investavimo, ypač užsienio kapitalo, bendrovėms palūkanų normų fiksavimas yra apsidraudimo, o ne spekuliavimo priemonė, todėl jos dažniau priima sprendimus palūkanas fiksuoti. Nors bazinės palūkanos šiuo metu yra itin žemos, jei tik jos kristų, tai smarkiai atsilieptų įmonės kapitalo grąžos rodikliams.
Skolintis ar investuoti savo?
SEB banko duomenys rodo, kad įmonės, atidžiau vertindamos visas įmanomas rizikas, į projektų plėtrą ima investuoti daugiau nuosavo kapitalo. Jei prieš kelerius metus bankų paskolomis finansuota vidutiniškai iki 70 proc. komercinio nekilnojamojo turto sandorio vertės, dabar būna skolinimųsi iki 50–60 proc. visų investicijų ar net mažiau. Tai labai gerai, nes kuo mažesnę projekto dalį finansuoja bankas, tuo lengviau ateityje reguliuoti pinigų srautus, jei visgi nepasitvirtintų projekto verslo prognozės.
Šiuo metu pagrindiniais finansavimo šaltiniais esantį nuosavą kapitalą ir bankų finansavimą ateityje galėtų papildyti tokios priemonės kaip rizikos kapitalo finansavimas ir sutelktinis finansavimas.
