aA
Baltijos šalių sostinėse ir toliau sparčiai dygsta nauji pastatai, o nekilnojamojo turto vystytojų entuziazmas atspindi bendras optimistines nuotaikas pasaulio akcijų biržose. Nekilnojamasis turtas toliau išlieka viena iš pagrindinių turto klasių, į kurią investuojamos sukauptos lėšos. Akivaizdu, kad nekilnojamojo turto rinka kinta ir jos dalyviai galvoja, ką pasiūlyti naujo.
Vilius Juzikis
© Įmonės archyvas

Patrauklesnė investicija – ypač kokybiški statiniai

Vis aktyvesniais nekilnojamojo turto rinkos žaidėjais tampa ne tik patys statytojai, bet ir investuojančios bendrovės, suinteresuotos ilgalaike investicijų grąža. Pastarosios investuoja į nekilnojamąjį turtą ilgesniam laikui, siekdamos išsaugoti turto vertę ir užtikrinti ilgalaikę grąžą investuotojams.

Siekdami ilgalaikės investicijų grąžos, investuotojai ėmė kur kas atidžiau vertinti nekilnojamojo turto objektų savybes: pastatų ilgaamžiškumą, kokybę, energetinį efektyvumą, ekologiškumą, tai, kaip statiniai prisideda prie darnios miestų plėtros infrastruktūros, vietos bendruomenių gyvenimo sąlygų gerinimo ir taip toliau. Taigi didesnę paklausą tarp investuotojų turės aukštesnės kokybės objektai, orientuoti ne į greitą pelną, o galimybę daugiau uždirbti per ilgesnį laiką. Tai naudinga ir šalies mastu, nes išvysime daugiau aukštos kokybės statinių.

Prisiima daugiau rizikos

Šiuo metu esantis kapitalo perteklius ir palyginti žema jo kaina turi įtakos tam, kad investuotojai neretai ryžtasi prisiimti daugiau rizikos. Pavyzdžiui, per pastaruosius kelerius metus kai kurie biurų pastatai iškilo dar neturint visų nuomininkų arba pastatai ilgalaikiams investuotojams siūlomi dar nepabaigus statybų. Todėl vertinant galimą turto vertę ilgalaikėje perspektyvoje, reiktų žvelgti kritiškai, nepasikliauti vien tik optimistinėmis prognozėmis.

Sparčiai didėjant pasiūlai NT vystymo bendrovės mąsto, ką gi dar pasiūlyti naujo. Bendrovės ima galvoti apie drąsesnius sprendimus – pavyzdžiui, viešbučių statybą Vilniuje arba nuomai skirtus būstus Rygoje ir Taline. Nors statybų daugėja ir kituose Baltijos šalių miestuose, sostinės statytojams išlieka patraukliausios – čia jau susiformavusi pasiūlos ir paklausos dinamika, lengviau prognozuoti pinigų srautus.

Palūkanų fiksavimas tampa patrauklesnis

Per pastaruosius dešimt metų rinkos dalyviai ėmė gerokai profesionaliau planuoti ir valdyti verslą, turtą, įgyvendinimo ir kontrolės procesus. Taip pat atidžiau vertina projekto įgyvendinimo riziką, jos mažinimo ar pašalinimo priemones. Tuo Baltijos šalių bendrovės jau nė kiek nebeatsilieka nuo Vakarų Europos nekilnojamojo turto įmonių, tad mūsų rinka tampa patrauklesnė ne tik vietiniams, bet ir investuotojams iš užsienio.

Investuojant į nekilnojamąjį turtą vis patrauklesnis tampa palūkanų fiksavimas. Ilgalaikio investavimo, ypač užsienio kapitalo, bendrovėms palūkanų normų fiksavimas yra apsidraudimo, o ne spekuliavimo priemonė, todėl jos dažniau priima sprendimus palūkanas fiksuoti. Nors bazinės palūkanos šiuo metu yra itin žemos, jei tik jos kristų, tai smarkiai atsilieptų įmonės kapitalo grąžos rodikliams.

Skolintis ar investuoti savo?

SEB banko duomenys rodo, kad įmonės, atidžiau vertindamos visas įmanomas rizikas, į projektų plėtrą ima investuoti daugiau nuosavo kapitalo. Jei prieš kelerius metus bankų paskolomis finansuota vidutiniškai iki 70 proc. komercinio nekilnojamojo turto sandorio vertės, dabar būna skolinimųsi iki 50–60 proc. visų investicijų ar net mažiau. Tai labai gerai, nes kuo mažesnę projekto dalį finansuoja bankas, tuo lengviau ateityje reguliuoti pinigų srautus, jei visgi nepasitvirtintų projekto verslo prognozės.

Šiuo metu pagrindiniais finansavimo šaltiniais esantį nuosavą kapitalą ir bankų finansavimą ateityje galėtų papildyti tokios priemonės kaip rizikos kapitalo finansavimas ir sutelktinis finansavimas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Vytenis Šimkus. Brexit: debesuota, be pragiedrulių? (2)

Nenumaldomai artėja 2019 m. kovo 29 dienos vidurnaktis, kada Jungtinė Karalystė (JK) pasitrauks iš...

Robertas Dargis. Dabar turime daugiau galimybių, nei gebame išnaudoti (5)

Dabartiniai gamybos būdai ir technologijos šviesmečiais skiriasi nuo pirmosios pramonės...

Saulius Galadauskas. Politikams pavyko pakeisti Lietuvos alkoholio rinką. Bet kas iš to? (15)

Politikų kova su alkoholiu duoda vaisių – Lietuvoje alkoholinių gėrimų nuperkama mažiau. Bet...

Asta Grabinskė. Didesnis atlyginimas ar didesnė pensija? Įmanomi abu! (20)

Liko mažiau nei trys mėnesiai, ir Naujuosius metus pasitiksime su jubiliejine – dešimtąja...

Saulius Tvarijonas. Kokie iššūkiai dar neatsibodo IT specialistams? (3)

Kodėl žmonės taip vertina ir garsiai kalba apie darbus „Google“, „ Netflix “, „Uber“ ar...

Top naujienos

Didžioji taupa kirs per ministerijų kišenę: jau brandinami planai, kam kirpti ir mažinti (7)

Artėjant mūšiui dėl biudžeto Finansų ministerija paragino ministerijas susimažinti išlaidas....

Andrius Tapinas. Nesibaigianti futbolo laidotuvių procesija (16)

Laidotuvių procesijos visada sulaukia makabriško smalsumo. Vairuotojai pristabdo žiūrėdami į...

Smurtas, skolos ir antstoliai lydėjo visą gyvenimą: kartą pamatęs laišką suprato, kad teks tiesiog bėgti (202)

Po tėvų skyrybų namuose trūko šilumos, todėl jos pradėjau ieškoti gatvėje, sako Andžėjus....

LRT vadovams reiškiant nerimą dėl politizavimo rizikos – naujas Karbauskio pasiūlymas (39)

LRT vadovybei reiškiant nerimą, kad laikinosios komisijos atlikto tyrimo rekomendacijų pagrindu,...

Vyriausybė imasi kitų metų biudžeto papildyta (10)

2019 metų valstybės biudžeto pajamos, įskaitant Europos Sąjungos (ES) ir kitos tarptautinės...

Reabilituotis norintis Šaras: ne kiekvienas pralaimėjimas būna toks skausmingas, koks buvo sekmadienį (10)

Antradienio rytą Kauno „Žalgirio“ krepšininkai užsakomuoju reisu išvyko į Stambulą, kur...

Unikauskas: koks garsas ausyse įspėja apie ligą (3)

„Kartais po įtempto darbo atrodo, kad ausyse zyzia aukštos įtampos laidai. Ačiū Dievui, kai...

„Barbora“ žengia į Estijos rinką (1)

Elektroninė maisto ir kasdienių prekių parduotuvė „ Barbora “ pradeda veiklą Estijoje.

Naują klipą pristačiusią Monique kaltina plagiatu: pamatykite ir įvertinkite patys apklausa (19)

Pirmadienį DELFI TV Gyvai studijoje pristačiusi naujausią savo vaizdo klipą „Planai“,...

Mokslininkai ištyrė, ką valgė neolito žmonės

Neolitas – kertinis žmonijos istorijos periodas: žmonės nuo rinkimo ir medžioklės pamažu...