aA
Baltijos šalių sostinėse ir toliau sparčiai dygsta nauji pastatai, o nekilnojamojo turto vystytojų entuziazmas atspindi bendras optimistines nuotaikas pasaulio akcijų biržose. Nekilnojamasis turtas toliau išlieka viena iš pagrindinių turto klasių, į kurią investuojamos sukauptos lėšos. Akivaizdu, kad nekilnojamojo turto rinka kinta ir jos dalyviai galvoja, ką pasiūlyti naujo.
Vilius Juzikis
© Įmonės archyvas

Patrauklesnė investicija – ypač kokybiški statiniai

Vis aktyvesniais nekilnojamojo turto rinkos žaidėjais tampa ne tik patys statytojai, bet ir investuojančios bendrovės, suinteresuotos ilgalaike investicijų grąža. Pastarosios investuoja į nekilnojamąjį turtą ilgesniam laikui, siekdamos išsaugoti turto vertę ir užtikrinti ilgalaikę grąžą investuotojams.

Siekdami ilgalaikės investicijų grąžos, investuotojai ėmė kur kas atidžiau vertinti nekilnojamojo turto objektų savybes: pastatų ilgaamžiškumą, kokybę, energetinį efektyvumą, ekologiškumą, tai, kaip statiniai prisideda prie darnios miestų plėtros infrastruktūros, vietos bendruomenių gyvenimo sąlygų gerinimo ir taip toliau. Taigi didesnę paklausą tarp investuotojų turės aukštesnės kokybės objektai, orientuoti ne į greitą pelną, o galimybę daugiau uždirbti per ilgesnį laiką. Tai naudinga ir šalies mastu, nes išvysime daugiau aukštos kokybės statinių.

Prisiima daugiau rizikos

Šiuo metu esantis kapitalo perteklius ir palyginti žema jo kaina turi įtakos tam, kad investuotojai neretai ryžtasi prisiimti daugiau rizikos. Pavyzdžiui, per pastaruosius kelerius metus kai kurie biurų pastatai iškilo dar neturint visų nuomininkų arba pastatai ilgalaikiams investuotojams siūlomi dar nepabaigus statybų. Todėl vertinant galimą turto vertę ilgalaikėje perspektyvoje, reiktų žvelgti kritiškai, nepasikliauti vien tik optimistinėmis prognozėmis.

Sparčiai didėjant pasiūlai NT vystymo bendrovės mąsto, ką gi dar pasiūlyti naujo. Bendrovės ima galvoti apie drąsesnius sprendimus – pavyzdžiui, viešbučių statybą Vilniuje arba nuomai skirtus būstus Rygoje ir Taline. Nors statybų daugėja ir kituose Baltijos šalių miestuose, sostinės statytojams išlieka patraukliausios – čia jau susiformavusi pasiūlos ir paklausos dinamika, lengviau prognozuoti pinigų srautus.

Palūkanų fiksavimas tampa patrauklesnis

Per pastaruosius dešimt metų rinkos dalyviai ėmė gerokai profesionaliau planuoti ir valdyti verslą, turtą, įgyvendinimo ir kontrolės procesus. Taip pat atidžiau vertina projekto įgyvendinimo riziką, jos mažinimo ar pašalinimo priemones. Tuo Baltijos šalių bendrovės jau nė kiek nebeatsilieka nuo Vakarų Europos nekilnojamojo turto įmonių, tad mūsų rinka tampa patrauklesnė ne tik vietiniams, bet ir investuotojams iš užsienio.

Investuojant į nekilnojamąjį turtą vis patrauklesnis tampa palūkanų fiksavimas. Ilgalaikio investavimo, ypač užsienio kapitalo, bendrovėms palūkanų normų fiksavimas yra apsidraudimo, o ne spekuliavimo priemonė, todėl jos dažniau priima sprendimus palūkanas fiksuoti. Nors bazinės palūkanos šiuo metu yra itin žemos, jei tik jos kristų, tai smarkiai atsilieptų įmonės kapitalo grąžos rodikliams.

Skolintis ar investuoti savo?

SEB banko duomenys rodo, kad įmonės, atidžiau vertindamos visas įmanomas rizikas, į projektų plėtrą ima investuoti daugiau nuosavo kapitalo. Jei prieš kelerius metus bankų paskolomis finansuota vidutiniškai iki 70 proc. komercinio nekilnojamojo turto sandorio vertės, dabar būna skolinimųsi iki 50–60 proc. visų investicijų ar net mažiau. Tai labai gerai, nes kuo mažesnę projekto dalį finansuoja bankas, tuo lengviau ateityje reguliuoti pinigų srautus, jei visgi nepasitvirtintų projekto verslo prognozės.

Šiuo metu pagrindiniais finansavimo šaltiniais esantį nuosavą kapitalą ir bankų finansavimą ateityje galėtų papildyti tokios priemonės kaip rizikos kapitalo finansavimas ir sutelktinis finansavimas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Tomas Mieliauskas. IT klausimų įtraukimas į įmonių vadovybės darbotvarkę: šiuolaikiškos įmonės strateginis imperatyvas

Kas jūsų įmonėje yra atsakingas už informacinių technologijų diegimą, vystymą bei rezultatus?...

Ivanas Naumenko. Internetinės prekybos ateitis: kada automobilį ir butą pirksime taip lengvai kaip batus? (3)

Pagrindinis klausimas, į kurį visais laikais atsakyti siekia verslas – kas bus po 10 ar 20 metų?...

Vaidas Žagūnis. Klausimai, į kuriuos teks atsakyti perkant pirmąjį būstą (2)

Ekonomikos analitikai prognozuoja ateinančių poros metų scenarijus, kurie padeda verslui ir...

Vaidotas Dauskurdas. Baltieji pradeda ir laimi: tikrosios „baltųjų finansų“ grėsmės

Lietuvos valdžia, deklaruodama tikslą per šiuos metus iš „šešėlio ištraukti“ 200 mln....

Kristina Kepsnytė-Bugaitienė. Ar Lietuva taps saulės šalimi? Pamatysime šią vasarą! (5)

Jei nors kiek domėjotės, kaip geriau įdarbinti sutaupytus pinigus ir uždirbti, šis straipsnis...

Top naujienos

Už mažamečių operacijas gydytojai ėmė kyšius: galėjo ir neduoti, visus vaikus mylėjau kaip savo (61)

Nors kvėpavimo takų ligomis sergančius vaikus gydytojas turėjo operuoti nemokamai, tačiau...

Penkeri metai po okupacijos: Krymas Rusijai kainavo nesuvokiamą sumą (113)

Praėjo pusė dešimtmečio nuo tada, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas aneksavo Ukrainos...

Iš degančio sunkvežimio išsigelbėjęs vairuotojas: viskas įvyko akimirksniu

Naktį iš penktadienio į šeštadienį sostinėje sunkvežimio vairuotojui teko šokti iš...

Prisvilęs naujojo stratego debiutas: pirmavusi Lietuva neatsilaikė prieš Liuksemburgą (305)

Lietuvos futbolo rinktinė nesėkmingai startavo 2020 metų Europos futbolo čempionato atrankoje ir B...

Sinoptikė: šeštadienis bus ramus ir saulėtas (38)

Penktadienis Vilniuje – graži, saulėta ir gana šilta diena, tačiau koks laukia savaitgalis? Apie...

Juozas Ruolia: kodėl patys medikai gydant vėžį taiko vandenilio peroksido efektą, bet ligoniams jo vartoti nerekomenduoja (118)

Interneto platybėse netrūksta stebuklingų receptų, neva gydančių vėžį. Žmonės geria ir...

Tik dabar lentelę nagrinėsiantis Jasikevičius: variantų buvo tiek, kad galva svaigo (18)

Eurolyga šį pavasarį teoriškai dar gali grįžti į „Žalgirio“ areną, bet jei tai buvo...

Trakų „Trasalis“ ir vėl parduodamas: prašo triskart mažiau, nei pirmą kartą (66)

Trakuose įsikūrusio viešbučio ir pramogų bei vandens relaksacijos centro „ Trasalis “...

Eurolyga: PAO ir „Baskonia“ po svarbių pergalių tapo beveik nebepavejami „Žalgiriui“ (35)

Tai, kas priklausė nuo jo paties, penktadienį su kaupu įvykdęs Kauno „Žalgiris“ praėjus vos...