Verslo laisvė arba, kitaip tariant, ūkinės veiklos laisvė, užtikrina, kad turime gyvenimą, prie kokio esame pripratę, įskaitant sveikatos apsaugą, švietimą, socialinę apsaugą. Jei kam nors šis teiginys kelia abejonių, noriu priminti, kad mūsų atlyginimus, pensijas, socialines išmokas, medicinos ir švietimo sistemų išlaikymo išlaidas sumoka ne kas kitas, kaip verslas, kurdamas darbo vietas ir mokėdamas mokesčius.
COVID-19 pandemija yra išskirtinė šimtmečio krizė visame pasaulyje, tad jai valdyti buvo pasitelktos ir ekstremalios priemonės – viena jų yra ekonominės veiklos laisvės ribojimas. Laisvės veikti apribojimas parduotuvėms, sporto klubams, restoranams, įvairiausių paslaugų tiekėjams ir net gamybos įmonėms buvo beprecedentė ir drastiška konstitucinių asmenų teisių apribojimo priemonė. Deja, pasaulinės sveikatos krizės akivaizdoje tai buvo būtina saugant žmonių gyvybes ir sveikatos apsaugos sistemą. Tačiau dabar, praėjus daugiau nei pusantrų metų nuo pirmojo karantino pradžios, valstybė privalo keisti pandemijos valdymo sprendimus, nes situacija iš esmės pasikeitė.
Koronaviruso atvejų skaičius auga, tačiau turint efektyvią pandemijos valdymo priemonę negalima verslų reikalauti užsidaryti, jeigu jie turi galimybę tęsti veiklą aptarnaudami klientus, turinčius galimybių pasą. Mano įsitikinimu, toks absoliutus ribojimas šiandien būtų neproporcingas ir nepagrįstas, todėl – nekonstitucinis.
Didžiųjų viso pasaulio mokslininkų ir verslo pastangų dėka turime vakcinas nuo COVID-19. Matome, kad ne tik Izraelyje ar Jungtinėje Karalystėje, bet ir Lietuvoje smarkiai sumažėjo sunkių susirgimų, mirčių skaičius. Vakcinacija ne tik apsaugo pasiskiepijusius žmones, bet ir užtikrina, kad ligoninės nebūtų perkrautos COVID-19 pacientų ir pagalbą galėtų gauti kitomis ligomis sergantys žmonės. Šios vakcinos veikia, tai – mokslu pagrįsti faktai.
¬Taigi, turime veiksmingą priemonę, leidžiančią valdyti pandemiją, todėl įrodymų, liudijančių apie sveikatos būklę (galimybių paso ir ES skaitmeninio COVID pažymėjimo) naudojimas nėra „segregacija“, nėra „privilegija“, nėra prievartos įrankis. Galimybių pasas yra priemonė mažinti verslo laisvės suvaržymus, leidžianti bent iš dalies vykdyti veiklas, kurios greičiausiai vėl būtų visiškai sustabdytos, jeigu neturėtume vakcinų.
Argumentas, kad galimybių pasas „riboja“ žmonių, kurie pasirinko nesiskiepyti, teises yra nerimtas. Visi turi pasirinkimą – ne tik skiepytis, bet ir testuotis. Net ir atsisakant šių dviejų pasirinkimų, būtiniausios paslaugos vis dar lieka prieinamos visiems.
Pamatinis (ir prigimtinis) laisvės principas sako, kad kiekvieno žmogaus pasirinkimus riboja kitų žmonių laisvė ir teisėti interesai. Todėl, mano galva, nesąžininga yra ir toliau riboti konstitucinės verslo laisvės dėl teisės nesiskiepyti.
