Juo numatytos trijų tipų apsaugos verslui: vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo suspendavimas, kreditorių teisės kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo apribojimas, restruktūrizavimo bylos nutraukimo ribojimas. Akivaizdu, kad priemonės buvo veiksmingos – bankrotų ne tik nepadaugėjo, bet, lyginant su 2019 metais, sumažėjo perpus.
Šiuo metu, pagreitį įgavus antrajai COVID-19 bangai ir nuo lapkričio 7 dienos šalyje vėl paskelbus griežtą karantino režimą, kilo natūralus klausimas, ar COVID-19 poveikio įstatymo apsaugos galioja ir šio visuotinio fizinio-ekonominio suvaržymo metu. Neaiškumų kyla ne tik praktikams, bet ir teisės ekspertams.
Apsauga vadovui
2020 metų sausį įsigaliojusiame Juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ) akcentuojama vadovo prievolė inicijuoti bankrotą laiku. Įstatyme imperatyviai nurodoma, jog vadovo pareiga įmonei tapus nemokiai – nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą, o vadovas, neatlikęs šios pareigos tinkamai privalo atlyginti dėl to kilusią žalą.
Išplėsta ir pati nemokumo sąvoka, įtvirtinant, kad nemokumas – tai būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Nepaisant valstybės finansinių injekcijų, karantino suvaržymai daugybei įmonių tapo formalaus nemokumo pagal JANĮ apibrėžimą priežastimi. Kartu vadovui, nenorinčiam rizikuoti ateityje dengti žalą dėl ne laiku pradėtų veiksmų, kilo ir formali pareiga nedelsiant tokiai įmonei inicijuoti nemokumo procesą.
Naujuoju COVID-19 poveikio įstatymu buvo įtvirtinta laikina apsauga paveiktoms įmonėms: karantino metu ir 3 mėnesius po to, kai atšaukiamas karantinas, sustabdyta JANĮ nustatyta vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo. Tokia nuostata laidavo paveiktų įmonių vadovams galimybę visą dėmesį pandemijos akivaizdoje sutelkti į savo verslo gaivinimą ar perorganizavimą, nesibaiminant atsakomybės už JANĮ nustatytų pareigų nevykdymą.
Statistika patvirtina, kad verslas efektyviai pasinaudojo šiomis teisinėmis apsaugomis: lyginant 2019 ir 2020 metų tapačius laikotarpius nuo gegužės 25 iki gruodžio 14 dienos, juridinių asmenų bankrotų sumažėjo daugiau nei perpus – net 51,4 proc., t. y. buvo iškelta 782 įmonių bankroto bylomis mažiau.
Teisinis netikrumas
Ar COVID-19 poveikio įstatymo laidotos apsaugos galioja ir šio „žiemos karantino“ metu? Juk dabar šalyje galiojantis karantino režimas savo esme ir jo įvedimo priežastimis yra identiškas pirmajam – pavasario – karantinui.
Verslo bendruomenės nerimas suprantamas: Seimo teisės aktų portale bei Teisės aktų registre šis įstatymas „dega žaliai“ – nurodomas kaip galiojantis, o ir skaitant atskirus jo straipsnius teisinės apsaugos siejamos tiesiog su „karantino“ būsena, tačiau nekonkretinama kurio.
Visgi, analizuojant COVID-19 poveikio įstatymą kartu su lydinčiaisiais dokumentais ir jį vertinant sistemiškai, identifikuotina tiesioginė priklausomybė nuo konkretaus Vyriausybės nutarimo, kuriuo karantinas buvo paskelbtas nuo 2020 metų kovo 16 ir truko birželio 16 dienos. Tokią įstatymų leidėjo valią suponuoja ir įstatymo pradžioje pateikta užuomina į kovo 16 dieną paskelbtą karantiną bei pabaigoje pateikta nuoroda dėl galimo terminų pratęsimo iki 2020 metų gruodžio 31 dienos Vyriausybės sprendimu. Tuo vadovaujantis galima daryti išvadą, kad visa įstatymo laiduota apsauga formaliai pasibaigė praėjus trims mėnesiams būtent po pirmojo karantino atšaukimo, t. y. 2020 metų rugsėjo 16 dieną.
Taigi, praėjusių metų pabaigoje, nebetekus galios COVID-19 poveikio įstatymo nuostatoms ir atnaujinus vadovo pareigą inicijuoti nemokumo procesą, teismus turėjo pasiekti daugybės per karantiną nemokiomis tapusių įmonių vadovų pareiškimai dėl bankroto ar restruktūrizavimo bylų kėlimo. Tačiau nuo rugsėjo nemokumo bylų ne tik nepadaugėjo, bet ir tolydžio mažėjo, lyginant su tuo pačiu 2019 metų laikotarpiu. Tai leidžia daryti prielaidą, jog, galimai, tiek vadovai, tiek kreditoriai iki šiol mano, jog COVID-19 poveikio įstatymo apsauga galioja ir toliau.
Teisinis netikrumas, kuriamas šio įstatymo, kyla ne tik paprastiems verslininkams, tačiau ir teisės ekspertams. Teismai dar praeitų metų pabaigoje bylose dėl nemokumo bylos iškėlimo be išlygų vadovavosi COVID-19 poveikio įstatymo nuostatomis ir to pagrindu atsisakė priimti ieškinius dėl bankroto bylos iškėlimo.
Tokia dviprasmiška situacija jau kelia sumaištį tiek verslininkams, tiek teisininkams. Įstatymų leidėjas, siekdamas išsklaidyti aptartą COVID-19 poveikio įstatymo kuriamą teisinį netikrumą, privalo skubiai ir nedviprasmiškai paaiškinti įstatymo galiojimo laike ribas. Taip verslo bendruomenė ir COVID-19 pandemijos paveikto verslo vadovai sužinotų savo pareigos inicijuoti bankrotą apimtis šio „žiemos karantino“ metu.
