Norėčiau atkreipti dėmesį į smulkaus bei vidutinio verslo atstovų galimybes ir paskatinti nebijoti galimų teisinių - konkurencinių iššūkių, drąsiau naudoti kooperaciją jungtinės veiklos ar subrangos pagrindais kaip priemones padidinti galimybes konkuruoti su didesniais tiekėjais.
Lietuvoje laikomasi nuomonės, kad kooperuotis arba dirbti subrangos pagrindais dėl siekio laimėti viešųjų pirkimų konkursą yra skatintina, nes tikėtina nauda dvejopa: ir tiekėjams, kurie po vieną, dažnai, negalėtų teikti pasiūlymo, ir perkančiosioms organizacijoms, kurios turi didesnį kainos ir kokybės pasiūlymų pasirinkimą. Kita vertus, tiekėjų bendradarbiavimas kelia ir nemažai iššūkių užtikrinant konkurenciją, o ne ją ribojant.
Ką naudinga žinoti verslui?
Verslui ruošiantis dalyvauti viešuosiuose pirkimuose naudinga žinoti keletą dalykų. Vienas jų – kartais perkančioji organizacija pirkimo sąlygose iškelia reikalavimą, kad pagrindinius darbus atliktų tik pasiūlymą pateikęs tiekėjas ir taip apriboja subrangos galimybę.
Tiekėjams svarbu žinoti, kad pastebėjus tokią su pagrindinių darbų atlikimu susijusią sąlygą galima iš perkančiosios organizacijos reikalauti pagrįsti šios sąlygos tikslingumą ir proporcingumą.
Verta žinoti, kad esant kooperacijai tiek jungtinės veiklos, tiek subrangos pagrindu, darbų apimtys gali būti ribojamos tik esant išimtinėms aplinkybėms. Šį išaiškinimą, atsižvelgęs į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išvadas (byloje Borta, C298/15), yra pateikęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
Atkreiptinas dėmesys, kad perkančiajai organizacijai nepakanka argumentuoti vien tuo, kad vardinant darbus, kurių tiekėjas negali perduoti subrangovui, siekiama kontroliuoti, kad tiekėjas svarbiausių darbų neperleistų subrangovams.
Antra, naudinga žinoti, kaip tiekėjų vertinimą išaiškino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: jo pozicija – viešojo pirkimo konkurso metu kaip jungtinės veiklos partneriai dalyvaujantys tiekėjai yra vertinami kaip visuma, o ne po vieną.
Tik išimties atveju perkančiosios organizacijos gali reikalauti, kad tam tikrus kvalifikacinius reikalavimus atitiktų abu tiekėjai. Tokiais atvejais ir konkurso sąlygose turėtų būti pateiktos aiškios, pagrįstos tiekėjų pajėgumų bendro vertinimo apribojimo taisyklės, tenkinančios proporcingumo reikalavimą.
Trečia, žinotina, kaip bendras įmonių dalyvavimas viešuosiuose pirkimuose vertinamas konkurencijos kontekste. Konkurentams dalyvauti viešajame pirkime jungtinės veiklos partneriais savaime nėra pažeidimu. Visgi, tiekėjams esant pajėgiems viešojo konkurso sąlygas įgyvendinti savarankiškai ir objektyviai nepagrindusiems kooperacijos būtinumo, toks bendradarbiavimas gali būti vertinamas kaip konkurencijos ribojimas, todėl rekomenduotina jungtinės veiklos sutartyje aiškiai įvardinti kooperacijos priežastis.
Kiek kitaip praktikoje vertinama viešajame pirkime savarankiškai dalyvaujančių konkurentų galimybė remtis vienas kito pajėgumais. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išnagrinėjęs bylą (Nr. e3K-3112-690/2018) dėl konkurse dalyvavusių tiekėjų, kurie savo pasiūlymuose vienas kitą nurodė subrangovais. Konkrečiu atveju toks dalyvavimo būdas abiem tiekėjams buvo naudingas, nes kitaip nė vienas nebūtų tenkinęs kvalifikacinių reikalavimų. Teismas pateikė išvadą, kad konkuruojančio tiekėjo nurodymas subrangovu savaime nėra draudžiamas susitarimas, ribojantis konkurenciją, nebent tai nurodo kitos aplinkybės.
