aA
Viešojoje erdvėje vis dažniau pasigirsta raginimų trumpinti darbo laiką. Vienas iš pateikiamų variantų yra darbo laiko trumpinimas iki 6 val., kitas – 2,5 dienų savaitgalis Lietuvoje. Darbo laiko trumpinimas nėra naujiena tarptautiniame lygmenyje. Pavyzdžiui, Naujojoje Zelandijoje buvo atliktas eksperimentas (trukmė – aštuonios savaitės), kurio metu buvo dirbama keturias dienas per savaitę, bet darbo užmokestis liko nepakitęs (lyginant su standartine penkių darbo dienų trukme). Pagrindiniai eksperimento rezultatai yra susiję su tuo, kad padidėjo darbuotojų produktyvumas. A. Barnes taip pat iniciavo tokio pobūdžio eksperimento įgyvendinimą savo slaugos kompanijoje „Perpetual Guardian“ (Naujojoje Zelandijoje). Vėlgi identifikuoti panašaus pobūdžio rezultatai: padidėjo darbuotojų produktyvumas, išradingumas bei susitelkimas į darbą. Taigi akivaizdu, kad šiame aktualijų kontekste įdomu nuosekliai apžvelgti darbo laiko reglamentavimo pirmuosius žingsnius.
Viktorija Tauraitė
Viktorija Tauraitė
© Asmeninio albumo nuotr.

XIX a. Tarptautinės darbo organizacijos atstovai ypatingą dėmesį pradėjo skirti darbo laiko taisyklių kūrimui. Tai sąlygojo siekis išvengti užimtų gyventojų sveikatos problemų (dėl ilgų darbo valandų) ir asmeniniam gyvenimui skiriamo laiko trūkumo (Tarptautinė darbo organizacija, 2020). Nepaisant to, šių diskusijų pradžią paskatino XIX a. devinto dešimtmečio neramumai, kurie buvo susiję su darbuotojų streikais ir reikalavimais sutrumpinti darbo dienos laiką (Guobaitė-Kirslienė, 2005) Taigi šios priežastys lėmė tai, kad buvo pradėta oficialiai diskutuoti ir spręsti problemas, susijusias su darbui skiriamu laiku.

Viso to rezultatas buvo pastebimas XX a. pradžioje. 1919 m. buvo parengta viena pirmųjų Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų, siekiant nustatyti dienos ir savaitės maksimalų leidžiamą darbo valandų skaičių. Remiantis 1919 m. konvencijos turiniu, kurį pateikia Tarptautinė darbo organizacija (2017a), tikslinė grupė – pramonės šakos darbuotojai. Šios formalios darbo laiko taisyklės nurodė, kad pramonės darbuotojų maksimalus darbo valandų skaičius per dieną negali viršyti 8 val., o maksimalus darbo savaitės valandų skaičius – 48 val. (nors buvo nurodomos ir išimtys). Vėliau, t. y., 1930 m. buvo parengta konvencija, kurioje tikslinė grupė – komercinių sričių, biurų darbuotojai (pvz., telekomunikacijų darbuotojai; administracinio sektoriaus darbuotojai ir pan.). Šiuo atveju ir komercinių sričių bei biurų darbuotojams, buvo įteisinta maksimali 8 val. darbo diena, o savaitės darbo valandų skaičius neturėtų viršyti 48 val. (Tarptautinė darbo organizacija, 2017b).

Galima daryti prielaidą, kad šių tarptautinių taisyklių darbo rinkoje sukūrimas ir taikymas turėjo pasekmių darbo rinkos dalyviams. Remiantis Y. D. Maoz (2010), pastebimi pokyčiai darbo rinkoje laiko paskirstymo atžvilgiu: apytiksliai nuo 1920 m. metinis darbo valandų skaičius (tenkantis vienam darbuotojui) pradėjo mažėti Jungtinėse Amerikos Valstijose ir pagrindinėse Europos šalyse. Suprantama, kad tokiai darbo laiko trukmės mažėjimo tendencijai galimai didžiausią įtaką turėjo Pirmojo pasaulinio karo padariniai.

Kita vertus, po karo pramonė ir kiti sektoriai dažnai yra sunaikinami, todėl siekiant atkurti ekonominį gerbūvį po karo nedarbo lygis yra linkęs mažėti. Taigi ir bendras darbo valandų skaičius turėtų didėti. Akivaizdu, kad norint išsiaiškinti tai lėmusias priežastis reikėtų atlikti išsamesnį tyrimą. Nepaisant to, manytina, kad tarptautinio lygio institutai taip pat galėjo sąlygoti darbo laiko trukmės pokyčius pasaulyje. Vadinasi, darbo laikas ir su juo susiję reglamentavimo aspektai yra svarbūs ir dažnai galintys daryti poveikį šalies ekonomikai, jos raidai ir pan. Šį aspektą pastebi ir J. S. Landefeld ir kt. (2009).

Tarptautinio darbo laiko reglamentavimo pakitimai pastebimi, analizuojant 1935 m. ir 1962 m. Tarptautinės darbo organizacijos konvencijas. Sudėtingu ekonominiu tarpukario laikotarpiu 1935 m. Tarptautinė darbo organizacija atkreipia dėmesį į ilgai besitęsiantį ir aukštą nedarbo lygį. Pasak R. Guobaitės-Kirslienės (2005), Tarptautinė darbo organizacija skatina keisti darbo laiką, kad visa tai neigiamai nepaveiktų gyventojų pragyvenimo lygio. Mokslininkė nurodo, kad tokio pobūdžio pokyčiams įtakos turėjo ir tuo metu vykstanti technologijų evoliucija, jų sparti plėtra.

Taigi šis istorinis, politinis ir ekonominis kontekstas sąlygojo tai, kad nusprendžiama sutrumpinti darbo savaitę, kuri būtų lygi 40 val. per savaitę, nors maksimalus leidžiamas darbo valandų skaičius išlieka 48 val. per savaitę (Tarptautinė darbo organizacija, 2017c, 2017d). Dienos darbo valandų skaičius nekoreguojamas – 8 val. per dieną. Akcentuotina tai, kad 1962 m. konvencijoje nurodomas darbo laiko trumpinimo poreikis, tik atsižvelgiant į konkrečios šalies ekonominio išsivystymo lygį (Guobaitė-Kirslienė, 2005).

Vėliau Tarptautinė darbo organizacija skyrė dėmesį kitoms darbuotojų grupėms. Po dvidešimties metų, t. y. 1990 m., darbo laiko reglamentavimas buvo sukurtas ir naktinį darbą dirbantiems darbuotojams. Remiantis 1990 m. konvencijos turiniu, kurį pateikia Tarptautinė darbo organizacija (2017e), tikslinė grupė buvo naktinį darbą dirbantys asmenys, kuriems buvo siekiama sukurti tinkamesnes darbo sąlygas. 1994 m. darbo laiko reglamentavimo pakitimai buvo nukreipti į pusę darbo dienos dirbančių asmenų problematiką. Remiantis 1994 m. konvencijos turiniu, teisiškai buvo siekiama užtikrinti didesnę socialinę, finansinę ir darbo sąlygų aplinkos apsaugą pusę darbo dienos dirbantiems asmenims (Tarptautinė darbo organizacija, 2017f).

Verta atkreipti dėmesį ir į Europos laiko paskirstymo reglamentavimo aspektus, kurie rodo akivaizdžią darbo laiko institutų vystymosi raidą. Europos Taryba (1996) Europos socialinėje chartijoje (pataisytoje) nurodo užimtų gyventojų teisę į tinkamas darbo sąlygas. Vienos iš jų yra susijusios su darbo laiku. Europos Taryba skatina nustatyti priimtiną dienos ir savaitės darbo laiką, kurį palaipsniui vertėtų trumpinti, atsižvelgiant į našumo ir kitus socialinius, ekonominius rodiklius.

Vadinasi, pradeda vyrauti nuostata, kad darbo savaitės laikas ilgainiui turėtų būti trumpinamas, o užimtų gyventojų produktyvumas – didėti. Galima daryti prielaidą, kad tokio pobūdžio nuostatų pokyčiams įtakos turėjo pasaulyje vykstantys globaliniai procesai, technologinė pažanga ir pan.

Vadinasi, XX a. aktyviai pradėti kurti formalūs darbo laiko institutai, kuriuos galima įvardinti kaip darbo laiko reglamentavimo pagrindus, vyraujančius šiuolaikiniame XXI a. Vis dėlto šiuolaikinėje darbo rinkoje pastebimas lanksčių darbo rinkos santykių poreikis darbui skiriamo laiko kontekste. Tai sąlygoja poreikį analizuoti, vertinti, diskutuoti naujas, patobulintas darbo laiko sąlygas, kurios būtų lanksčios ir priimtinos tiek darbuotojui, tiek darbdaviui.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(2 žmonės įvertino)
1.0000

Svetlana Naumčik. Užimtumo įstatymo pakeitimai: išplėstos įmonių, priimančių dirbti užsieniečius, atsakomybės taikymo ribos

Nuo 2021 m. birželio 15 dienos įsigaliojo Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pakeitimai....

Saulė Dagilytė. Nuodėmės mokestis – biudžetui ar kontrabandistui? (1)

Akcizų įstatymo pakeitimams keliaujant į Seimą, pagrindiniai garsiai aptarinėjami klausimai...

Aušra Bytautienė. Hibridinio darbo era įsivažiuoja: kokia praktika jau taikoma?

Jau antrus metus iš eilės gyvename apribotų galimybių etape. Įmonės adaptuojasi, permąsto...

Marius Švaikauskas. C. Ronaldo pasirinkimas – vanduo. O mūsų? (4)

Gerkite vandenį . Bebam água (port.). Šių futbolo megažvaigždės Christiano Ronaldo žodžių...

Dalia Andrulionienė. „Nieko asmeniško“ ir kitos verslo klišės (3)

„Čia nieko asmeniško, čia tik verslas “ – šią filmuose nuvalkiotą frazę tenka dažnai...

Top naujienos

Pasaulį bauginanti kovido atmaina jau Lietuvoje: prasideda ypač akylus situacijos stebėjimo laikas (193)

Sparčiau plintanti ir nepilnai pasiskiepijusiems pavojingesnė „delta“ koronaviruso atmaina jau...

Danai efektingu stiliumi pasiuntė rusus namo ir patys prasibrovė į aštuntfinalį (436)

Pirmas dvejas Europos futbolo čempionato rungtynes pralaimėjusi Danijos rinktinė vis tiek...

Dailius Dargis | D+

Nauji faktai tamsioje Karpavičiaus testamento istorijoje: čia figūruoja ne tik tamsiaplaukė moteris, bet ir žinomi spalvingos reputacijos veikėjai

Šiemet rugpjūtį sueis lygiai dveji metai, kai netikėtai po sunkios ligos mirė vienas iš...

Artinasi audringos orų permainos: prognozėse – smarkios liūtys, perkūnija ir net kruša

Antradienio dieną didesnėje šalies dalyje didžiąją dienos dalį laikysis gana saulėti ir...

26-erių Dovilė pribloškė net gydytojus: jie stebėjosi, kaip su tokiomis diagnozėmis galiu gimdyti (58)

26-erių metų Dovilė Vickutė atrodo taip pat, kaip ir jos bendraamžiai. Net sunku įtarti, kad ši...

Norite šią vasarą būti pačios madingiausios ir stilingiausios? Nepadarykite grubios klaidos – šiuos drabužius turite užmiršti (13)

Sezonai keičiasi, o dažnai spintoje drabužiai lieka tie patys. Stilistė Jomantė Vaitkutė...

Latvija vėl laukia lietuvių: ką būtina žinoti vykstantiems ir ką verta pamatyti (108)

Nuo birželio 16 dienos Latvija atsivėrė svečiams iš užsienio, tad lietuviai vėl gali...

„Žalgiryje“ – dar vienas naujokas: dėjimais ir blokais Izraelyje išsiskyręs vidurio puolėjas (25)

Kauno „Žalgirio“ priekinę liniją naujajame sezone sustiprins galingai Izraelio lygoje...

Į Nausėdą nusprendė kreiptis atviru laišku: užkliuvo Švedijoje įteiktas apdovanojimas (334)

Aktorius, režisierius, rašytojas Arkadijus Vinokuras atviru laišku kreipėsi į prezidentą...