aA
Viktoras Račkoviskis. Lietuvos NT rinkos stabilumui užtikrinti vien anticiklinių sprendimų nepakaks
Viktoras Račkovskis
© Asmeninio albumo nuotr.

Praėjus dešimčiai metų po nekilnojamojo turto (NT) rinkos burbulo sprogimo, Lietuvoje vėl sklando nerimas dėl galimo rinkos perkaitimo. Diskusijose apie NT rinką dominuoja gerai pažįstami argumentai apie jos cikliškumą ir teikiami įvairūs anticiklinių sprendimų pasiūlymai. Deja, bet šiose diskusijose dažnai pamirštama, jog rinkos nestabilumą taip pat aštrina ir įsisenėję probleminiai gyventojų įsitikinimai. Dėl šios priežasties šiandien nenagrinėjama nei kas sąlygoja tokius įsitikinimus, nei kaip juos pakeisti.

Norint aiškiau suprasti šiuos gyventojų įsitikinimus, būtina suprasti, kokie procesai sąlygoja ilgalaikę Lietuvos NT rinkos dinamiką. Galima sakyti, jog čia taip pat galioja tam tikras cikliškumas.

Kaip žinia, visuose Lietuvos miestuose gyvenamieji daugiabučių kvartalai yra gana netoli miesto centro. Dėl šios priežasties sprendimas įsigyti naują NT miesto viduje pirmiausia sietinas ne su darbo vietos pokyčiais, o su jaunų žmonių noru pradėti savarankišką gyvenimą. Tokie gyventojai dažnai ieško naujos statybos būsto, todėl miesto dalys, kuriose vyksta intensyvios statybos, susilaukia daugiausia dėmesio. Visgi, kai šie rajonai tampa vis labiau perpildyti ir vystymas sulėtėja, būstas tokiose miesto dalyse praranda patrauklumą. Pasibaigus tokiam ciklui, senesnieji rajono gyventojai susiduria su būsto realizavimo problema ir lieka sąlyginai įkalinti vis mažiau patraukliame rajone, o pirkėjai dairosi į naujas miesto dalis.

Teoriškai, toks cikliškumas yra gana natūrali kartų kaitos ir miestų vystymosi savybė. Tačiau šiame cikle atsiskleidžia du probleminiai Lietuvos gyventojų įsitikinimai apie gyvenamąjį NT, kurie kelia destabilizacijos pavojų visai rinkai.

Pirma, rinkdamiesi patrauklius mikrorajonus, nemažai Lietuvos gyventojų neįvertina ilgalaikių savo pasirinkimo pasekmių. Tai gana akivaizdžiai iliustruoja Perkūnkiemio mikrorajono Vilniuje istorija. Į šį mikrorajoną besikeliantys gyventojai nenumatė, kokia ateitis laukia Perkūnkiemio dėl ypač tankaus užstatymo bei socialinės infrastruktūros trūkumo. Ši problema palaipsniui persikelia į Pilaitę, kur nauja statyba baigia perpildyti esamos infrastruktūros galimybes. Mikrorajono paklausos augimas yra per greitas, kad NT vystytojai ir savivaldybė galėtų tinkamai jiems pasiruošti. Tuo tarpu neišvengiamas tokios paklausos krytis būna per staigus ir gali išprovokuoti platesnę NT krizę.

Antra, priimdami sprendimus keltis į būstą už miesto, Lietuvos gyventojai dažnai puoselėja nepamatuotus lūkesčius dėl infrastruktūros vystymo. Gyventojai, tikėjęsi, jog greitai bus paklotas asfaltas, įvestos dujos ar sukurti patogūs viešojo transporto maršrutai, ilgainiui susiduria su karčia realybe ir tampa priversti gyventi sąlygomis, su kuriomis esant galimybei tikrai nesitaikstytų. Tokiais atvejais taisyti savo padėtį dažnai būna per sunku, o bandymai perparduoti būstą tik prisideda prie rinkos kaitinimo ir taip pat gali padidinti krizės riziką.

Svarbu pabrėžti, jog tokie gyventojų įsitikinimai neatsiranda savaime. Minimos nuostatos yra sąlygotos ilgalaikių kultūrinių bei ekonominių veiksnių. Kartu būtina prisiminti, jog gyventojams apskritai sunku įvertinti mikrorajono vystymosi perspektyvas – juk būstai nėra keičiami dažnai ir patirties šiais klausimais įgyti sudėtinga. Tačiau svarbu suprasti, jog ignoruoti šių problemų taip pat negalima – efektyvus jų sprendimas gali smarkiai sumažinti artėjančių NT rinkos svyravimų poveikį gyventojams.

Bent dalinai šias problemas galima spręsti populiarinant įprotį pasinuomoti būstą prieš jį įsigyjant. Gyventojams tai leistų išsaugoti galimybę esant poreikiui greitai pakeisti gyvenamąją vietą, o ilgalaikė nuoma būtų pakankamai svarus argumentas, siekiant užtikrinti vystytojų pastangas didinti būsto patrauklumą. Taip pat tikslinga ieškoti sprendimų, kaip didinti senesnės statybos namų patrauklumą. Čia sprendimai turėtų būti susiję ne tik su pastatų renovacija, bet ir parkavimo vietų trūkumo mažinimu ir aplinkos tvarkymu – ne tik savivaldybių, bet ir investuotojų pastangomis.

Žinoma, iki tol, kol šie sprendimai duos rezultatų, teks palaukti. Rinkos patirtis liudija, jog aukščiau minimi probleminiai įsitikinimai ir destabilizuojantis elgesys formavosi beveik ketvirtį amžiaus – jiems pakeisti taip pat reikės nemažai laiko. Tačiau dabar, kai Lietuvoje nestinga ryžto valdyti galimos NT krizės riziką, yra palankus laikas pradėti taikyti siūlomus sprendimus.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Ignas Vėgėlė. Viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktai ar politikų kova dėl valdžios? (7)

Žiniasklaidoje nuskambėjus pareiškimams, kad švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė...

Giedrius Murauskas. Geriau niekada nesusidurti, bet susidūrus naudinga žinoti: tyčinis bankrotas (3)

Tyčiniai bankrotai Lietuvoje yra vieni iš sudėtingiau įrodomų atvejų teisminėje praktikoje,...

Gintarė Deržanauskienė. Kare laimėtojų nebūna (3)

Dar XVII amžiuje Izaokas Niutonas įrodė, kad veiksmas yra lygus atoveiksmiui. Šis dėsnis ne...

Jolanta Blažytė. Kova su skurdu, arba kaip rūpintojėlis pametė erškėčių vainiką (217)

Kol visuomenė karštai diskutuoja, kuri profesija yra labiau prestižinė – mokytojo ar...

Aistis Radavičius. Naujas politinis sezonas: kokie įvykiai laukia Lietuvos energetikos? (3)

Praėjusi vasara buvo gausi Lietuvos energetikai svarbių įvykių, tačiau ne mažiau aktyvus bei...

Top naujienos

Rusijos žurnalistas įspėja: dviejų generolų pastangos jau davė vaisių (43)

Didelio masto karui su Vakarais Rusija pasirengusi ne prasčiau nei 1981 metais, įsitikinęs...

Skvernelis nepatenkintas: prekybos centrų laukia nelengvi laikai (286)

Trečiadienį premjeras Saulius Skvernelis susikvietė didžiųjų prekybos centrų atstovus. Po...

Tragiškai žuvusio modelio artimieji Ričardo Piniko atsiprašymo nebelaukia: atskleidė jo melą ir ėmėsi nepatogaus ginklo

Lapkričio 23-iąją tragiškai žuvusio modelio Dovilės Didžiūnaitytės artimieji tikina iki šiol...

Užkalnis. Kalbininkai, iš jūsų šaiposi visi (183)

Žinot, kaip būna: parašai straipsnį, pasvajoji šio bei to, pasvaigsti, o tada „bum“ –...

Krizės tyrime – priekaištai Nausėdos štabo vadovei (110)

Trečiadienį finansų krizę tiriančio Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje nuskambėjo ir...

Žiaurūs virtuvės šefo pokštai liko nesuprasti: tai vadina pasityčiojimu iš gyvūnų (16)

Virtuvės šefas nusprendė pajuokauti, tačiau jo pokštas liko nesuprastas. Instagrame paviešintos...

Agnė Kuzmickaitė pristatė naujausią „Pavasaris-vasara 2019“ kolekciją (2)

Garsiai Lietuvos dizainerei, drugelių karalienei Agnei Kuzmickaitei vien Lietuvos jau kuris laikas...

Viešųjų ryšių specialistai įvertino kandidatų į prezidentus pasirodymus ir komandas (46)

Kitų metų gegužę vyksiantys Lietuvos prezidento rinkimai sulaukia vis daugiau dėmesio. Vienas po...

Lietuvių sukurti išmanieji pelėkautai apie sugautą laimikį informuos žinute (3)

Lietuvoje ir visoje Europoje užvirus diskusijoms dėl ribojimų žiurknuodžiams, lietuvių...

Labanoro girioje stabdomi miško kirtimai (271)

„Kilus visuomenės susirūpinimui dėl kertamos Labanoro girios, šioje saugomoje teritorijoje...