aA
Koronaviruso pandemijos sukelti pokyčiai suformavo visiškai naujus ekonominius iššūkius. Po dviejų mėnesių karantino ir ekonominės veiklos paralyžiaus pradedame vis aktyvesnes diskusijas, kaip gyvensime dabar, kai vis drąsiau grįžtame į įprastas vėžes. COVID-19 pandemija – ne tik didžiausia šimtmečio sveikatos, bet ir ekonomikos krize, tapusia milžinišku iššūkiu ES ir jos narių ekonomikoms bei piliečių socialinei gerovei. 2021 metais nusimato recesija ir struktūrinis nedarbas daugelyje ES šalių. Nepaisant deklaruotų Vyriausybės pastangų bei didžiulių ES institucijų siekių remti pramonę, verslą bei darbuotojus COVID-19 krizės akivaizdoje, visgi akivaizdu, jog tiek Lietuvos, tiek visos Europos ekonominė ir politinė aplinka, pamažu išeinanti iš griežtų ekonominės veiklos apribojimų, atrodys visiškai kitaip nei šių metų pradžioje: didės bankrotų skaičius, mažės investicijų apimtys, išaugs nedarbas, silpnės valstybių finansai ir didės protekcionizmas tiek vidaus rinkoje, tiek prekybai išorėje.
Vidmantas Janulevičius
Vidmantas Janulevičius
© DELFI / Andrius Ufartas

Daugelis Europos valstybių dėjo milžiniškas pastangas, kad ekonomikas sugrąžintų į ikipandeminį lygį – buvo skiriamos lėšos darbą praradusiems žmonėms ir uždarytoms įmonėms. Bet keli mėnesiai izoliacinio gyvenimo rodo, kad tiek verslas, tiek viešasis sektorius turi labai rimtai galvoti, kaip keistis ir prisitaikyti prie naujo gyvenimo aplinkybių, kas reiškia, kad ir požiūris į investicinius projektus, ekonomikos skatinimo priemones turi būti kitoks.

Socialinis atsiribojimas pakeitė požiūrį į vartojimą, kuris dar ilgą laiką bus siejamas ir su sveikatos saugumo klausimais, todėl jau dabar keičiasi tiekimo sistemos, logistikos ir rinkodaros paslaugos. Keičiasi ir požiūris į gamybos kaštus: jeigu anksčiau buvo galvojama apie gamybos kaštų taupymą, tai dabartinė krizė parodė, kad ištęstos tiekimo grandinės gali visiškai sustabdyti gamybą, atkirsti ištisas valstybes net nuo būtiniausių sveikatos apsaugos priemonių. Todėl neginčijama išvada, kad būtiniausias prekes ir produktus, ypač sveikatos apsaugos srityje, reikia gaminti ES viduje, siekiant ateityje išvengti patirtų trikdžių. ES, manau, šią pamoką jau išmoko ir labai rimtai galvojama, kaip užsitikrinti būtiniausių produktų ir gamybos komponentų kūrimą ES viduje.

Kartu su nauju požiūriu, kuo daugiau diversifikuoti gamybą viduje, kad mažiau priklausytume nuo išorinių kūrėjų, atsiranda vis daugiau galimybių verslui surasti naujas nišas. Bet jau dabar, kai kalbame apie investicijas į ekonomikos skatinimą, turime aiškiai išgryninti sritis ir prioritetus: kuriose srityse ir kokiuose sektoriuose galime būti patrauklūs ES įmonėms, ketinančioms perkelti gamybą iš Azijos, ir labai tikslingai turime investuoti lėšas ir žmogiškuosius išteklius, rengiant tam infrastruktūrą, perkvalifikuojant žmones bei padedant įmonėms investuoti į technologinį atsinaujinimą. Pramonė yra pasirengusi persiorientuoti ir keistis, bet šiuo atveju tai turi būti bendros sutelktinės verslo ir Vyriausybės pastangos. Veikti reikia jau dabar, nes kai geidžiamas nuotakas kiti jau ves prie altoriaus, jokie viliotiniai nebesuveiks.

Pasaulio sveikatos organizacija nevienareikšmiai kalba apie tai, kad virusas niekada neišnyks, kas reiškia, kad tai tampa nauju iššūkiu keistis visam paslaugų sektoriui, siekiant prisitaikyti prie naujų vartotojų įpročių ir naujos realybės. COVID-19 epochoje vartotojams ir jų elgesiui bus būdingos mažesnės disponuojamos pajamos, stresas ir nerimas dėl ateities, o svarbiausia – ypatingas dėmesys bus skiriamas higienai, fizinei sveikatai ir psichinei gerovei.

Vartotojai tampa vis atsargesniais ir išrankesniais, todėl priimdami sprendimus dėl pirkimo, elgsis taupiau ir savarankiškiau. Jie iš naujo įvertina savo poreikius, vertybes ir prioritetus. Pandemijos patirties paveikti vartotojai vis aktyviau pereis ne tik prie e-prekybos, bet ir visus kitus savo poreikius sies su internetu. Prekės ženklai ir įmonės, sėkmingai įveikusios pandemijos iššūkius, bus tos, kurios suvoks ir pasirengs naujam žingsniui – skaitmeniniam vartotojų įsitraukimui, elektroninei prekybai bei vartojimui „namuose“ ir „iš namų“. Sėkmingos įmonės bus tos, kurios supranta sveikatos ir saugos problemas, ir kurios tai kels kaip pagrindinę vertybę – savo darbuotojų ir vartotojų sveikatą bei gerovę.

Didžioji dalis verslo COVID-19 situacijoje suvokė, kokią pridėtinę vertę kuria ir kokią pridėtinę naudą duoda skaitmenizavimas. Tai yra mūsų dar neišnaudotos galimybės. Iki šiol daugelis įmonių gyveno tuo pačiu tradiciniu ritmu – prigaminama produkcijos, ji sandėliuojama ir kaupiama, o po to prekybos tarpininkų pagalba yra bandoma ją realizuoti, užkeliant kainą galutiniam vartotojui. Bet naujoji Europa ir mūsų ateitis yra tiesioginė prieiga prie vartotojo, pateikiant galutinį produktą tiesiogiai jam. Mes turime didžiausią rinką po JAV – ES vartotojus.

Skaitmena atveria neįtikėtinas galimybes susiformuoti paieškos lauką, padėsiantį išgryninti vartotojų poreikius ir skonius, kas leidžia gamintojui pasiūlyti tiesiai vartotojui jam reikalingą produktą, pagamintą Europoje. Tokiu būdu mes patys parduodame ES pagamintą galutinę prekę vartotojui ir ją parduodame pigiau bei pateikiame greičiau, nes išvengiame tarpininkų. Skaitmenizavimas yra nereikalingų tarpininkų eliminavimas ir jaunoji karta yra į tai orientuota. Gamintojas uždirba daugiau, vartotojas sumoka mažiau – tai yra skaitmenos mums suteikiama galimybė, kai iš grandinės „gamyba – vartotojas“ yra eliminuojamas tarpininkas. Tai yra taip pat žiedinės ekonomikos dalis – negaminti to, ko nereikia.

Visoje Europoje verslas siekia maksimaliai padidinti medžiagų vertę, pereiti prie žiedinio verslo modelių ir pasukti link žiedinės ekonomikos, kurią geriausiai galima pasiekti veikiančios antrinių žaliavų ir žiedinių produktų rinkos dėka. Tokią rinką reikia sukurti. Pirmiausia, ką turime padaryti, tai integruoti žiedinės ekonomikos principus į platesnį reguliavimą, ypač gaminių ir medžiagų projektavimo, klimato kaitos, skaitmeninimo, bioekonomikos, tiekimo saugumo ir atliekų vežimo srityse. Bet valstybė turi galvoti ir kaip pagerinti vartotojų įsitraukimą, mažindama kliūtis ir didindama paskatas, gerindama supratimą ir žinias apie vartojimo elgseną ir medžiagų gyvavimo ciklą.

Nors sektinų gerosios praktikos pavyzdžių turime ir Lietuvoje, tenka pripažinti, kad didžiosios verslo ir visuomenės dalies dar laukia perėjimas nuo dabartinio vadinamojo linijinio ekonomikos modelio į žiedinės ekonomikos kelią. Būtina panaikinti verslo posūkį į žiedinę ekonomiką apsunkinančius barjerus: technologinius, reguliavimo, o svarbiausia – kultūrinius, t.y. augantį vartotojų susidomėjimą aplinkosauga ir palyginti žemą įsitraukimą į aplinką tausojančias veiklas. Daugelis įmonių pamena kartą, kuri žiūrėjo ir, matyt, iki šiol įdėmiai skaito kalorijų lenteles ant maisto pakuočių, bet dabar jau auga karta, kuri tikrai domėsis CO2 rodikliais, ir tam gamintojai turi ruoštis.

Krizės visada išgrynina esmines kryptis ir atveria naujus judėjimo kelius. COVID krizė niekuo nesiskiria, bet tik reikia labai gerai pagalvoti, kaip jos sukurtas sąlygas paversti naujomis paslaugomis ir produktais. Dabar, kai skaitmena ir technologijos atveria neribotas galimybes, viskas priklauso tik nuo mūsų pačių kūrybingumo ir valdžios supratingumo,– kuri, jeigu neturi galimybių arba nenori padėti, tai bent jau turi nekurti dirbtinių trukdžių veikti.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
5.0000

Egidijus Kieras. Būsto nuoma pasibaigė, o užstato neatgaunate? (2)

Kyla būsto kainos, mažėja galimybių įsigyti nuosavą, todėl žmonės renkasi nuomą. Daugėjant...

Indrė Pelėdaitė. Ką daryti įmonėms, kad kibernetinius incidentus pavyktų išgyventi paprasčiau (1)

Pagaliau reikėtų atsisakyti įsitikinimo, kad su kibernetinėmis rizikomis susiduria tik...

Matas Malijonis. Nuo 2022-ųjų viešieji pirkimai vyks sklandžiau. Kas naujo įstatymo pakeitimuose? (1)

Seimas priėmė Viešųjų pirkimų įstatymo ir Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos,...

Martynas Giga. Ketvirtadalis milijono elektros vartotojų palieka nesvarumo būseną: kaip nenusiskriausti brangstant elektrai

Rekordiškai pakilusios elektros kainos Lietuvoje bus amortizuojamos prailginant rinkos...

Jūratė Cvilikienė. Ar augančios šildymo kainos pristabdys vartojimo pasiutpolkę?

Brangstantis šildymas ir augančios elektros bei degalų kainos pranašauja finansiškai įtemptą...

Top naujienos

Ekspertai apie „bandomąjį projektą“ Vokietijos mieste: tai tik pradžia, būkit pasiruošę (121)

Žinia, jog Vokietijos katalikybės sostine laikomame Kelne nuo šiol aidės muedzino šauksmas,...

Po lietuviškomis etiketėmis – baltarusiškas alus: tokių prekių pirkimą vadina karo finansavimu mūsų lėšomis (108)

Socialiniuose tinkluose gyventojai ėmė piktintis tuo, kad parduotuvių lentynose parduodamas...

Savaitę užbaigsime rudeniška dargana: saulės nesitikėkite

Šiandien išliksime šiauriau Lietuvos slenkančio ciklono įtakoje. Vyraus debesuotas su...

Vaidas Mikaitis | D+

Europos šalis, kurią prisijungti atsisakė net SSRS: dabar ji mėgstama dėl pigaus alkoholio ir sekso (8)

Lietuvai įstojus į ES, ilgą laiką buvo akcentuojama, kad štai mes, periodiškai apsikeisdami su...

Su siaubu prisimena slaptas orgijas prie Vilniaus: jis man vis kartojo „ateisi išpažinties pas kunigėlį“ (63)

Iš vieno Aukštaitijos kaimo į Vilnių su draugu atvykęs penkiolikmetis jaunuolis tikėjosi, kad...

Julija Leimonė | D+

Kauno elito šėlionės „Metropolyje“ perspjautų ir šias dienas: nesibaigiantys baliai su pusnuogėmis šokėjomis – tik viena iš detalių

1899-ieji, Kaunas . Tarp Rusijos ir Vokietijos imperijų bręsta įtampa, vėliau išvirsianti į...

Lietuvoje skursta kas penktas: palygino, kiek gauna 20 tūkst. turtingiausių ir didžioji dauguma (587)

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2020-aisiais žemiau skurdo rizikos ribos gyveno apie...

ES kova su narkotikų platintojais: kai kurios nusikaltėlių veikimo schemos darosi vis aiškesnės (52)

Nei pandemija, nei buvusios krizės ne tik nesutrukdė organizuoto nusikalstamo grupuotėms vykdyti...

„Šok su žvaigžde“ eteryje – dramatiška kova dėl išlikimo ir netikėtumas: aikštelę paliko pirmoji pora (62)

Šeštadienio vakarą su žiūrovais vėl sveikinosi pasaulį ir Lietuvą užbūręs projektas „...

Aprašė ypatingą naktį motelyje: išvesk mane iš doros kelio (18)

Noriu vesti tave iš proto. Vilkėti raudoną suknelę ir tapti deginančia lava, naikinančia visas...