aA
Koronaviruso pandemijos sukelti pokyčiai suformavo visiškai naujus ekonominius iššūkius. Po dviejų mėnesių karantino ir ekonominės veiklos paralyžiaus pradedame vis aktyvesnes diskusijas, kaip gyvensime dabar, kai vis drąsiau grįžtame į įprastas vėžes. COVID-19 pandemija – ne tik didžiausia šimtmečio sveikatos, bet ir ekonomikos krize, tapusia milžinišku iššūkiu ES ir jos narių ekonomikoms bei piliečių socialinei gerovei. 2021 metais nusimato recesija ir struktūrinis nedarbas daugelyje ES šalių. Nepaisant deklaruotų Vyriausybės pastangų bei didžiulių ES institucijų siekių remti pramonę, verslą bei darbuotojus COVID-19 krizės akivaizdoje, visgi akivaizdu, jog tiek Lietuvos, tiek visos Europos ekonominė ir politinė aplinka, pamažu išeinanti iš griežtų ekonominės veiklos apribojimų, atrodys visiškai kitaip nei šių metų pradžioje: didės bankrotų skaičius, mažės investicijų apimtys, išaugs nedarbas, silpnės valstybių finansai ir didės protekcionizmas tiek vidaus rinkoje, tiek prekybai išorėje.
Vidmantas Janulevičius
Vidmantas Janulevičius
© DELFI / Andrius Ufartas

Daugelis Europos valstybių dėjo milžiniškas pastangas, kad ekonomikas sugrąžintų į ikipandeminį lygį – buvo skiriamos lėšos darbą praradusiems žmonėms ir uždarytoms įmonėms. Bet keli mėnesiai izoliacinio gyvenimo rodo, kad tiek verslas, tiek viešasis sektorius turi labai rimtai galvoti, kaip keistis ir prisitaikyti prie naujo gyvenimo aplinkybių, kas reiškia, kad ir požiūris į investicinius projektus, ekonomikos skatinimo priemones turi būti kitoks.

Socialinis atsiribojimas pakeitė požiūrį į vartojimą, kuris dar ilgą laiką bus siejamas ir su sveikatos saugumo klausimais, todėl jau dabar keičiasi tiekimo sistemos, logistikos ir rinkodaros paslaugos. Keičiasi ir požiūris į gamybos kaštus: jeigu anksčiau buvo galvojama apie gamybos kaštų taupymą, tai dabartinė krizė parodė, kad ištęstos tiekimo grandinės gali visiškai sustabdyti gamybą, atkirsti ištisas valstybes net nuo būtiniausių sveikatos apsaugos priemonių. Todėl neginčijama išvada, kad būtiniausias prekes ir produktus, ypač sveikatos apsaugos srityje, reikia gaminti ES viduje, siekiant ateityje išvengti patirtų trikdžių. ES, manau, šią pamoką jau išmoko ir labai rimtai galvojama, kaip užsitikrinti būtiniausių produktų ir gamybos komponentų kūrimą ES viduje.

Kartu su nauju požiūriu, kuo daugiau diversifikuoti gamybą viduje, kad mažiau priklausytume nuo išorinių kūrėjų, atsiranda vis daugiau galimybių verslui surasti naujas nišas. Bet jau dabar, kai kalbame apie investicijas į ekonomikos skatinimą, turime aiškiai išgryninti sritis ir prioritetus: kuriose srityse ir kokiuose sektoriuose galime būti patrauklūs ES įmonėms, ketinančioms perkelti gamybą iš Azijos, ir labai tikslingai turime investuoti lėšas ir žmogiškuosius išteklius, rengiant tam infrastruktūrą, perkvalifikuojant žmones bei padedant įmonėms investuoti į technologinį atsinaujinimą. Pramonė yra pasirengusi persiorientuoti ir keistis, bet šiuo atveju tai turi būti bendros sutelktinės verslo ir Vyriausybės pastangos. Veikti reikia jau dabar, nes kai geidžiamas nuotakas kiti jau ves prie altoriaus, jokie viliotiniai nebesuveiks.

Pasaulio sveikatos organizacija nevienareikšmiai kalba apie tai, kad virusas niekada neišnyks, kas reiškia, kad tai tampa nauju iššūkiu keistis visam paslaugų sektoriui, siekiant prisitaikyti prie naujų vartotojų įpročių ir naujos realybės. COVID-19 epochoje vartotojams ir jų elgesiui bus būdingos mažesnės disponuojamos pajamos, stresas ir nerimas dėl ateities, o svarbiausia – ypatingas dėmesys bus skiriamas higienai, fizinei sveikatai ir psichinei gerovei.

Vartotojai tampa vis atsargesniais ir išrankesniais, todėl priimdami sprendimus dėl pirkimo, elgsis taupiau ir savarankiškiau. Jie iš naujo įvertina savo poreikius, vertybes ir prioritetus. Pandemijos patirties paveikti vartotojai vis aktyviau pereis ne tik prie e-prekybos, bet ir visus kitus savo poreikius sies su internetu. Prekės ženklai ir įmonės, sėkmingai įveikusios pandemijos iššūkius, bus tos, kurios suvoks ir pasirengs naujam žingsniui – skaitmeniniam vartotojų įsitraukimui, elektroninei prekybai bei vartojimui „namuose“ ir „iš namų“. Sėkmingos įmonės bus tos, kurios supranta sveikatos ir saugos problemas, ir kurios tai kels kaip pagrindinę vertybę – savo darbuotojų ir vartotojų sveikatą bei gerovę.

Didžioji dalis verslo COVID-19 situacijoje suvokė, kokią pridėtinę vertę kuria ir kokią pridėtinę naudą duoda skaitmenizavimas. Tai yra mūsų dar neišnaudotos galimybės. Iki šiol daugelis įmonių gyveno tuo pačiu tradiciniu ritmu – prigaminama produkcijos, ji sandėliuojama ir kaupiama, o po to prekybos tarpininkų pagalba yra bandoma ją realizuoti, užkeliant kainą galutiniam vartotojui. Bet naujoji Europa ir mūsų ateitis yra tiesioginė prieiga prie vartotojo, pateikiant galutinį produktą tiesiogiai jam. Mes turime didžiausią rinką po JAV – ES vartotojus.

Skaitmena atveria neįtikėtinas galimybes susiformuoti paieškos lauką, padėsiantį išgryninti vartotojų poreikius ir skonius, kas leidžia gamintojui pasiūlyti tiesiai vartotojui jam reikalingą produktą, pagamintą Europoje. Tokiu būdu mes patys parduodame ES pagamintą galutinę prekę vartotojui ir ją parduodame pigiau bei pateikiame greičiau, nes išvengiame tarpininkų. Skaitmenizavimas yra nereikalingų tarpininkų eliminavimas ir jaunoji karta yra į tai orientuota. Gamintojas uždirba daugiau, vartotojas sumoka mažiau – tai yra skaitmenos mums suteikiama galimybė, kai iš grandinės „gamyba – vartotojas“ yra eliminuojamas tarpininkas. Tai yra taip pat žiedinės ekonomikos dalis – negaminti to, ko nereikia.

Visoje Europoje verslas siekia maksimaliai padidinti medžiagų vertę, pereiti prie žiedinio verslo modelių ir pasukti link žiedinės ekonomikos, kurią geriausiai galima pasiekti veikiančios antrinių žaliavų ir žiedinių produktų rinkos dėka. Tokią rinką reikia sukurti. Pirmiausia, ką turime padaryti, tai integruoti žiedinės ekonomikos principus į platesnį reguliavimą, ypač gaminių ir medžiagų projektavimo, klimato kaitos, skaitmeninimo, bioekonomikos, tiekimo saugumo ir atliekų vežimo srityse. Bet valstybė turi galvoti ir kaip pagerinti vartotojų įsitraukimą, mažindama kliūtis ir didindama paskatas, gerindama supratimą ir žinias apie vartojimo elgseną ir medžiagų gyvavimo ciklą.

Nors sektinų gerosios praktikos pavyzdžių turime ir Lietuvoje, tenka pripažinti, kad didžiosios verslo ir visuomenės dalies dar laukia perėjimas nuo dabartinio vadinamojo linijinio ekonomikos modelio į žiedinės ekonomikos kelią. Būtina panaikinti verslo posūkį į žiedinę ekonomiką apsunkinančius barjerus: technologinius, reguliavimo, o svarbiausia – kultūrinius, t.y. augantį vartotojų susidomėjimą aplinkosauga ir palyginti žemą įsitraukimą į aplinką tausojančias veiklas. Daugelis įmonių pamena kartą, kuri žiūrėjo ir, matyt, iki šiol įdėmiai skaito kalorijų lenteles ant maisto pakuočių, bet dabar jau auga karta, kuri tikrai domėsis CO2 rodikliais, ir tam gamintojai turi ruoštis.

Krizės visada išgrynina esmines kryptis ir atveria naujus judėjimo kelius. COVID krizė niekuo nesiskiria, bet tik reikia labai gerai pagalvoti, kaip jos sukurtas sąlygas paversti naujomis paslaugomis ir produktais. Dabar, kai skaitmena ir technologijos atveria neribotas galimybes, viskas priklauso tik nuo mūsų pačių kūrybingumo ir valdžios supratingumo,– kuri, jeigu neturi galimybių arba nenori padėti, tai bent jau turi nekurti dirbtinių trukdžių veikti.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
5.0000

Jurgita Navikienė. Geriau nustatyti teisingą kainą, nei stipriai rizikuoti dėl sudėtingos kainodaros politikos

Kainodaros politika – daugelio įmonių finansų direktorių ar vyriausiųjų buhalterių galvos...

Juozas Rimas ir Matas Danilaitis. Tarpsektorinių M&A sandorių sudarymo priežastys ir gresiančios rizikos

Baltijos šalių M&A (angl. įmonių susijungimų ir įsigijimų) rinka ne visada atspindi globalias...

Macijauskas: Siūlau baigt žemės ūkio gamybą ir nebeteršti gamtos! (98)

Neseniai išgirdau vienos ekonomistės pamąstymus, kad gal būt Lietuvoje reiktų maisto gaminti tik...

Augustas Klezys. Lietuvos sutelktinio finansavimo sektoriui – geros žinios iš ES: ar išnaudosime savo pranašumus?

Jau šių metų lapkričio pradžioje įsigalios, o nuo 2021 m. lapkričio 10 d. bus taikomas naujas...

Vytenis Šimkus. Būsto rinka Baltijos šalių sostinėse: pirmoji pandemijos banga atlaikyta, ar pavyks atremti antrąją

Pavasarį sparčiai prastėjant ekonominėms perspektyvoms ir augant baimėms dėl pajamų ir darbo...

Top naujienos

Laisvės partijos siūlymai dėl ūkininkų palaikymo gali nesulaukti: prieš pasisako ir konservatorius (36)

Laisvės partija savo koalicijos partneriams pateiktame dokumente konkretizavo savo reikalavimus...

Skvernelis pažėrė kritikos rinkimų laimėtojams: negaliu sutikti su tokia taktika, nes kalbame apie koronaviruso valdymą (295)

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis penktadienio rytą feisbuke dabartinę epidemiologinę...

Koronavirusas patvirtintas dar vienam Seimo nariui (78)

Seimo narys , Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų ( TS–LKD ) partijos narys...

Tegnellis: Švedija artėja prie kritinės ribos fiksuojamas naujas COVID-19 atvejų rekordas (33)

Per praeitą savaitę naujų koronavirusinės infekcijos atvejų Švedijoje padaugėjo net 70 proc....

Koronavirusas pražudo ne tik vyresnius: Razmuvienė paaiškino, kodėl (469)

Eksponentiškai augant užsikrėtimų koronavirusu atvejų skaičiui daugėja ir mirusiųjų nuo...

„Kanų liūtai“: geriausios iš geriausių 2010 – 2020 metų reklamos

Juokingiausios, dramatiškiausios ir pačios įdomiausios dešimtmečio reklamos – vienoje vietoje....

Transliacija / Atsakingas požiūris. Ko verslas pandemijos akivaizdoje galėtų pasimokyti iš sporto?

Koronaviruso atvejų skaičius eksponentiškai auga, trečdalyje savivaldybių paskelbtas karantinas,...

Konservatoriai neigia valdančiųjų žodžius: jokio kvietimo kalbėtis apie pandemiją nesulaukėme (16)

Konservatoriai teigia, jog premjero Sauliaus Skvernelio komentaras, kad naujai išrinktos...

NT ekspertai nesutaria, kas dabar laukia būsto rinkos: pirkti rekomenduoja tik keliais atvejais (263)

Dabartinė koronaviruso situacija pasaulyje ir ypač Lietuvoje kelia nerimą ir būstą ketinusiems...

Paulius Gritėnas. Ar Lietuvos draugystė su Lenkija bus pagrįsta tylėjimu? (25)

Lenkijos Konstituciniam Teismui praėjusią savaitę priėmus sprendimą, kad nėštumo nutraukimas...

|Maža didelių žinių kaina