aA
2018 m. trys ketvirtadaliai dirbančių europiečių buvo įsitikinę, kad per artimiausią dešimtmetį jų darbo pobūdis pasikeis nedaug ir ateityje jie dirbs kaip dirbę. Tuo tarpu specialistai skaičiuoja, kad net 85 proc. darbų, kuriuos dirbsime ateityje, dar net neegzistuoja ir dėl to jau iki 2030 m. mažiausiai 60 mln. žmonių turės persikvalifikuoti.
Vidas Mišeikis
© Asmeninio albumo nuotr.

Šios dvi priešingos tendencijos verčia ne tik gūžčioti pečiais, bet ir klausti, kaip globalūs pokyčiai ateityje palies Lietuvą, kam turi ruoštis darbuotojai ir darbdaviai, bei ko turime imtis jau dabar.

Kelio atgal nėra

Prieš 100 metų robotai neegzistavo. Maža to, nebuvo net paties šiuo metu įprasto žodžio „robotas“, kurį tik 1920 m. sukūrė čekų rašytojas Karelas Čapekas, galvodamas apie mašinas, kurios nedaro nieko kito, tik dirba.

Tačiau nuogąstavimai, kad mašinos, technologijos ar agregatai įprastinei tvarkai lems pragaištį, kels sumaištį tiek politikoje, ekonomikoje, tiek žmonių širdyse bei galvose – senos kaip pasaulis. Taip pat kaip ir šimtus metų egzistuojanti baimė, kad mūsų žinios apie tai, ką mokame daryti, vieną dieną taps niekam nereikalingos.

Tačiau ilga technologijų evoliucija, didžioji pramonės revoliucija ir naujoji skaitmeninė era byloja ką kitą: auganti žmonijos gerovė tiesiogiai susijusi su technologijų plėtra. Ir nors vien per pastarąjį šimtmetį mašinos iš tiesų pakeitė darbuotojus daugelyje sričių, tačiau dėl technologijų darbo vietų sukurta gerokai daugiau, nei jų neliko. Vien Europoje dėl automatizavimo ir skaitmenizavimo nuo 1999-ųjų iki 2016 metų buvo sukurta 23 mln. naujų darbo vietų.

Matant tokią statistiką ir žinant, koks konkurencingas yra šiuolaikinis globalus verslas, akivaizdu, kad kelio atgal nėra – investicijos į technologijas, automatizavimą, robotus ar dirbtinio intelekto plėtrą nesustos. Priešingai, jos tik augs. Pasaulio bankas prognozuoja, kad 2019 m. bus „įdarbinta“ 1,4 mln. naujų industrinių robotų, o bendras jų skaičius pasaulyje priartės prie 3 mln.

Kaip vykstančios permainos atsilieps darbuotojams?

Tenka girdėti, kad robotai atims žmogaus darbo vietą. Vienareikšmiško atsakymo į tai nėra. Tačiau patirtis rodo, kad diegiant industrinius robotus baldų įmonėse, dalis darbuotojų užsiima naujų robotizuotų darbo vietų valdymu, kita dalis persikvalifikuoja augant gamybos apimtimis. Taigi, akivaizdu, kad robotizacija skatina ugdytis naujus įgūdžius.

Nors vien per pastarąjį šimtmetį mašinos iš tiesų pakeitė darbuotojus daugelyje sričių, tačiau dėl technologijų darbo vietų sukurta gerokai daugiau, nei jų neliko.
Vidas Mišeikis

Skaičiuojama, kad JAV 47 proc. žmonių darbo vietų patiria panašią persikvalifikavimo riziką dėl robotų bei dirbtinio intelekto integracijos – tai daugiau ar mažiau atspindi, kaip gali keistis situacija visame pasaulyje. Ar robotas gali užimti mano darbo vietą, jau dabar galima pasitikrinti įvairiose sistemose, kurios vertina tikėtiną darbų robotizavimą ar automatizavimą.

Kalbant apie automatizavimą svarbu nepamiršti, kad ji ne tik padidina darbuotojų efektyvumą ir jų kuriamą vertę, bet ir leidžia įmonėms sparčiai auginti gamybos apimtis.

Koks Lietuvos kursas?

Taigi, ar Lietuva tinkamai ruošiasi ir prisitaiko? Mūsų šalyje situacija keičiasi, investicijos į automatizavimą ir robotizavimą auga, o įmonės neslepia ambicingų planų. Investuojama ne tik į jau sukurtas efektyvias sistemas – pačios įmonės taip pat kuria naujas, konkrečiai jų poreikiams pritaikytas robotizuotas technologijas. Jei norėsime būti aukštos pridėtinės vertės produkciją kurianti ir gaminanti šalis, globalių automatizacijos tendencijų neišvengsime, o investicijos į šią sritį turės augti dešimtimis kartų.

Vis dėlto Lietuvoje kol kas pokyčiai lėtoki. „Eurostato“ duomenimis, esame pramonę robotizavusių Europos Sąjungos (ES) šalių sąrašo apačioje: vos 3 proc. Lietuvos įmonių, kuriose dirba daugiau nei 10 žmonių, yra įdarbinę pramoninius robotus. Toks pats procentas fiksuojamas ir Estijoje, Vengrijoje, Graikijoje ir Rumunijoje. Tuo tarpu bendras ES robotizacijos vidurkis – 7 proc. Tiesa, didelės, daugiau kaip 250 žmonių įdarbinančios įmonės ES mastu yra robotizuotos kur kas labiau – robotus naudoja 25 proc. didžiųjų įmonių.

Belieka tikėtis, kad jaunoji karta bus kitokia ir nemenką norą studijuoti socialinius mokslus vis dažniau papildys troškimai susiję su ateities (o gal jau dabarties) pažangių technologijų ir inovacijų tendencijomis.
Vidas Mišeikis

Kitas dalykas – ar turime ir ateityje turėsime žmonių, kurie gebėtų ir kurti, ir įdarbinti robotus? Iškalbinga detalė – Austrijoje veikia net 17 universitetų ir aukštojo mokslo sistemai nepriklausančių mokslo įstaigų, kurios koncentruojasi į dirbtinio intelekto ir robotų tyrimus. Tuo tarpu Lietuvoje robotikos specialistus ruošia vos 2 šalies aukštosios mokyklos – Kauno technologijos universitetas (KTU) ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU). Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenys šviesių perspektyvų nežada: jei 2015 m. su robotika susijusias specialybes studijuoti rinkosi 125 abiturientai, tai pernai – vos 107.

Tiesa, vilties teikia robotikos būrelių populiarumas tarp mokyklinio amžiaus vaikų, o ir pačių būrelių aktyvių iniciatorių dėka daugėja ne tik didžiuosiuose šalies miestuose. Taigi belieka tikėtis, kad jaunoji karta bus kitokia ir nemenką norą studijuoti socialinius mokslus vis dažniau papildys troškimai susiję su ateities (o gal jau dabarties) pažangių technologijų ir inovacijų tendencijomis.

Tačiau tam, kad netektų pasikliauti vien tik atsitiktinumu ar privačiomis iniciatyvomis, valstybės mastu turi būti nustatytas savotiškas kompasas iš esmės peržiūrint švietimo sistemą, kuri vis dar daug dirba su „praeities“ specialybėmis.

Daugelis kalbėdami apie technologijų ateitį mėgsta cituoti Charlesa Darwiną, sakydami, kad evoliucijos dėsniai įrodo, jog išlieka stipriausi. Tačiau tiesa ta, kad jis sakė ką kitą – išlieka tie, kurie geba prisitaikyti. O tam, kad prisitaikytum, privalai būti ne stipriausias, bet lanksčiausias.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(5 žmonės įvertino)
4.6000
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Martynas Stankevičius. Štai ką būtina žinoti investuojantiems sutelktinio NT finansavimo platformose (1)

Nėra tokio dalyko kaip „geras laikas investuoti“. Yra arba geros, arba blogos investavimo...

Tomas Jaskelevičius. Ketvirtoji pramonės revoliucija: ką reiškia žmogaus ir roboto superkomanda?

Ketvirtoji pramonės revoliucija dažniausiai siejama su pažangiomis technologijomis:...

Rūta Vainienė. Sveikinu, nuo šiol jus gydys asmeniškai ministras (31)

Dar prieš dešimtmetį vaistus mums skirdavo gydantis daktaras. Pacientas gaudavo receptą, kuriame...

Jolanta Blažytė. Prestižinė profesija su biurokratinėmis kirvarpomis ir raminamosiomis piliulėmis (146)

Pūlinių sproginėjimo metas – taip galima būtų pavadinti laikotarpį, kurį šiuo metu...

Vaidotas Dauskurdas. Kiekvienai įmonei reikšminga: Kaip nepatekti tarp nepatikimų mokesčių mokėtojų

Nuo šių metų pradžios kiekviena įmonė, siekdama gauti informacijos apie savo verslo partnerius,...

Top naujienos

Kita Algirdo Brazausko gyvenimo pusė: dienoraščiuose jis visai kitoks, nei lietuviai buvo įpratę matyti (303)

Nors pirmąjį atkurtos nepriklausomos Lietuvos prezidentą Algirdą Mykolą Brazauską lietuviai...

Eurolygos atkrintamųjų traukinyje liko tik trys laisvi vagonai: ar „Žalgiris“ įšoks į vieną iš jų? (37)

„Tiktai teigiamą rezultatą“, – paklaustas, ką žvelgiant į priekį Kauno „Žalgiris“...

Knygų mugėje – jausminga Ramanausko-Vanago dukros kalba: jo auka nebuvo beprasmė (23)

Šeštadienį Knygų mugėje buvo pristatyta istoriko ir politiko Arvydo Anušausko knyga „Aš esu...

Orijus Gasanovas siūlo aplankyti geriausią Europoje miestą: lietuviams ten patiks, jeigu žinos, ką nuveikti (111)

Barselona yra pats geriausias miestas Europoje. Bet ne visiems taip atrodo, nes žmonės ne visada...

Putinas apleido labiausiai palaikiusią rinkėjų dalį, pasekmės gali būti neprognozuojamos (391)

Rusijos prezidentas buvo iš paprastų žmonių kilęs vyrukas. Tačiau paprasti žmonės ėmė...

7 simptomai, pranešantys apie sutrikusią skydliaukės veiklą

Organizmą laisvai galima palyginti su darniai funkcionuojančių mechanizmų visuma. Kuriam nors...

Prezidentiniuose reitinguose ryškėja du lyderiai (2554)

Tarp kandidatų į prezidentus daugiausiai palaikymo sulaukia ekonomistas Gitanas Nausėda , už jo...

Žvilgsnis į turtingiausių žmonių istorijoje santuokas: vienų – tarsi pasakos, kitų – kupinos skausmo (1)

Turtingi žmonės, kaip ir visi kiti, įsimyli ar nustoja mylėti, o jų santykiai – ne mažiau...

Paneigė sovietinės nostalgijos mitus: tais laikais mūsų pramonė klestėjo, po to ją sunaikinom ir nieko nebesukūrėm (2764)

Vienas iš gajausių mitų yra mitas apie Lietuvos pramonės likimą. Jeigu keliais žodžiais, ją...

Specialistai perspėjo dėl sparčiai populiarėjančių jauno kraujo injekcijų (4)

Jungtinių Valstijų valdžia perspėja: garbaus amžiaus žmonės neturėtų mokėti pinigų už...