aA
2018 m. trys ketvirtadaliai dirbančių europiečių buvo įsitikinę, kad per artimiausią dešimtmetį jų darbo pobūdis pasikeis nedaug ir ateityje jie dirbs kaip dirbę. Tuo tarpu specialistai skaičiuoja, kad net 85 proc. darbų, kuriuos dirbsime ateityje, dar net neegzistuoja ir dėl to jau iki 2030 m. mažiausiai 60 mln. žmonių turės persikvalifikuoti.
Vidas Mišeikis
© Asmeninio albumo nuotr.

Šios dvi priešingos tendencijos verčia ne tik gūžčioti pečiais, bet ir klausti, kaip globalūs pokyčiai ateityje palies Lietuvą, kam turi ruoštis darbuotojai ir darbdaviai, bei ko turime imtis jau dabar.

Kelio atgal nėra

Prieš 100 metų robotai neegzistavo. Maža to, nebuvo net paties šiuo metu įprasto žodžio „robotas“, kurį tik 1920 m. sukūrė čekų rašytojas Karelas Čapekas, galvodamas apie mašinas, kurios nedaro nieko kito, tik dirba.

Tačiau nuogąstavimai, kad mašinos, technologijos ar agregatai įprastinei tvarkai lems pragaištį, kels sumaištį tiek politikoje, ekonomikoje, tiek žmonių širdyse bei galvose – senos kaip pasaulis. Taip pat kaip ir šimtus metų egzistuojanti baimė, kad mūsų žinios apie tai, ką mokame daryti, vieną dieną taps niekam nereikalingos.

Tačiau ilga technologijų evoliucija, didžioji pramonės revoliucija ir naujoji skaitmeninė era byloja ką kitą: auganti žmonijos gerovė tiesiogiai susijusi su technologijų plėtra. Ir nors vien per pastarąjį šimtmetį mašinos iš tiesų pakeitė darbuotojus daugelyje sričių, tačiau dėl technologijų darbo vietų sukurta gerokai daugiau, nei jų neliko. Vien Europoje dėl automatizavimo ir skaitmenizavimo nuo 1999-ųjų iki 2016 metų buvo sukurta 23 mln. naujų darbo vietų.

Matant tokią statistiką ir žinant, koks konkurencingas yra šiuolaikinis globalus verslas, akivaizdu, kad kelio atgal nėra – investicijos į technologijas, automatizavimą, robotus ar dirbtinio intelekto plėtrą nesustos. Priešingai, jos tik augs. Pasaulio bankas prognozuoja, kad 2019 m. bus „įdarbinta“ 1,4 mln. naujų industrinių robotų, o bendras jų skaičius pasaulyje priartės prie 3 mln.

Kaip vykstančios permainos atsilieps darbuotojams?

Tenka girdėti, kad robotai atims žmogaus darbo vietą. Vienareikšmiško atsakymo į tai nėra. Tačiau patirtis rodo, kad diegiant industrinius robotus baldų įmonėse, dalis darbuotojų užsiima naujų robotizuotų darbo vietų valdymu, kita dalis persikvalifikuoja augant gamybos apimtimis. Taigi, akivaizdu, kad robotizacija skatina ugdytis naujus įgūdžius.

Nors vien per pastarąjį šimtmetį mašinos iš tiesų pakeitė darbuotojus daugelyje sričių, tačiau dėl technologijų darbo vietų sukurta gerokai daugiau, nei jų neliko.
Vidas Mišeikis

Skaičiuojama, kad JAV 47 proc. žmonių darbo vietų patiria panašią persikvalifikavimo riziką dėl robotų bei dirbtinio intelekto integracijos – tai daugiau ar mažiau atspindi, kaip gali keistis situacija visame pasaulyje. Ar robotas gali užimti mano darbo vietą, jau dabar galima pasitikrinti įvairiose sistemose, kurios vertina tikėtiną darbų robotizavimą ar automatizavimą.

Kalbant apie automatizavimą svarbu nepamiršti, kad ji ne tik padidina darbuotojų efektyvumą ir jų kuriamą vertę, bet ir leidžia įmonėms sparčiai auginti gamybos apimtis.

Koks Lietuvos kursas?

Taigi, ar Lietuva tinkamai ruošiasi ir prisitaiko? Mūsų šalyje situacija keičiasi, investicijos į automatizavimą ir robotizavimą auga, o įmonės neslepia ambicingų planų. Investuojama ne tik į jau sukurtas efektyvias sistemas – pačios įmonės taip pat kuria naujas, konkrečiai jų poreikiams pritaikytas robotizuotas technologijas. Jei norėsime būti aukštos pridėtinės vertės produkciją kurianti ir gaminanti šalis, globalių automatizacijos tendencijų neišvengsime, o investicijos į šią sritį turės augti dešimtimis kartų.

Vis dėlto Lietuvoje kol kas pokyčiai lėtoki. „Eurostato“ duomenimis, esame pramonę robotizavusių Europos Sąjungos (ES) šalių sąrašo apačioje: vos 3 proc. Lietuvos įmonių, kuriose dirba daugiau nei 10 žmonių, yra įdarbinę pramoninius robotus. Toks pats procentas fiksuojamas ir Estijoje, Vengrijoje, Graikijoje ir Rumunijoje. Tuo tarpu bendras ES robotizacijos vidurkis – 7 proc. Tiesa, didelės, daugiau kaip 250 žmonių įdarbinančios įmonės ES mastu yra robotizuotos kur kas labiau – robotus naudoja 25 proc. didžiųjų įmonių.

Belieka tikėtis, kad jaunoji karta bus kitokia ir nemenką norą studijuoti socialinius mokslus vis dažniau papildys troškimai susiję su ateities (o gal jau dabarties) pažangių technologijų ir inovacijų tendencijomis.
Vidas Mišeikis

Kitas dalykas – ar turime ir ateityje turėsime žmonių, kurie gebėtų ir kurti, ir įdarbinti robotus? Iškalbinga detalė – Austrijoje veikia net 17 universitetų ir aukštojo mokslo sistemai nepriklausančių mokslo įstaigų, kurios koncentruojasi į dirbtinio intelekto ir robotų tyrimus. Tuo tarpu Lietuvoje robotikos specialistus ruošia vos 2 šalies aukštosios mokyklos – Kauno technologijos universitetas (KTU) ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU). Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenys šviesių perspektyvų nežada: jei 2015 m. su robotika susijusias specialybes studijuoti rinkosi 125 abiturientai, tai pernai – vos 107.

Tiesa, vilties teikia robotikos būrelių populiarumas tarp mokyklinio amžiaus vaikų, o ir pačių būrelių aktyvių iniciatorių dėka daugėja ne tik didžiuosiuose šalies miestuose. Taigi belieka tikėtis, kad jaunoji karta bus kitokia ir nemenką norą studijuoti socialinius mokslus vis dažniau papildys troškimai susiję su ateities (o gal jau dabarties) pažangių technologijų ir inovacijų tendencijomis.

Tačiau tam, kad netektų pasikliauti vien tik atsitiktinumu ar privačiomis iniciatyvomis, valstybės mastu turi būti nustatytas savotiškas kompasas iš esmės peržiūrint švietimo sistemą, kuri vis dar daug dirba su „praeities“ specialybėmis.

Daugelis kalbėdami apie technologijų ateitį mėgsta cituoti Charlesa Darwiną, sakydami, kad evoliucijos dėsniai įrodo, jog išlieka stipriausi. Tačiau tiesa ta, kad jis sakė ką kitą – išlieka tie, kurie geba prisitaikyti. O tam, kad prisitaikytum, privalai būti ne stipriausias, bet lanksčiausias.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(5 žmonės įvertino)
4.6000
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Artūras Kapitanovas. Mokesčių amnestija: viena ranka glosto, kita – muša? (5)

Mokesčių amnestija – štai kuo gali pasinaudoti Lietuvos gyventojai ir įmonės iki liepos...

Vigintas Šakys. IT revoliucija įgauna pagreitį – ar spėsime pildyti žinių bagažą? (3)

Pasaulinio lygio IT ekspertai šiandien veiklos analitiką mato kaip vieną iš svarbiausių...

Tadas Povilauskas. Velykos šiemet gyventojų piniginių neskaudins

Artėjant didžiausiai pavasario šventei – Velykoms – galima pripažinti, kad gyventojams ir...

Linas Ivanauskas. Kur Lietuva pakasė savo elektronikos atliekas? (3)

Ne iš gero gyvenimo aplinkosaugos idėjos išgyvena naują pakilimą. Prieš klimato kaitą kovoja...

Vilius Tamkvaitis. „Apple“ fiasko ar naujos eros pradžia? (2)

JAV technologijų milžinė „Apple“ neseniai paskelbė plečianti savo atsiskaitymų paslaugų...

Top naujienos

Antanas Saulaitis – apie lietuvius, šventes ir nuodėmes: pasižiūri į žmones ir negali žinoti, ar čia laidotuvės, ar Velykos (38)

„Vienoje šeimoje buvo keturios mergytės, jos kiekvieną dieną sutaupė po vieną saldainį per...

Darbas su nepilnamečiais vieno pavojingiausių Vilniaus mikrorajono gatvėse: nedraudžiame muštis, gerti ar rūkyti (21)

Naujininkai, vienas prieštaringiausiai vertinamų sostinės mikrorajonų, pamažu atgimsta....

Orai: pirmąją Velykų dieną gamtą gaivins lietus (7)

Po ilgokai užsitęsusio sausringo laikotarpio, pirmąją Velykų dieną pagaliau žemę drėkins lietus.

Rinkimų kampanija Ukrainoje pranoko visus Kremliaus lūkesčius (536)

Artėjant prezidento rinkimams , kampanijos pačios tapo informacinio karo dalyvėmis, ir tai labai...

Doveika skurdo statistikoje norėtų išskirti dar vieną skaičių: kiek yra tinginių? (476)

Vasarį Lietuvoje atlikta apklausa parodė, kad Lietuvoje 75 proc. žmonių teigia esą laimingi,...

Sėkmingiausias rungtynes San Antonijuje sužaidęs Motiejūnas ir „Spurs“ neatsilaikė prieš „Nuggets“

Vienoje labiausiai intriguojančių šių metų NBA atkrintamųjų varžybų pirmojo etapo serijų...

80-metis radiologas seniai svajoja apie pensiją, bet išeiti dar negali: turi patarimą, kaip ilgiau gyventi (77)

„Mes, radiologai, juokaujame, kad mūsų tokia profesija, jog reikia turėti geras akis ir vieną...

Siaubingo Paryžiaus katedros gaisro tyrime – pirmosios išvados (249)

Prancūzijos tyrėjai nustatė tikslią vietą, kur kilo Paryžiaus Dievo Motinos katedrą praėjusį...

Maža kaimo krautuvėlė prie didelio kelio: su pirkinių sąrašais čia sugrįžta net iš kitų miestų (14)

Talačkonių parduotuvė , priklausanti tiems patiems šeimininkams, kaip ir Ustukių malūnas ,...

Mokslininkai: protėvių poravimasis su kitomis žmonių rūšimis keitė mūsų genus (43)

Neseniai Naujojoje Gvinėjoje atrasta nauja žmonių giminė, kurios atstovai poravosi su...