aA
Moterims siekti karjeros vis dar trukdo nelanksčios darbo sąlygos, visuomenės nuostatos ir nelygiavertis darbų pasiskirstymas šeimoje, naujame tyrime teigia verslo atstovės.
Verslo atstovės: moterų karjeros kelyje barjerai neišnyko
© DELFI / Šarūnas Mažeika

„Moterys ne tik uždirba mažiau nei vyrai, bet karjeros kelyje jos neretai susiduria ir su ribotomis galimybėmis pasiekti aukščiausias pareigas įmonių ir įstaigų valdyme“, – problemas vardina „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Laura Galdikienė, rašoma išplatintame pranešime spaudai.

A. Saladžienė: moterų profesinė veikla – nuvertinama

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje 2016 m. moterys sudarė 39,4 proc. visų vadovų. Jei viešojo sektoriaus kontekste galime kalbėti apie nuoseklią lygybės tendenciją (ten moterų vadovių yra 56 proc.), tai privačiame sektoriuje šios tendencijos nematyti: ten vadovauja tik 34,5 proc. moterų.

Didžiausiose šalies akcinėse biržinėse įmonėse moterų skaičius valdybose išlieka vis dar itin mažas – ten moterys sudaro tik 14 proc. visų valdybos narių.

Anot „Nasdaq“ grupės viceprezidentės Armintos Saladžienės, pradžioje moterys ir vyrai į darbo rinką įsitraukia tolygiai, tačiau moterų skaičius aukščiausiose pareigose, ypač didelėse organizacijose, yra itin žemas. Kaip vieną svarbiausių to priežasčių A. Saladžienė įvardija netolygų vaikų priežiūros ir namų ruošos pasiskirstymą tarp partnerių šeimoje.

Arminta Saladžienė
Arminta Saladžienė
© DELFI / Šarūnas Mažeika

„Dažnu atveju tai nėra laisvas moters pasirinkimas, bet visuomenės nuostatų, artimųjų lūkesčių bei ekonominių faktorių nulemtas sprendimas. Moteris jos artimos aplinkos ir plačiosios visuomenės yra matoma kaip pagrindinė vaikų, pagyvenusių tėvų, namų globėja, jos profesinė veikla yra mažiau vertinama nei vyro. Tai galiausia tampa išsipildžiusia pranašyste, nes jos karjera ir profesinis tobulėjimas dėl pačios pasirinkimų ar darbdavio stereotipų pradeda stagnuoti, didėja atlygio tarp moterų ir vyrų atotrūkis“, – pastebi „Nasdaq“ atstovė.

A. Saladžienės vadovaujamas „Nasdaq“ Technologijų ir verslo kompetencijų centras praėjusiais metais buvo paskelbtas „Lygiausia darboviete“ už lyčių balansą įmonėje ir lygių galimybių užtikrinimą savo veikloje.

Tačiau vadovė atkreipia dėmesį į kompleksinių sprendimų būtinybę, nes būtent jie padėtų įveikti lyčių nelygybės problemas: „Reikalingos kompleksinės priemonės, kaip didesnis vaikų priežiūros ir kitų paslaugų prieinamumas, lygiavertis vyrų įsitraukimas į vaikų priežiūrą, lanksčios darbo vietos, visuomenės požiūrio keitimas, kad pasiektume proveržį šioje srityje.“

Mažesnis moterų atlyginimas – didesnis skurdas senatvėje

15,6 proc. – vidutiniškai būtent tiek procentų mažesnį valandinį darbo užmokestį moterys gauna Lietuvoje, palyginus su vyrais. Lietuvoje netiriama, kas labiausiai lemia tokį atotrūkį, tačiau tarptautiniai tyrimai atskleidžia, kad didelę reikšmę turi moterų patiriama diskriminacija, kai darbdavys moka mažesnį atlyginimą, nes „moterims galima mokėti mažiau“. Australijoje įstaigos „Diversity Council“ periodiškai atliekami tyrimai patvirtina, kad labiausiai (38 proc.) šį atotrūkį paveikia diskriminacija dėl lyties.

Tačiau „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė L. Galdikienė nemano, jog tiesioginė diskriminacija yra plačiai paplitusi – daug dažniau, anot ekspertės, moteris darbdaviai diskriminuoja nesąmoningai, patys aiškiai nesuprasdami, kad jas vertina prasčiau negu jų kolegas vyrus.

Laura Galdikienė
Laura Galdikienė
© DELFI / Andrius Ufartas

Kad ir kaip būtų, ekspertai dažnai atkreipia dėmesį ir į tai, kad atlyginimų atotrūkis turi skaudžias pasekmes senatvėje.

Mažesnis atlyginimas, menkesnės pajamos veda mažesnių pensijų, mažiau užgyvento turto, menkesnių santaupų link, todėl moterys senatvėje susiduria su gerokai didesne skurdo rizika negu vyrai. Moterų ir vyrų pensijų atotrūkis Lietuvoje siekia 18 proc.

Moterys statistiškai dažniau susiduria su materialiniais nepritekliais, o senatvėje (sulaukus 65 m.) šis rodiklis šoka itin aukštai: net 41 proc. tokio amžiaus moterų kenčia nepriteklių. Statistikos departamento duomenimis, žemiau skurdo ribos 2014 m. gyveno kas trečia moteris (28,8 proc.) ir kas ketvirtas vyras (25,5 proc.).

Ekonomistė L. Galdikienė tvirtina, kad lyčių nelygybę veikia daugybė faktorių, todėl ganėtinai sunku juos įveikti.

„Pagrindiniai barjerai – tai stereotipai, susiję su moterims „tinkamu“ darbu, kurie neretai skatina moteris rinktis menkiau apmokamas profesijas, taip pat – netolygus darbų, susijusių su vaikų auginimu ir buitimi, pasidalijimas šeimoje, galimybių derinti darbą ir šeimą stoka, sėkmingų moterų pavyzdžių trūkumas, visuomenės spaudimas, mergaičių ir berniukų ugdymo skirtumai, kurie gali lemti ambicijų stoką tarp moterų“, – apibendrina L. Galdikienė.

Pasak ekspertės, lyčių nelygybės problemas galima išspręsti tik supratus jų priežastis ir pradėjus pokyčius aukščiausiame valstybės lygmenyje. Būtent to pašnekovė ir pasigenda.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Aurimas Stikliūnas. Aviacijos krovinių augimą į viršų kelia elektroninė prekyba

Pasaulinės elektroninės prekybos šuolis pandemijos laikotarpiu tapo sparčiausiai augančiu...

Saulius Mickus. Kodėl vidaus degimo varikliai liks tik prisiminimuose? (13)

Praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje pasiekėme simbolinį lūžio tašką. Pirmą kartą...

Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė. Veiksmingiausias būdas kurti turtingesnę ir sumanesnę visuomenę (1)

Apie tai, kad įtrauktis ir lygios galimybės vyrams ir moterims užimti įvairias pareigas sudaro...

Giedrė Cesiulytė. Darbo sutarčių pasirašymas elektroniniu būdu: kokios dažniausiai kylančios problemos?

Šiais nenuspėjamais pandemijos laikais, ne vienas darbdavys turėjo susidurti su nauja realybe –...

Adomas Vincas Rakšnys, Arvydas Guogis. Dėl gerovės valstybių buvimo/nebuvimo Rytų Azijoje (2)

Šis klausimas apie esančias ar nesančias gerovės valstybes Rytų Azijoje iškyla ne tik...

Top naujienos

Tomas Janonis | D+

Siūlomą įstatymo pakeitimą vadina tiksinčia bomba: krizės atveju tai Lietuvą galėtų tiesiog paralyžiuoti (1)

Vasaros pabaigoje Seime registruotos įstatymo pataisos, atversiančios galimybes valstybės...

Lustų krizės padarinius jaučia ir lietuviai: brangsta buitinė technika ir įrenginiai, kenčia prekių kokybė (22)

Lustų krizės padarinius jaučia ir Lietuvos gamintojai ir prekybininkai. Pastebimas buitinės...

šeimos gydytojas Valerijus Morozovas | D+

PGR, antikūnų ir antigeno testai – kada juos atlikti ir ką jie rodo?

Sveiki, sveiki atvykę į gydytojo kabinetą. Prasidėjo mokslo metai, atžalos nupėdino į...

Skambučių iš Lietuvos nustebintas „Parma“ direktorius: toks treneris pasitaiko tik kartą karjeroje

„Tai, kad Kazys Maksvytis treniruos Lietuvos vyrų krepšinio rinktinę, mūsų klubui ir garbė,...

Kelmės rajone verslininkas siūlo neįprastą nakvynę: viskas prasidėjo nuo statinio sau (5)

Kelmės rajone, netoli Palendrių, miškų apsuptyje, šalia ežero, pavadinimu Medinis, stūkso...

Karolina Meschino viename atviriausių savo interviu: apie išgalvotą šaukšto istoriją, santykių užkulisius ir maldas dėl dukros sveikatos (18)

„Žinau, kad esu gera mama Isabellei. Atiduosiu viską dėl jos gerovės. Kiekvienas mano žingsnis...

Laboratorijoje ištyrę koronaviruso delta atmainą rado mirtiną jos savybę (22)

Mažiau nei per metus delta atmaina tapo dominuojančia SARS-CoV- 2 paderme. Po to, kai 2020-ųjų...

Sandra Marcinkėnaitė-Venskienė | D+

Teisininkas atsako: į ką atkreipti dėmesį perkant naudotą transporto priemonę, kad būtų išvengta bėdų?

Skelbimuose apstu pasiūlymų pirkti nenaujas transporto priemones (lengvuosius automobilius,...

Rinkimai Rusijoje: Putiną remianti „Vieningoji Rusija“ išlaikys daugumą Valstybės Dūmoje

Prezidentą Vladimirą Putiną remianti partija „ Vieningoji Rusija “ tvirtai laimi rinkimus į...

Profesorius: pasaulio ekonomika – tarsi eksperimentiniais vaistais gydomas pacientas (1)

Pandemijos sukelti sukrėtimai yra tarsi preliudija prieš ateinantį pasaulinės ekonomikos...