Planai keisti Socialinių įmonių įstatymą numatant subsidijavimo sistemos pokyčius, nurodant, kiek ir kokio neįgalumo laipsnio asmenų jos turėtų įdarbinti bei kaip organizuoti savo veiklą, prasilenkia ir su logika, ir su faktine realybe. Akivaizdu, kad pateikti įstatymo pakeitimai veikiau sumažins, o ne, kaip mėginama įtikinti, padidins neįgaliųjų įsidarbinimo galimybes, kurios ir dabar yra pakankamai ribotos.
Valdas Sutkus
© DELFI / Karolina Pansevič

Jei socialinių įmonių įstatymo pataisų tikslas iš tiesų yra geresnė ir visapusiškesnė neįgaliųjų asmenų integracija į darbo rinką, tuomet socialinių įmonių veiklai kylanti grėsmė niekaip neprisideda prie problemos sprendimo. Priešingai – sukuria naujų problemų bei apribojimų ne tik patiems dirbti norintiems neįgaliesiems, bet ir verslui.

Kai akcentuojama, kad neįgalieji į darbo rinką turėtų įsilieti pagal laisvos rinkos principus, o tai padaryti jiems padeda lengvatos, kažkodėl nutylima, kad jie tai gali daryti jau dabar, bet būtent ši sistemos grandis ir veikia bene silpniausiai. Tuo tarpu socialinės įmonės, kurios yra pagrindiniai darbdaviai negalią turintiems žmonėms, veikia efektyviai, tačiau, nepaisant to, jų veiklą norima komplikuoti įvedant reikalavimus, prasilenkiančius su gyvenimo realybe.

Tarkime, siūloma įtvirtinti du reikalavimus socialinėms įmonėms: nurodoma, kad negalią turintys asmenys sudarytų ne mažiau nei 50 proc. visų socialinės įmonės darbuotojų. Be to, 40 proc. tų darbuotojų turėtų būti sunkaus ar vidutinio neįgalumo ir ne mažiau nei 10 proc. jų turi būti neįgalieji, kuriems nustatytas sunkus neįgalumo lygis.

Iš pažiūros, gražus noras, tačiau realybėje tai įgyvendinti sudėtinga. Šiuo metu žmonių, kurių darbingumas 45–55 proc., socialinėse įmonėse yra įdarbinta daugiau nei neįgaliųjų, turinčių sunkesnes negalias. Taip yra ne todėl, kad socialinės įmonės vengtų darbinti problematiškiausius neįgaliuosius, o dėl to, kad tarp neįgaliųjų, kurie nori ir gali dirbti, turinčių mažiausią ar vidutinį neįgalumo lygį, yra žymiai daugiau nei turinčių sunkų (0–25 proc. darbingumo) neįgalumo lygį.

2016 m. darbo biržoje buvo registruota 9919 neįgalių asmenų, ieškančių darbo, iš jų net 85 proc. darbingumas buvo 45–55 proc. Taigi, minima 10 proc. kvota net ir labai norint negalės būti realizuota. Objektyvi realybė, o ne subjektyvūs socialinių įmonių veiksmai nulemia skirtingą žmonių su negalia įdarbinimą įmonėse.

Užuot sunkinus situaciją ir privaloma tvarka įvedant kvotas skirtingo neįgalumo žmonių įdarbinimui, verčiau reikėtų pasidomėti, kokios kliūtys egzistuoja, kad negalią turintys žmonės ne tik sunkiai randa darbą, bet ir dažnu atveju baiminasi jo ieškoti.

Skirtingų neįgaliųjų integracijos priemonių plėtra, jų įvairovė ir lankstumas galėtų būti tas atsakymas, kurio laukia ne tik patys neįgalieji, bet ir verslas. Tačiau panašu, kad bus sukama priešingu keliu – identifikavus, kad laisvos darbo rinkos principai neįgaliųjų atveju neveikia, telieka vienas žingsnis iki privalomų kvotų verslui įvedimo.

Tokia sistema veikia ne vienoje Europos valstybėje, pavyzdžiui, Prancūzijoje. Ten oficialiai įtvirtinta, kad 6 proc. įmonės darbuotojų turi turėti negalią.

Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad sistema ten įdiegta, bet apibūdinimas „veikia“ šiuo atveju tikrai nėra tinkamas – dalis įmonių neslepia, kad verčiau renkasi mokėti baudas, nei siekia, kad 6 proc. jų darbuotojų sudarytų žmonės su negalia. Tad ar tikrai dar viena papildoma prievolė verslui kvotų pavidalu padidins neįgaliųjų šansus įsidarbinti?

Jei reformos tikslas ne plėsti integracijos galimybes, bet tiesiog skaidrinti socialinių įmonių sektorių, efektyvinti jo veiklą, tam reikalingos visai kitos priemonės bei aktyviau veikiančios priežiūros institucijos. Suprantamas ministerijos noras suvaldyti situaciją, kurioje išryškėjo interesų susikirtimai, pasitaiko ir nekompetentingo įmonių valdymo pavyzdžių.

Tačiau būtina užtikrinti, kad priimami įstatymai neužkirstų kelio tiems, kurie savo darbu kuria valstybei pridėtinę vertę, o noras sustabdyti kelių, ne pačiu geriausiu būdu veikiančių, subjektų veiklą nepakenktų šimtams kitų.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė (50)

Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose...

Laura Galdikienė. Ar užteks vėjo Lietuvos eksporto burėse? (1)

Vienetiniai darbo kaštai arba kitaip darbo sąnaudų ir produktyvumo santykis apdirbamojoje...

Rūta Vainienė. Naujoji matematika, keturi kablelis vienuolika (5)

Ką jums sako skaičius – 4,11? Greičiausiai – nieko. Net jei patikslinčiau, kad tai yra 4,11...

Tadas Vizgirda. Mokesčių sistema Lietuvoje – lėtais žingsniais teisinga linkme? (11)

Užsienio investuotojai nuolatinius mokesčių kaitaliojimus yra linkę vertinti labiau neigiamai...

Vilius Juzikis. Daugiau pelno mažiesiems vežėjams. Ar įmanoma? (4)

Vienas procentas transporto bendrovių Lietuvoje valdo 70 procentų viso mūsų šalies sunkvežimių...

Top naujienos

Prabilo mįslingai mirusio kario artimieji: mirties priežastis yra visiškai neaiški (274)

Savaitgalį vykusios karių linksmybės baigėsi mįslinga tragedija – netikėtai mirė 25-erių...

Užkalnis. Kodėl gyvename blogai? Nes turime per daug atostogų ir laisvų dienų (553)

Palaukit, apie ką aš čia vėl? Apie tą patį: kad turime Lietuvoje viską, ko nusipelnome, ir dar...

Ulevičius: Palangoje sustabdytas „Cadillac“ – ne Karbauskio patikslinta 00.20 (266)

Ketvirtadienio vakarą naujienų portalas lrytas.lt paskelbė, kad Palangos prieigose vykdyto...

Po dailidžių ir studentų sviesto iššūkio „Žalgirio“ treneris prabilo apie būtinas permainas (5)

5 tūkst. gyventojų neturinčio Klaksviko (Farerų salos) futbolininkai nepasimetė šimtą kartų...

Karolina Meschino prakalbo apie siaubingus kompleksus, kurie kamuoja nuo pat vaikystės: rengėsi net tėčio drabužiais (111)

Kompleksų, ko gero, turi kiekvienas žmogus – net ir žvaigždės prisipažįsta, kad vienu ar kitu...

Ginekologė įspėja neprisižaisti: įvardijo pačią nepatikimiausią priemonę nuo nėštumo (47)

Nors rinkoje apstu įvairių priemonių apsisaugoti nuo neplanuoto nėštumo, ne visi linkę jomis...

Alikantėje įstrigę lietuviai kelias valandas duso lėktuve (35)

Ketvirtadienio popietę iš Alikantės į Kauną turėjęs skristi „Ryanair“ oro linijų...

Kaip aš sužinojau, kad mano vyras vedė kitą moterį (6)

Yve Gibney, nacionalinės sveikatos tarnybos medicinos sesuo iš Mersisaido, buvo laimingai...

Keleivis nufilmavo paskutines akimirkas prieš lėktuvo katastrofą (26)

Praeitą savaitę prie Pretorijos miesto Pietų Afrikos Respublikoje sudužo lėktuvas. Du žmonės...

Romantiškiausia Lietuvos vieta – čia jums reikės daug pinigų (65)

Nors romantika ir pinigai dažniausiai neturi nieko bendro, vis tik norėdami pasiekti...