Planai keisti Socialinių įmonių įstatymą numatant subsidijavimo sistemos pokyčius, nurodant, kiek ir kokio neįgalumo laipsnio asmenų jos turėtų įdarbinti bei kaip organizuoti savo veiklą, prasilenkia ir su logika, ir su faktine realybe. Akivaizdu, kad pateikti įstatymo pakeitimai veikiau sumažins, o ne, kaip mėginama įtikinti, padidins neįgaliųjų įsidarbinimo galimybes, kurios ir dabar yra pakankamai ribotos.
Valdas Sutkus
© DELFI / Karolina Pansevič

Jei socialinių įmonių įstatymo pataisų tikslas iš tiesų yra geresnė ir visapusiškesnė neįgaliųjų asmenų integracija į darbo rinką, tuomet socialinių įmonių veiklai kylanti grėsmė niekaip neprisideda prie problemos sprendimo. Priešingai – sukuria naujų problemų bei apribojimų ne tik patiems dirbti norintiems neįgaliesiems, bet ir verslui.

Kai akcentuojama, kad neįgalieji į darbo rinką turėtų įsilieti pagal laisvos rinkos principus, o tai padaryti jiems padeda lengvatos, kažkodėl nutylima, kad jie tai gali daryti jau dabar, bet būtent ši sistemos grandis ir veikia bene silpniausiai. Tuo tarpu socialinės įmonės, kurios yra pagrindiniai darbdaviai negalią turintiems žmonėms, veikia efektyviai, tačiau, nepaisant to, jų veiklą norima komplikuoti įvedant reikalavimus, prasilenkiančius su gyvenimo realybe.

Tarkime, siūloma įtvirtinti du reikalavimus socialinėms įmonėms: nurodoma, kad negalią turintys asmenys sudarytų ne mažiau nei 50 proc. visų socialinės įmonės darbuotojų. Be to, 40 proc. tų darbuotojų turėtų būti sunkaus ar vidutinio neįgalumo ir ne mažiau nei 10 proc. jų turi būti neįgalieji, kuriems nustatytas sunkus neįgalumo lygis.

Iš pažiūros, gražus noras, tačiau realybėje tai įgyvendinti sudėtinga. Šiuo metu žmonių, kurių darbingumas 45–55 proc., socialinėse įmonėse yra įdarbinta daugiau nei neįgaliųjų, turinčių sunkesnes negalias. Taip yra ne todėl, kad socialinės įmonės vengtų darbinti problematiškiausius neįgaliuosius, o dėl to, kad tarp neįgaliųjų, kurie nori ir gali dirbti, turinčių mažiausią ar vidutinį neįgalumo lygį, yra žymiai daugiau nei turinčių sunkų (0–25 proc. darbingumo) neįgalumo lygį.

2016 m. darbo biržoje buvo registruota 9919 neįgalių asmenų, ieškančių darbo, iš jų net 85 proc. darbingumas buvo 45–55 proc. Taigi, minima 10 proc. kvota net ir labai norint negalės būti realizuota. Objektyvi realybė, o ne subjektyvūs socialinių įmonių veiksmai nulemia skirtingą žmonių su negalia įdarbinimą įmonėse.

Užuot sunkinus situaciją ir privaloma tvarka įvedant kvotas skirtingo neįgalumo žmonių įdarbinimui, verčiau reikėtų pasidomėti, kokios kliūtys egzistuoja, kad negalią turintys žmonės ne tik sunkiai randa darbą, bet ir dažnu atveju baiminasi jo ieškoti.

Skirtingų neįgaliųjų integracijos priemonių plėtra, jų įvairovė ir lankstumas galėtų būti tas atsakymas, kurio laukia ne tik patys neįgalieji, bet ir verslas. Tačiau panašu, kad bus sukama priešingu keliu – identifikavus, kad laisvos darbo rinkos principai neįgaliųjų atveju neveikia, telieka vienas žingsnis iki privalomų kvotų verslui įvedimo.

Tokia sistema veikia ne vienoje Europos valstybėje, pavyzdžiui, Prancūzijoje. Ten oficialiai įtvirtinta, kad 6 proc. įmonės darbuotojų turi turėti negalią.

Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad sistema ten įdiegta, bet apibūdinimas „veikia“ šiuo atveju tikrai nėra tinkamas – dalis įmonių neslepia, kad verčiau renkasi mokėti baudas, nei siekia, kad 6 proc. jų darbuotojų sudarytų žmonės su negalia. Tad ar tikrai dar viena papildoma prievolė verslui kvotų pavidalu padidins neįgaliųjų šansus įsidarbinti?

Jei reformos tikslas ne plėsti integracijos galimybes, bet tiesiog skaidrinti socialinių įmonių sektorių, efektyvinti jo veiklą, tam reikalingos visai kitos priemonės bei aktyviau veikiančios priežiūros institucijos. Suprantamas ministerijos noras suvaldyti situaciją, kurioje išryškėjo interesų susikirtimai, pasitaiko ir nekompetentingo įmonių valdymo pavyzdžių.

Tačiau būtina užtikrinti, kad priimami įstatymai neužkirstų kelio tiems, kurie savo darbu kuria valstybei pridėtinę vertę, o noras sustabdyti kelių, ne pačiu geriausiu būdu veikiančių, subjektų veiklą nepakenktų šimtams kitų.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

„Rimi“ ir „Iki“ susijungimo artimiausiu metu nebus: ko išmokome (7)

2016 m. pabaigoje „ Rimi Lietuva“ atskleidė savo strateginį planą įsigyti bendrovę...

Daiva Lileikienė. Įtvirtintas kelias, kaip dirbti su konkurentu dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose (3)

Verslui – viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančioms įmonėms – naudinga žinoti apie naują...

Ar privalu priimti žemės savininką į medžiotojų klubą (42)

Jus piktina, kad negalite medžioti savo žemėje, kai kiti medžiotojai pleškina jūsų pasėlius...

Ieva Valeškaitė. Mokesčių reformos keliai ir klystkeliai (7)

Vyriausybė pagaliau pristatė po devyniais užraktais slėptą mokesčių reformą. Žengti trys...

Laura Galdikienė. Valdžios sektoriaus biudžetas – lyg per mažas užklotas

Žvelgiant iš šalies, Lietuvos viešieji finansai demonstruoja puikią sportinę formą. Vietoje...

Top naujienos

Santykiai su Rusija ir raudonos linijos: ar mes sugebėtume atpažinti ir sureaguoti į jų žingsnius (75)

Lietuva santykiuose su Vakarų ir Šiaurės kaimynais gali išgyventi aukso amžių, interviu DELFI...

Atvėrė vartus į „ateities kalėjimą“: „Agurkinių“ lyderiui – išskirtinės gyvenimo sąlygos (4)

Kameroje, kuri labiau primena dviejų ar trijų žvaiždučių viešbučio kambarį, pastatyti...

Vilytė: dėl „Lietuvos tūkstantmečio vaikų“ konkursų VPT kreipsis į prokuratūrą (221)

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) dėl Jogailos Morkūno viešosios įstaigos „Pirmoji kava“...

Lietuva po 1918 m. vasario 16 d.: netikėlių tautos mitas ir kitos vokiečių pinklės (1)

Lietuvos atgimimo pradžią žymėjusio 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės akto pasirašymas...

Su Kremliumi siejami asmenys nusitaikė į naują pasaulio vietą (14)

Verslininkas Jevgenijus Prigožinas , iš žiniasklaidos pažįstamas kaip asmeninis Rusijos...

Kitoks požiūris į nežemiškos gyvybės paiešką: gal ją tiesiog pražiopsojome?

Tyrėjai įvardino vieną iš pagrindinių priežasčių, jų manymu, trukdančią mums išvysti...

Pirmųjų ketvirtfinalio rungtynių penketuke – ir Pirėjo tribūnas pritildęs Davieso blokas (3)

Eurolyga po pirmųjų ketvirtfinalio rungtynių sudarė gražiausių epizodų rinkinį, o sudariusiems...

Neteisėtai bajoru tapusio policijos pareigūno elgesį apibūdino vienu žodžiu: gėda (156)

„Gėda“, – taip Andriaus Krivicko poelgį apibūdina Lietuvos karališkosios barojų sąjungos...

Dexteris Fletcheris rengiasi kurti filmą apie Eltoną Johną

Kino studija „ Paramount Pictures " sutiko finansuoti ir visame pasaulyje platinti filmą apie...

Arkties vandenyne – įspūdingas vaizdas: JAV povandeninis laivas pramuša storą ledo sluoksnį (161)

Internete paviešintas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip 7 tūkst. tonų sveriantis atominis...