aA
Klimatologai išmatavo – praėjusį žiema buvo šilčiausia per visą stebėjimo laikotarpį. Kodėl tada šildymo sąskaitos nesumažėjo reikšmingiau?
Valdas Lukoševičius
Valdas Lukoševičius
© DELFI / Andrius Ufartas

Skaitantiems vien antraštes, atsakymo toli ieškoti nereikės, nes viskas kaip ant delno – „kalti šilumos tiekėjai – monopolininkai“.

Visgi, jei paviršutiniški ir galvoti neskatinantys atsakymai jūsų netenkina, kviečiu įdėmiau pažvelgti į šilumos kainos struktūrą.

Ją lengva įsivaizduoti kaip sluoksniuotą pyragą, sudarytą iš dviejų pagrindinių ingredientų. Įstatymas sako šilumos tiekėjams į sąskaitą vartotojams visada būtina įtraukti abu šiuos ingredientus, nors sudėti į vieną pyragą jie nelabai dera. Suvalgius nevykusio pyrago vėliau pilvą suka ir vartotojams, ir verslui – pirmiesiems sukelia lūkesčius dėl kainos pokyčių, o antruosius kone kiekvieną žiemą skatina žegnotis, jog tikrai viskas suskaičiuota teisingai.

Iš ko susideda galutinė kaina?

Lietuvoje galiojanti tvarka šilumos tiekėjams sako į vieną sąskaitą įtraukti ir nuo vartojimo priklausančias (kintančias) ir nuo vartojimo nepriklausančias (pastoviąsias) išlaidas. Priešingai yra Vakarų Europoje, kur galioja dvinaris kainos modelis, t. y. vartotojai gauna dvi atskiras sąskaitas. Tai yra skaidri ir logiška kainodara. Kodėl?

Kintamosios išlaidos skirtos apmokėti už „žaliavą“ – kurą, elektrą ir kitus šaltinius, kurie naudojami tiesiogiai šilumos energijai pagaminti. Kintamosios išlaidos turi maždaug 50 proc. (kai kuriuose miestuose 40 proc., kai kuriuose 60 proc.) „svorį“ galutinei kainai. Būtent ši kainos dedamoji kinta priklausomai nuo termometro stulpelio judėjimo – kuo už lango šilčiau, tuo ir kuro reikia mažiau. Tiesa, reguliavimas numato kurą pirkti už kainą, kuri galiojo prieš du mėnesius – pvz., vasarį už gruodžio kainą, kovą už sausio kainą.

Būtent su šia kintamąja dalimi siejami vartotojų lūkesčiai šiltą žiemą už šildymą mokėti gerokai pigiau nei šaltą žiemą. Šis lūkestis pagrįstas, tačiau priminsiu, kad kintamoji dalis tik viena iš dviejų.
Antrasis ingredientas kainos struktūroje – pastoviosios išlaidos, kurios nuo sezono nepriklauso. Tai yra infrastruktūros išlaikymo ir priežiūros sąnaudos – investicijos į katilus, vamzdynus, mokesčiai valstybei (NT, žemės, aplinkos, PVM, Sodros), palūkanos bankams, darbuotojų atlyginimai, karšo vandens cirkuliacijos palaikymas vamzdyne ištisus metus ir t.t. Deja, šios sąnaudos beveik nepriklauso nuo šilumos suvartojimo. Ar už lango +30°C liepos kaitra, ar stingdo -30°C vasario šaltis, šios sąnaudos beveik nesikeičia, jos patiriamos kiekvieną mėnesį ir tai sudaro maždaug 50 proc. galutinės kainos vartotojui svorio (kai kuriuose miestuose 40 proc., kai kuriuose 60 proc.).

Priėjome prie stereotipais labiausiai apaugusios kainos „pyrago“ dedamosios – šilumos tiekėjo maržos (antkainio). Dalį skaitytojų nuvilsiu, pasakydamas, kad marža visame kainos „pyrage“ prilygsta pabarstukams ant pyrago viršaus.
Valdas Lukoševičius

Priėjome prie stereotipais labiausiai apaugusios kainos „pyrago“ dedamosios – šilumos tiekėjo maržos (antkainio). Dalį skaitytojų nuvilsiu, pasakydamas, kad marža visame kainos „pyrage“ prilygsta pabarstukams ant pyrago viršaus. Maržos vidurkis 2018 m. nesiekė ir 1 proc.. Visgi, jei įmonė vieną šildymo sezoną uždirbs ir daugiau, reguliatorius – Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) – kitą šildymo sezoną kainos „lubas“ sumažins. Taigi, pelno sukaupti „juodai dienai“ neleidžiama. Priminsiu, kad valstybės reguliuojami šilumos tiekėjai viską perka viešai ir aukcionuose, o šias išlaidas kontroliuoja eilė įstaigų.

Kas nutinka iškepus tokį pyragą?

Kintamuosius ir pastoviuosius kainos ingredientus sumetus į vieną dubenį, iškepamas sunkiai tiek vartotojams, tiek šilumos tiekėjams kramtomas produktas.

Dalis vartotojų nepatenkinti, nes šildymo sezono metu – 5-6 mėnesius – juos pasiveja per pavasarį, vasarą ir rudenį prisikaupusios (tačiau neapmokėtos) pastoviosios išlaidos. Aš juos suprantu, nes vietoj lauktų „kartais“ sumažėjusių šildymo sąskaitų matome tik kelių ar keliolika procentų sąskaitų susitraukimą. Šaltą žiema taip veikianti tvarka vartotojus prislegia dar labiau – jie moka už šilumos tiekėjų šiltuoju metų periodu patirtas sąnaudas plius už einamąjį kuro suvartojimą vandens pašildymui žiemos periodu. O jeigu labai šalta ir biokuro katilų galios nepakanka, tuomet įjungiami didelės galios dujiniai katilai ir šildymo sąskaitos tokiais mėnesiais išauga dar labiau. Vis dėlto, kol šiltos žiemos netapo kasmetiniu ir įprastu reiškiniu, didelės galios katilai būtini, kad šilumos nepritrūktų šalčių metu.

Šilumos tiekėjai – privatūs ir savivaldybių – irgi nelaimingi, nes jų gaunamos pajamų apimtys juda sinusoide ir šiltojo bei šaltojo metų laiko skirtumai yra dramatiški, nepaisant to, kad šilumos tinklo išlaikymo sąnaudos patiriamos daugmaž vienodos visus metus.

O jeigu pasitaikė šilta žiema, kaip šiais metais, nesurinktos pastoviosios išlaidos „persikelia“ į sekantį šildymo sezoną. O jeigu ta žiema bus labai šalta, o jeigu dar kuras pabrangs? Dėl to gaunasi, kad Lietuvoje šilumos kainos vienos mažiausių Europos Sąjungoje, tačiau žiemos mėnesių sąskaitos – vienos didžiausių, nes mokama ne tik už vasaros, bet galimai ir už praėjusių metų išlaidas.

Ką daryti?

Centralizuotą šildymą turinčios Vakarų Europos šalys su šildymu susijusias sąskaitas skaido į dvi dalis. 12 mėn./metus gyventojai sulaukia sąskaitų už 12 mėn./metus šilumos tiekėjų patiriamas eksploatacines išlaidas (remontus, darbo užmokestį, visus mokesčius ir t.t.). Pastovioji šilumos kainos dalis yra vienoda kiekvieną mėnesį. Šildymo sezono metu prisideda sąskaitos tik už faktiškai suvartotą šilumą.

Ar tai panacėja, kuri sumažins metines gyventojų išlaidas, susijusias su šildymu? Ne. Tačiau gyventojams tai leis aiškiau suprasti, už ką moka bei šiltomis žiemomis gauti gerokai mažesnes mėnesio sąskaitas už suvartotą šilumą. Įmonėms dvinaris tarifas leistų išlyginti finansus – vasarą patirtos sąnaudos būtų apmokamos vasarą. Valstybės biudžetui dvinaris tarifas irgi naudingas – mat išlyginus gyventojų išlaidas už šildymą, šalčiausiais mėnesiais namų ūkiai nepatirtų dramatiško sąskaitų šoko, o tai reiškia, kad atkristų poreikis dalį namų ūkių remti mokesčių mokėtojų pinigais. Visgi, jei toks poreikis yra, socialiai remtini šilumos vartotojai galėtų gauti šildymo kompensacijas ne už atskirą mėnesį, bet už šildymo 6 mėnesius arba už visus metus iš karto.

Alternatyva irgi yra. Vartotojams galima teikti sąskaitas tiek vienanarės kainos, tiek ir dvinarės kainos formatu. Prieš pereinant prie dvinario tarifo tai padėtų palyginti šildymo išlaidas ir geriau suprasti už ką mokama, kurios išlaidos keičiasi ir kiek. Tokiu atveju vartotojai žinotų pas juos įrengtą šiluminę galią, jos kainą, o tai motyvuotų pačius vartotojus rūpintis, ar galios nepernelyg daug, taip pat ją mažinti, taip taupant šildymo išlaidas. Šilumos tiekėjas tokiu atveju turėtų galimybę optimizuoti savo vamzdynus ir taip mažinti bendrąsias sąnaudas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(5 žmonės įvertino)
3.2000

Mariana Sueldo. Virtualios komandos – ne tik krizinės situacijos sprendimas

Dėl koronaviruso didžiajai Lietuvos daliai persikėlus dirbti į namus, dauguma organizacijų...

Renata Cibulskienė. Karantinas ginčų dėl vaikų nestabdo

Lietuvai gyvenant karantino sąlygomis, ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su...

Tadas Gudaitis. Rinkose pučiant nerimo vėjams − kaupiantiems pensijai dvi geros žinios (7)

Per pastarąsias kelias savaites didelių išbandymų atnešęs koronavirusas gerokai supurtė...

Laurynas Narvydas. Obligacijos: kaip jas panaudoti verslo finansavimui? (1)

Dėl koronaviruso pandemijos Lietuvoje paskelbus karantiną buvo apribota notarų veikla. Tai...

Mečislavas Atroškevičius. Transporto sektoriaus išbandymai koronavirusu ir Mobilumo paketu (6)

Koronaviruso pandemija paralyžiavo visą Europą. Stoja gyvenimas, prognozuojamas didžiulis...

Top naujienos

Koronaviruso pandemija pasaulį pakeis neatpažįstamai: 12 prognozių, kas mūsų laukia (293)

Ši pandemija neatpažįstamai pakeis pasaulį. „Foreign Policy“ paklausė 12 ekspertų nuomonės...

Atšaukus kelionę, vilnietė neatgauna pinigų: organizatorius perkelia datą, bet prašo primokėti (134)

Vilnietė Raminta „Delfi“ pasakojo balandžio 14 dieną turėjusi išvykti į Turkiją, tačiau...

Lietuvoje įvestas vasaros laikas (39)

Laikrodžius valandą pasukus į priekį, sekmadienį Lietuvoje įvestas vasaros laikas.

Vilniuje laukiama atvykstančių lietuvių iš Londono, Tenerifės, Frankfurto, Paryžiaus (109)

Vilniaus oro uoste sekmadienį laukiama atvykstančių lietuvių iš Londono, Tenerifės, taip pat...

Į šalį veršis arktinis oras, bus labai nemalonu (36)

Sekmadienio naktį prasidėjusios orų permainos, dieną tęsis. Per šalį slinks šaltasis...

Šeštadienį gauti 332 pranešimai dėl karantino pažeidimo (1)

Šeštadienį policija gavo 332 pranešimus apie karantino pažeidimus, BNS pranešė Policijos...

Mirtys Ukmergės slaugos ligoninėje: negali palaidoti antradienį mirusios mamos (136)

„Aš kiekvieną vakarą atvykstu prie Ukmergės laidojimo namų, ten yra toks rūsys, jame...

Prie dezinfekcinio skysčio gamintojų prisijungia dar daugiau įmonių: smogs per nesąžiningų verslininkų kišenę (365)

Šią savaitę Lietuvos biodegalų gamintojams sudarytos galimybės gaminti dezinfekcinį skystį...

Lietuvoje patvirtinta dar 12 koronaviruso atvejų bendras skaičius – arti 400 (415)

Koronaviruso atvejų skaičius šalyje siekia jau 394. Tai reiškia, kad nuo paskutinio duomenų...

|Maža didelių žinių kaina