aA
Klimatologai išmatavo – praėjusį žiema buvo šilčiausia per visą stebėjimo laikotarpį. Kodėl tada šildymo sąskaitos nesumažėjo reikšmingiau?
Valdas Lukoševičius
Valdas Lukoševičius
© DELFI / Andrius Ufartas

Skaitantiems vien antraštes, atsakymo toli ieškoti nereikės, nes viskas kaip ant delno – „kalti šilumos tiekėjai – monopolininkai“.

Visgi, jei paviršutiniški ir galvoti neskatinantys atsakymai jūsų netenkina, kviečiu įdėmiau pažvelgti į šilumos kainos struktūrą.

Ją lengva įsivaizduoti kaip sluoksniuotą pyragą, sudarytą iš dviejų pagrindinių ingredientų. Įstatymas sako šilumos tiekėjams į sąskaitą vartotojams visada būtina įtraukti abu šiuos ingredientus, nors sudėti į vieną pyragą jie nelabai dera. Suvalgius nevykusio pyrago vėliau pilvą suka ir vartotojams, ir verslui – pirmiesiems sukelia lūkesčius dėl kainos pokyčių, o antruosius kone kiekvieną žiemą skatina žegnotis, jog tikrai viskas suskaičiuota teisingai.

Iš ko susideda galutinė kaina?

Lietuvoje galiojanti tvarka šilumos tiekėjams sako į vieną sąskaitą įtraukti ir nuo vartojimo priklausančias (kintančias) ir nuo vartojimo nepriklausančias (pastoviąsias) išlaidas. Priešingai yra Vakarų Europoje, kur galioja dvinaris kainos modelis, t. y. vartotojai gauna dvi atskiras sąskaitas. Tai yra skaidri ir logiška kainodara. Kodėl?

Kintamosios išlaidos skirtos apmokėti už „žaliavą“ – kurą, elektrą ir kitus šaltinius, kurie naudojami tiesiogiai šilumos energijai pagaminti. Kintamosios išlaidos turi maždaug 50 proc. (kai kuriuose miestuose 40 proc., kai kuriuose 60 proc.) „svorį“ galutinei kainai. Būtent ši kainos dedamoji kinta priklausomai nuo termometro stulpelio judėjimo – kuo už lango šilčiau, tuo ir kuro reikia mažiau. Tiesa, reguliavimas numato kurą pirkti už kainą, kuri galiojo prieš du mėnesius – pvz., vasarį už gruodžio kainą, kovą už sausio kainą.

Būtent su šia kintamąja dalimi siejami vartotojų lūkesčiai šiltą žiemą už šildymą mokėti gerokai pigiau nei šaltą žiemą. Šis lūkestis pagrįstas, tačiau priminsiu, kad kintamoji dalis tik viena iš dviejų.
Antrasis ingredientas kainos struktūroje – pastoviosios išlaidos, kurios nuo sezono nepriklauso. Tai yra infrastruktūros išlaikymo ir priežiūros sąnaudos – investicijos į katilus, vamzdynus, mokesčiai valstybei (NT, žemės, aplinkos, PVM, Sodros), palūkanos bankams, darbuotojų atlyginimai, karšo vandens cirkuliacijos palaikymas vamzdyne ištisus metus ir t.t. Deja, šios sąnaudos beveik nepriklauso nuo šilumos suvartojimo. Ar už lango +30°C liepos kaitra, ar stingdo -30°C vasario šaltis, šios sąnaudos beveik nesikeičia, jos patiriamos kiekvieną mėnesį ir tai sudaro maždaug 50 proc. galutinės kainos vartotojui svorio (kai kuriuose miestuose 40 proc., kai kuriuose 60 proc.).

Priėjome prie stereotipais labiausiai apaugusios kainos „pyrago“ dedamosios – šilumos tiekėjo maržos (antkainio). Dalį skaitytojų nuvilsiu, pasakydamas, kad marža visame kainos „pyrage“ prilygsta pabarstukams ant pyrago viršaus.
Valdas Lukoševičius

Priėjome prie stereotipais labiausiai apaugusios kainos „pyrago“ dedamosios – šilumos tiekėjo maržos (antkainio). Dalį skaitytojų nuvilsiu, pasakydamas, kad marža visame kainos „pyrage“ prilygsta pabarstukams ant pyrago viršaus. Maržos vidurkis 2018 m. nesiekė ir 1 proc.. Visgi, jei įmonė vieną šildymo sezoną uždirbs ir daugiau, reguliatorius – Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) – kitą šildymo sezoną kainos „lubas“ sumažins. Taigi, pelno sukaupti „juodai dienai“ neleidžiama. Priminsiu, kad valstybės reguliuojami šilumos tiekėjai viską perka viešai ir aukcionuose, o šias išlaidas kontroliuoja eilė įstaigų.

Kas nutinka iškepus tokį pyragą?

Kintamuosius ir pastoviuosius kainos ingredientus sumetus į vieną dubenį, iškepamas sunkiai tiek vartotojams, tiek šilumos tiekėjams kramtomas produktas.

Dalis vartotojų nepatenkinti, nes šildymo sezono metu – 5-6 mėnesius – juos pasiveja per pavasarį, vasarą ir rudenį prisikaupusios (tačiau neapmokėtos) pastoviosios išlaidos. Aš juos suprantu, nes vietoj lauktų „kartais“ sumažėjusių šildymo sąskaitų matome tik kelių ar keliolika procentų sąskaitų susitraukimą. Šaltą žiema taip veikianti tvarka vartotojus prislegia dar labiau – jie moka už šilumos tiekėjų šiltuoju metų periodu patirtas sąnaudas plius už einamąjį kuro suvartojimą vandens pašildymui žiemos periodu. O jeigu labai šalta ir biokuro katilų galios nepakanka, tuomet įjungiami didelės galios dujiniai katilai ir šildymo sąskaitos tokiais mėnesiais išauga dar labiau. Vis dėlto, kol šiltos žiemos netapo kasmetiniu ir įprastu reiškiniu, didelės galios katilai būtini, kad šilumos nepritrūktų šalčių metu.

Šilumos tiekėjai – privatūs ir savivaldybių – irgi nelaimingi, nes jų gaunamos pajamų apimtys juda sinusoide ir šiltojo bei šaltojo metų laiko skirtumai yra dramatiški, nepaisant to, kad šilumos tinklo išlaikymo sąnaudos patiriamos daugmaž vienodos visus metus.

O jeigu pasitaikė šilta žiema, kaip šiais metais, nesurinktos pastoviosios išlaidos „persikelia“ į sekantį šildymo sezoną. O jeigu ta žiema bus labai šalta, o jeigu dar kuras pabrangs? Dėl to gaunasi, kad Lietuvoje šilumos kainos vienos mažiausių Europos Sąjungoje, tačiau žiemos mėnesių sąskaitos – vienos didžiausių, nes mokama ne tik už vasaros, bet galimai ir už praėjusių metų išlaidas.

Ką daryti?

Centralizuotą šildymą turinčios Vakarų Europos šalys su šildymu susijusias sąskaitas skaido į dvi dalis. 12 mėn./metus gyventojai sulaukia sąskaitų už 12 mėn./metus šilumos tiekėjų patiriamas eksploatacines išlaidas (remontus, darbo užmokestį, visus mokesčius ir t.t.). Pastovioji šilumos kainos dalis yra vienoda kiekvieną mėnesį. Šildymo sezono metu prisideda sąskaitos tik už faktiškai suvartotą šilumą.

Ar tai panacėja, kuri sumažins metines gyventojų išlaidas, susijusias su šildymu? Ne. Tačiau gyventojams tai leis aiškiau suprasti, už ką moka bei šiltomis žiemomis gauti gerokai mažesnes mėnesio sąskaitas už suvartotą šilumą. Įmonėms dvinaris tarifas leistų išlyginti finansus – vasarą patirtos sąnaudos būtų apmokamos vasarą. Valstybės biudžetui dvinaris tarifas irgi naudingas – mat išlyginus gyventojų išlaidas už šildymą, šalčiausiais mėnesiais namų ūkiai nepatirtų dramatiško sąskaitų šoko, o tai reiškia, kad atkristų poreikis dalį namų ūkių remti mokesčių mokėtojų pinigais. Visgi, jei toks poreikis yra, socialiai remtini šilumos vartotojai galėtų gauti šildymo kompensacijas ne už atskirą mėnesį, bet už šildymo 6 mėnesius arba už visus metus iš karto.

Alternatyva irgi yra. Vartotojams galima teikti sąskaitas tiek vienanarės kainos, tiek ir dvinarės kainos formatu. Prieš pereinant prie dvinario tarifo tai padėtų palyginti šildymo išlaidas ir geriau suprasti už ką mokama, kurios išlaidos keičiasi ir kiek. Tokiu atveju vartotojai žinotų pas juos įrengtą šiluminę galią, jos kainą, o tai motyvuotų pačius vartotojus rūpintis, ar galios nepernelyg daug, taip pat ją mažinti, taip taupant šildymo išlaidas. Šilumos tiekėjas tokiu atveju turėtų galimybę optimizuoti savo vamzdynus ir taip mažinti bendrąsias sąnaudas.

www.DELFI.lt
Viskas apie pinigus. Finansų konsultantė atsako
Reikia patarimo, kaip planuoti išlaidas, kaip sutaupyti, o gal – kaip daugiau uždirbti? Užduokite klausimą nepriklausomai finansų konsultantei Ievai Jazavitienei.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(5 žmonės įvertino)
3.2000

Greta Ilekytė. Nepaisant karo ir sankcijų – Lietuvoje atlyginimų spurtas

Nepaisant kylančios infliacijos, karo Ukrainoje, sankcijų poveikio bei itin išaugusio geopolitinio...

Jūratė Cvilikienė. Kaip lietuvių pinigines paveiks maisto kainų augimas?

Dėl sutrūkinėjusių tiekimo grandinių bei išaugusių žaliavų kainų, kurioms įtakos turi ir...

Marius Švaikauskas. Mėlynoji ekonomika užtikrintai žengia į Europos jūrų uostus

Dažniau plakamas nei giriamas mūsų šalies viešasis sektorius įgyvendina žaidimo taisykles...

Jurgita Navikienė. Finansinių ataskaitų stebėsena: kiek bus nubaustų?

LR Finansinės apskaitos įstatymas jau skaičiuoja pirmąsias gyvavimo dienas. Atrodo, kol kas...

Raimondas Imbrasas. Atsinaujinantis kuras šilumos gamyboje: laikas turėti valstybės strategiją

Kaip reikia ruošti roges vasarą , taip ir kalbėti apie šilumos ūkį reikia vasarai artėjant....

Top naujienos

Įvertino Italijos siūlomą taikos planą užbaigti Putino karą Ukrainoje: esmė – viename punkte

Italija Ukrainai ir Rusijai paruošė taikos planą, kuris neva turėtų padėti užbaigti karą....

Į policijos akiratį patekusiam kunigui – nemalonumai: neigė net tai, ką pareigūnai nufilmavo (2)

Prieš įstatymą visi asmenys yra lygūs – vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių (KET)...

Karas Ukrainoje. Rusijos gynybos ministerija skelbia užėmusi strategiškai svarbų Lymano miestą Putinas pasirašė įstatymą, panaikinantį viršutinę karių amžiaus ribą

Jau 94-oji Rusijos karo prieš Ukrainą diena. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino...

Vilniuje dėl techninių priežasčių nusileido į Maskvą iš Stambulo skridęs lėktuvas

Vilniuje dėl techninių priežasčių šeštadienį nusileido į Maskvą iš Stambulo skridęs „...

Kardiologė – apie ligą, kuri moterims dukart labiau nei vyrams didina riziką mirti nuo infarkto: jos simptomai dažnai netipiniai

Lietuvos higienos instituto duomenimis, širdies ir kraujagyslių ligomis (ŠKL) Lietuvoje 2020...

Svarsto, kaip keisti vaiko priežiūros atostogų tvarką: kai kurie punktai keistųsi iš esmės

Seimas diskutuoja, kaip keisti vaiko priežiūros atostogų tvarką. Svarstoma tėvams leisti...

M360 PremiumDovilė Jablonskaitė

Vieno puslapio ir pieštuko paslaptis: kodėl verta imti pavyzdį iš „Netflix“ ir „Amazon“?

Tyrimai rodo, kad 48 proc. rinkodaros vadovų neturi marketingo strategijos. Pusė, kurie ją turi,...

Verslas PliusAnuchit Nguyen

Lietuvių pamėgta atostogų kryptis atsisako ribojimų: nori privilioti daugiau turistų

Tailandas nuo kito mėnesio kai kuriuose regionuose leis vėl atsidaryti barams, aludėms ir...

Septynios 2022-ųjų kiemo ir sodo tendencijos: su tokiais sprendimais šiemet tikrai neprašausite

Kiemuose, kaip ir bet kur kitur, egzistuoja mados ir tendencijos: pandemijos metu bet koks turimas...

Mindaugas Stasiulis – kaip niekada atviras: neseniai įvykusios sužadėtuvės su mylimąja Milda nebuvo itin sklandžios (4)

Televizijos laidų vedėjas Mindaugas Stasiulis niekuomet nebuvo linkęs atvirauti apie savo...