Teigiama, kad sąlygos veikti legaliai pagerės, ir priešingai – rizikingoms įmonėms ar gyventojams, siejamiems su nesąžiningu mokesčių mokėjimu, bus taikomi įvairūs apribojimai. Neatsitiktinai paskelbta ir mokestinė amnestija, suteikianti galimybę deklaruoti ir sumokėti anksčiau galimai nuslėptus mokesčius. Nepaisant to, kiekvienas gyventojas, įmonė ar jos vadovas turi aiškiai suvokti, jog „baltieji finansai“ skirti ne tam, kad būtų sudaryta galimybė išvengti mokesčių, bet tam, kad valstybė juos surinktų.
Siekį gerinti mokesčių surinkimą patvirtina ir faktas, kad net septynių kontrolės institucijų vadovai, t. y. VMI, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, Muitinės departamento, Policijos departamento, Darbo inspekcijos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, pasirašė bendrą įsakymą, kuriuo įkūrė rizikos analizės centrą. Jis veiks centrinių institucijų lygmenyje, o jo veikla bus orientuota į rizikų valdymą ir teisės pažeidimų identifikavimą. Valdininkai akcentavo, kad mokesčių administravimo srityje norisi būti tiksliems, veikti proporcingai ir siekti, kad priemonės būtų nukreiptos būtent į tuos mokesčių mokėtojus, kurie neįsiklauso į raginimus mokesčius sumokėti savanoriškai.
Valdžios paskelbtą mokestinę amnestiją, galiojančią iki 2019 m. liepos 1 d., galima palyginti su „meduolio principo“ taikymu. Suteikiama galimybė tiems, kurie dėl įvairiausių aplinkybių ir tikslų nedeklaravo bei nesumokėjo privalomų mokesčių, patiems savanoriškai „prisiduoti ir atgailauti“, užtikrinant, kad, deklaravus bei sumokėjus anksčiau pamirštus ar nuslėptus mokesčius, iš tokio mokesčių mokėtojo nebus reikalaujama sumokėti baudas bei delspinigius. Jiems keliamas tik vienas reikalavimas – sumokėti anksčiau nesumokėtus mokesčius.
Beje, netgi ir šiuo aspektu mokesčių administratorius elgiasi racionaliai, nurodydamas, kad tam tikrais atvejais suteiks galimybę pamirštų ar nuslėptų mokesčių mokėjimą išdėstyti per keletą metų. Tik būk malonus – imk ir susimokėk!
Paminėtina, kad kartu su pasiūlytu „meduoliu“ valdžia yra parengusi ir „bizūną“: grasinama, kad gyventojų ir įmonių, iki liepos 1 d. nesumokėjusių pamirštų ar nuslėptų mokesčių, mokesčių administratoriui atskleidus piktnaudžiavimus, nebus pasigailėta. VMI atstovai nedviprasmiškai kalba, kad, pasibaigus „mokestinės amnestijos“ laikotarpiui, bus imtasi aktyvių kontrolės veiksmų, siekiant nustatyti praeityje galimai pajamas nuslėpusius ir mokesčių vengusius bei neatsiskleidusius asmenis, o nustačius pažeidimus, bus taikomos griežtos sankcijos.
Tokioms įmonėms bus apskaičiuojami ne tik papildomai mokėtini mokesčiai ir delspinigiai, bet ir skiriamos mokestinės baudos. Be to, administracinių baudų neišvengs ir tokių įmonių atsakingi darbuotojai, o jeigu veika turės nusikaltimo požymių, bus keliamos ir baudžiamosios bylos.
Nepatikimi mokesčių mokėtojai
Vis dėlto valdžia neketina apsiriboti vien tik tiesioginėmis sankcijomis tiems, kurie pamiršo susimokėti ar nuslėpė mokesčius. Kartu su minėtu sankcijų paketu, taikytinu už mokestinių teisės aktų pažeidimus, bus taikoma ir dar viena poveikio-spaudimo priemonė prasikaltusiems – tokie asmenys bus pripažinti nepatikimais mokesčių mokėtojais. Tokį statusą lemiantys kriterijai įtvirtinti Mokesčių administravimo įstatymo 401 straipsnyje.
Nepatikimo mokesčių mokėtojo statuso priskyrimas pirmiausia turės įtakos asmens reputacijai. Tai lyg „verslo raupsuotojo“ etiketė, reikšminga įmonės partneriams. Ši informacija viešai prieinama VMI interneto puslapyje, ir ji aiškia signalizuos, kad šis subjektas dėl kokių nors teisės pažeidimų atsidūrė „po padidinamuoju VMI stiklu“. Verta pamąstyti, kiek įmonių vien dėl šio aspekto vengs tapti tokio subjekto partneriu, tačiau vien tuo neigiami padariniai neapsiribos. Mokesčių administravimo įstatymas numato ir kitas labiau apčiuopiamas pasekmes:
1) nepatikimi mokesčių mokėtojai negalės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Kitaip tariant, perkančioji organizacija pašalins tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu, tikrindama tiekėjo kvalifikaciją, nustatys, kad tiekėjas neatitinka minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų. Nereikia tikėtis, kad ši informacija prasprūs pro perkančiosios organizacijos akis: neabejotinai tokią viešai skelbiamą informaciją vertins ir kiti viešojo pirkimo dalyviai, o tai taptų vienu iš kriterijų, pagal kurį konkurentai ginčytų tokį viešąjį pirkimą, jo laimėtoją. Be to, šią informaciją VMI tiesiogiai teiks ir Viešųjų pirkimų tarnybai, tad ir ši, kontroliuodama pirkimus, atsižvelgs, ar pirkimą laimėjęs subjektas neturėjo būti pašalintas iš pirkimo procedūros;
2) tikėtina, kad komplikuosis tokio subjekto santykiai su komerciniais bankais. Lietuvos bankų asociacija paskelbė memorandumą, kuriuo numatoma, kad bankai vertins, ar jų klientai atitinka patikimo mokesčių mokėtojo kriterijus ir kitus VMI viešai skelbiamus duomenis apie asmenį. Tad tie, kurie neatitiks šių kriterijų, tiksliau tie, kuriems bus priklijuota nepatikimo mokesčio mokėtojo etiketė ar apie kuriuos VMI skelbs kitą neigiamo pobūdžio informaciją, tikėtina, susidurs su keblumais, kreipdamiesi į bankus dėl paskolos;
3) mokesčių administratorius, vadovaudamasis Mokesčių administravimo įstatymo 68 str., nuo 2020 m. pradžios subjektams, kurie pripažinti nepatikimais mokesčių mokėtojais, taikys ilgesnius mokesčių perskaičiavimo senaties terminus. Įstatyme įtvirtinta, kad mokesčio apskaičiavimui ar perskaičiavimui bendrai taikomas terminas – einamieji ir treji praėję kalendoriniai metai, skaičiuojami atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Beje, kai tai palies nepatikimą mokesčių mokėtoją, toks terminas pailginamas net dviem metais – už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus.
Taigi, susiklostys situacija, kad mokesčių mokėtojas turės galimybę tikslinti deklaracijas ir galės perskaičiuoti mokesčius tik už trejus praėjusius metus, o mokesčių administratorius, tikrindamas tokį mokesčių mokėtoją, – už penkerius praėjusius kalendorinius metus;
4) įstatyme įtvirtinta, kad nepatikimu mokesčių mokėtoju pripažintas subjektas negalės įgyti paramos gavėjo statuso, o jį turintieji neteks šio statuso. Juridinių asmenų registras tokį subjekto statusą panaikins gavęs atitinkamą VMI pranešimą.
Šiame kontekste svarbu paminėti štai ką: jeigu įmonės vadovas bus nuteisiamas už sukčiavimą, neteisėtą praturtėjimą, nusikalstamą veiką ekonomikai ir verslo tvarkai, nusikalstamą veiką finansų sistemai, nepatikimo mokesčio mokėtojo statusas bus nustatomas tiek tam vadovui, tiek ir pačiai įmonei. Kitaip tariant, abu juos, kaip nepatikimus mokesčių mokėtojus, VMI paviešins savo interneto puslapyje. Ir tai dar ne viskas! Jeigu toks vadovas darbą tęs kitoje įmonėje, bus laikoma, kad ir ši įmonė, naujoji tokio asmens darbovietė, tampa nepatikima mokesčių mokėtoja! Bent jau tokią poziciją deklaruoja Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo 401 str. komentaro projekte. Matyt, net neverta spėlioti, kokias galimybes įsidarbinti kitoje įmonėje turės toks asmuo. Ko gero, jokių.
Įsidėmėtina dar viena Mokesčių administravimo įstatymo nuostata: vertinant, ar subjektas atitinka įstatyme įtvirtintus patikimo mokesčių mokėtojo kriterijus, bus atsižvelgiama tik į tuos teisės pažeidimus, kurie padaryti nuo 2019 m. sausio 1 dienos. Kitaip tariant, asmenys, padarę šiuos pažeidimus iki tol, nepatikimu mokesčių mokėtoju nebus pripažinti – tai bus taikoma tik tiems, kurių pažeidimas bus padarytas po nurodytosios datos.
Vis dėlto reikia pabrėžti dar vieną dalyką: šiuo atveju omenyje turimas tik ūkio subjekto pripažinimas nepatikimu mokesčių mokėtoju, bet ne atleidimas nuo galimų sankcijų (baudų, delspinigių, nesumokėto mokesčių apskaičiavimo ir pan.), nes asmenys, iki 2018-12-31 padarę teisės aktų pažeidimus, tikėtina, taip pat sulauks visų įmanomų sankcijų, žinoma, jeigu nepasinaudos mokesčių amnestijos suteikiamomis galimybėmis. Tik tiek, kad jie nebus įtraukti į nepatikimų mokesčių mokėtojų sąrašus.
Galimų grėsmių, susijusių su nepatikimo mokesčių mokėtojo statuso įgijimu, tikrai daug. Net jeigu įmonei nereikšmingas draudimas dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ar ji nesiekia įgyti paramos gavėjo statuso, šio statuso priskyrimu žala įmonės verslo reputacijai tikrai bus padaryta. Ir niekas negali užtikrinti, kad tai netaps verslo pabaigos pradžia. Juk reputacija versle itin svarbi...
