aA
Nors jaunosios kartos lūkesčiai ir ambicijos įkvepia, kyla klausimas, kiek jos pagrįstos? Ir ar gyventojų finansinio raštingumo žinios ir įgūdžiai pakankami, kad, net ir gaudami didesnes pajamas, gebėtume jas valdyti išmintingai?
© Asmeninio albumo nuotr.

Atsakymai į šiuos klausimus, kaip paprastai, gali būti įvairūs. Reikia pripažinti, kad pagrindo šiokioms tokioms dvejonėms yra. Daugiau negu ketvirtadalis (28 proc.) šiemet apklaustų 18–25 metų jaunuolių netaupo visai, apie penktadalis (19 proc.) neretai pritrūksta pinigų, o daugiau negu trečdalis respondentų neišsiverčia be artimųjų paramos.

Investicijos – terra incognita

Su iššūkiais susiduria ne tik jaunimas. Prieš šį rudenį rinkos tyrimų bendrovės „Baltijos tyrimai“ atliktos apklausos duomenimis, beveik trečdalis (28 proc.) suaugusių šalies gyventojų savo namų ūkio finansinę padėtį apibūdino kaip blogą. Ketvirtadalis (26 proc.) iš savo turimų santaupų išsilaikytų ne ilgiau kaip tris mėnesius, penktadaliui (21 proc.) santaupų užtektų iki mėnesio. Vis dėlto optimistiškai nuteikia tai, kad, palyginti su praėjusiais metais, 13 procentinių punktų sumažėjo gyventojų, kurie apskritai neturi jokių santaupų.

Kasdien bendraudami su banko klientais pastebime, kad visuomenėje tebėra gajūs įvairūs su finansais ir taupymo būdais susiję mitai, kurie neretai ir kliudo veiksmingai planuoti pajamas ir išlaidas. Net ir tie gyventojai, kurie kiekvieną mėnesį dalį pajamų skiria taupymui, šias lėšas neretai tiesiog kaupia atskirose sąskaitose arba grynaisiais pinigais, neįvertindami jų nuvertėjimo dėl infliacijos. Paklausti apie investavimą klientai dažnai trauko pečiais – „tai ne man“, „neturiu tiek lėšų“, „pernelyg sudėtinga“.

Nors jaunajai kartai būdingas imlumas ir smalsumas, panašios nuostatos vyrauja ir tarp Lietuvos jaunimo. Minėtas SEB banko Lietuvos jaunimo finansinio raštingumo tyrimas atskleidžia, kad, nors trečdalis jaunųjų respondentų kiekvieną mėnesį taupymui atsideda nuo 20 iki 100 eurų, beveik pusė (45 proc.) apklaustųjų santaupas laiko grynaisiais pinigais. Į akcijas ar fondų vienetus savo lėšas investuoja vos 2 proc. taupančių jaunuolių.

Tai gana nedidelė dalis, nors šiandien bankų klientams prieinamos palyginti nesudėtingos investavimo priemonės, kurias renkantis nebūtina itin gerai išmanyti padėties pasaulio rinkose ir biržose ar turėti daug pradinių lėšų. Atsidarius vertybinių popierių sąskaitą galima įsigyti profesionalų valdomų investicijų fondų vienetų tam skiriant nuo trisdešimt eurų.

Pagalvoti apie ateitį

Šis patogus būdas gali būti veiksmingas sprendimas kiekvienam, turinčiam išankstinių nuostatų ar dvejonių dėl investavimo kaip taupymo priemonės. Svarbu, kad su šia priemone susipažintų jaunosios kartos atstovai – kuo anksčiau gyvenime žmogus pradeda nuosekliai investuoti, tuo daugiau lėšų dėl sudėtinių palūkanų gali sukaupti.

Mūsų tyrimo duomenimis, tik šiek tiek daugiau negu pusė (54 proc.) jaunųjų šalies gyventojų taupo konkrečiam tikslui. Dažniausiai tai – pradinė įmoka būstui įsigyti (33 proc.), automobilis ar kita transporto priemonė (23 proc.), kelionė (18 proc.). Akivaizdu, kad, siekiant ugdyti jaunosios kartos finansinį raštingumą, svarbu pabrėžti ir būtinybę aiškiai nusistatyti tikslus. Tai padeda pasirinkti tinkamiausias taupymo ir investavimo priemones, įvertinti laikotarpį, kurį žmogus pasiryžęs neliesti investuojamų pinigų, nustatyti, kokius investicijų vertės svyravimus toleruotų.

Kitas svarbus ugdytinas įgūdis – reguliarumas. Tegu ir nedidelėmis, bet reguliariai atliekamomis investicijomis galima išlyginti jų vertės svyravimus. Be to, reguliariai investuojant įgyjamos žinios apie tai, kaip veikia finansų rinkos, kodėl ir kada kyla ar krenta investicijų vertė, kokią įtaką tai daro santaupoms. Įgijus investavimo patirties, galima rinktis ir sudėtingesnes investavimo priemones, kurių tikėtina grąža didesnė ir kurioms gali tekti skirti daugiau laiko bei pastangų.

Be abejo, džiugina, kad Lietuvos jaunajai kartai būdinga galvoti apie tolesnę ateitį. Keturi iš dešimties SEB banko atlikto tyrimo dalyvių kaupia pensijai, dar trečdalis ketina tai daryti, vos tik pradės dirbti. Nors dažnai jaunimui būdingas spontaniškumas, jauni žmonės į ateitį linkę žvelgti atsakingai. Tai yra prielaida tikėtis, kad ilgainiui mūsų visuomenė gyvens vis oriau ir patogiau.

Vis dėlto norint kurti klestinčią visuomenę būtina kryptingai ugdyti ir jaunesnės, ir vidurinės, ir vyresnės kartos gyventojų finansinio raštingumo įgūdžius bei įpročius, ypač susijusius su investavimu. Suprantama, pažinties su investavimu jokiu būdu nereikėtų pradėti neriant į šią veiklą stačia galva ar skiriant tam reikšmingą savo pajamų dalį, ypač jeigu iki šiol to nesate darę. Geriausias sprendimas – pradėti nuo susitikimo ir pasitarimo su specialistu, turinčiu licenciją teikti konsultacijas investavimo klausimais.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Dijana Šinkūnienė. Sprendimas „Google“ byloje: ar netapsime baudų įkaitais? (4)

Prancūzijos duomenų apsaugos priežiūros institucija (CNIL) JAV kompanijai Google skyrė 50...

Marius Gelžinis. Vilniaus prekybos centrų laukia naujas konkurentas (11)

Prie jūsų parduotuvės durų išsirikiuoja penki milijonai žmonių. Vieni nori valgyti, kiti –...

Robertas Žulpa. Bendradarbystės biurai brangūs, o nuoma neturi viršyti 15 proc. įmonės pajamų

Nedaug darbuotojų turinčioms įmonėms, kurioms biurui reikia iki 200 kv. m ploto, tenka įsikurti...

Gintaras Balčius. Ar viskas atskleidžiama apie mokesčių amnestiją? (3)

Reklamuodama mokesčių amnestiją, Valstybinė mokesčių inspekcija ( VMI ) deklaruoja, kad...

Ieva Povilaitienė. Nauja praktika, kaip užtikrinti, kad pareiga vengti interesų konflikto ir saugoti komercines paslaptis būtų įgyvendinama

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ką tik išnagrinėjo bylą dėl darbuotojo atleidimo iš darbo...

Top naujienos

Vienas brangiausių Europos viešbučių laukia lietuvių antplūdžio: čia prisistatyti ubagais neapsiverčia liežuvis (88)

Norite suvokti, ar jau esate turtingas, ar dar toli gražu? Paprasčiausiai atsakykite į klausimą...

9 kiaušinių pakuotės ir krentantis Putino reitingas: kaip rusai gyvena 2019 metais (1251)

Vietoje įprastos dešimties kiaušinių pakuotės – dėžutė su devyniais. Tokį vaizdą Rusijos...

Albinas Januška: klysta manantys, kad Šimonytė pralaimės Nausėdai (1329)

Jei prezidento rinkimų antrame ture susirungs Ingrida Šimonytė ir Gitanas Nausėda , bent dalis...

Visuomenės priešiškumas auga, bet korporacijos pernai mušė lobizmo rekordus (3)

„ Google “ ir „Facebook“ 2018 m. sumušė metinių lobistinių išlaidų rekordus,...

VRK iš rinkimų kovos Vilniaus miesto savivaldybėje pašalino dainininką Baumilą (96)

Vyriausioji rinkimų komisija ( VRK ) ketvirtadienį išbraukė 11 pretendentų dalyvauti savivaldos...

Lietuvėms siūlo procedūrą, po kurios išmesite pudrą: gydytojai nuo tokių eksperimentų šiurptų (64)

Lietuvoje prieš pusmetį atsiradusi grožio rinkos naujovė –„B.B. Glow“, kitaip veido odos...

Mokslininkai ieško atsakymų į klausimą – ką iš tikrųjų slepia besaikis pirkimas? (1)

Kai prieš didžiąsias metų šventes matome lentynas šluojančius pirkėjus, randame logišką...

Karolis Vyšniauskas apie paskutinį interviu su Jonu Meku: jis buvo fiziškai nusilpęs, bet pilnas bene vaikiško entuziazmo (28)

Lietuvą apskriejus žiniai apie tai, kad savo namuose Jungtinėse Amerikos valstijose mirė garsus...

Dienos kokybę lemia rytas: ką daryti, kad jis taptų malonus (1)

Yra žmonių, kurie ryte lengvai pabunda ir energingai pradeda dieną, tačiau daugelis veikiau nuolat...