aA
SEB banko iniciatyva kasmet atliekamas Lietuvos gyventojų skolinimosi ir taupymo įpročių tyrimas liudija, kad visuomenės požiūris į skolinimąsi ir toliau yra gana racionalus. Vis dėlto pastebime ir pokyčių, kurie rodo augantį gyventojų optimizmą, o kartu – ir grėsmę pervertinti savo galimybes.
SEB banko valdybos narys Vaidas Žagūnis
SEB banko valdybos narys Vaidas Žagūnis
© Asmeninio albumo nuotr.

Skolinamasi kiek dažniau, bet apgalvotai

Gyventojų, pasiskolinusių daugiau negu tūkstantį eurų pirkiniui, išskyrus būstą, per metus padaugėjo nežymiai. Šiemet skolinęsi tokią ar didesnę sumą nurodė 38 proc. apklaustųjų, pernai – 34 procentai. Pagrindinė institucija pasiskolinti pinigų tebėra bankas: į jį kreipiasi daugiau negu pusė (51 proc.) apklaustųjų. Iš draugų ar pažįstamų skolinasi 37 proc., kone penktadalis (23 proc.) naudojasi lizingo bendrovių paslaugomis.

Sprendimą skolintis gyventojai priima gerai jį apgalvoję. Pusė apklaustųjų (50 proc.) pirmiausia kreipiasi į savo banką. Dar beveik tiek pat (48 proc.) ieško informacijos ir lygina skolinančias bendroves. Tik 3 proc. priimdami šį sprendimą pasikliauja reklama.

Vertindami savo skolinimosi patirtį, 48 proc. besiskolinusių gyventojų teigia priėmę gerai apgalvotą ir racionalų sprendimą, kuriuo džiaugiasi. Bemaž trečdalis (29 proc.) skolinosi, nes neturėjo kitos išeities, bet ateityje ketina to vengti. Penktadaliui (19 proc.) tai buvęs nei geras, nei blogas sprendimas.

Kaip ir praėjusiais metais, lietuviai dažniausia vartojimo paskolas ėmė automobiliui įsigyti (51 proc.), taip pat būstui atnaujinti ar remontuoti (33 proc.), buitinei technikai įsigyti. Iš gyventojų, kurie nors kartą skolinosi tūkstantį ir daugiau eurų ne būstui įsigyti, 9 proc. tai darė norėdami padengti turimas skolas. Palyginti su 2018 metais, šiam tikslui besiskolinančių gyventojų šiais metais sumažėjo 5 procentiniais punktais. Taigi besiskolinančių degančioms finansinėms problemoms spręsti skaičius mažėjo, ir tai nuteikia optimistiškai.

Mažėja diskomforto

Kita vertus, kai kurie rodikliai liudija, kad visuomenės nuostatos skolinimosi atžvilgiu tampa kiek laisvesnės. Planuodami didesnius pirkinius dauguma (50 proc.) apklaustųjų vis dar linkę tokiam pirkiniui pirmiausia susitaupyti. Tačiau palyginti su 2018 metais, tokių respondentų yra pastebimai mažiau. Kad taupyti didesniems pirkiniams yra priimtiniau negu skolintis, pernai teigė 64 proc. gyventojų.

Kartu gerokai ūgtelėjo gyventojų, linkusiųjų daiktą nusipirkti dabar ir mokėti už jį vėliau, dalis. Praėjusiais metais pirmenybę skolinimuisi, o ne taupymui teikė 28 proc. gyventojų, o šiemet – net 42 procentai.

Kone pusė (48 proc.) Lietuvos gyventojų nemėgsta būti skolingi: 65 proc. apklaustųjų teigia, kad jiems labai svarbi galimybė paskolą nemokamai grąžinti anksčiau. Kaip ir pernai, daugeliui gyventojų svarbi galimybė tartis dėl paskolos atidėjimo ar termino pratęsimo nutikus nenumatytiems dalykams. Taigi panašu, kad gana daug gyventojų suvokia galimą vartojimo paskolų riziką.

Kita vertus, palyginti su 2018 metais, gerokai mažiau žmonių paskolą laiko didele psichologine ar moraline našta. Tokiam teiginiui šiemet visiškai pritarė 36 proc. respondentų, kai pernai tokių buvo net 52 procentai. Taigi gyventojai vis labiau linkę įsigyti šiandien ir mokėti rytoj, o mintis apie vartojimo paskolą kelia vis mažesnį diskomfortą.

Užsimiršti nevertėtų

Tokie rodikliai rodo augantį gyventojų optimizmą, kuris kyla ne be pagrindo. Ir pernai, ir šiemet sparčiai kilo darbo užmokestis. Praėjusiais metais jis augo daugiau negu 9 proc., o dėl mokesčių reformos ir sumažėjusios mokestinės naštos šių metų pradžioje vidutinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius buvo 14,6 proc. didesnis negu pernai. Taip pat per metus dar sumažėjo ir nedarbas šalyje. Gerėjantys gyventojų lūkesčiai, žinoma, yra palanki žinia ekonomikai, nes leidžia tikėtis toliau augsiančio vartojimo masto šalyje.

Tačiau ne į tai labiausiai reikėtų atkreipti dėmesį, stebint kylantį optimizmą. Būtina atsiminti, kad ūkio raida vyksta ciklais, taigi ekonomika ir pajamos ne tik visuomet kyla, bet kartais ir krinta. Todėl nuotaikai gerėjant ir augant pajamoms, labai svarbu stengtis dalį jų atidėti, juolab kad dėl gana vangaus ekonomikos augimo Vakarų Europoje kitąmet ir Lietuvos ūkio raidos rodikliai, prognozuojama, bus kuklesni. SEB banko ekonomistai tikisi, kad Lietuvos ekonomika šiemet paaugs 3,2 proc. kitąmet 2,4 procento.

Lietuvos gyventojų skolinimosi ir taupymo įpročių tyrimą SEB banko užsakymu šių metų balandžio–gegužės mėnesiais atliko tyrimų bendrovė „Norstat“, internetu apklaususi daugiau negu tūkstantį vyresnių negu 18 metų šalies gyventojų.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(2 žmonės įvertino)
1.0000

Jekaterina Rojaka. Paraiškas dėl ES paramos gali teikti visos įmonės, tačiau ją gauti – tik griežtai atrinktos (3)

Po to kai didelio susidomėjimo sulaukusios priemonės „ Smart FDI “ kvietimas buvo...

Eglė Valiulienė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis keičia taisykles valstybinės žemės nuomos srityje? (1)

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas leido nuomoti valstybinę žemę prie bendrų kiemų, aikštelių...

Dalius Misiūnas. Klausimas, į kurį sau privalo atsakyti ir įmonės, ir jų darbuotojai (4)

Pasauliui grumiantis su virusu, gali kilti pagundų mąstyti taip, kaip siūlė ekonomistas, Nobelio...

Audronė Nakrošienė. Tai, kas kompanijose veikė pirmojo karantino metu, per antrąjį prarado prasmę (5)

Pirmojo karantino metu į namus sugrįžę darbuotojai pasižymėjo sutelktumu, darbingumu,...

Greta Ilekytė. Pinigų lietus artėja: ką jis žada Lietuvai? (26)

Europos Komisija pagaliau patvirtino bendrijos septynerių metų biudžetą, kuris siekia...

Top naujienos

Trys sunkieji kovos su Covid-19 ginklai, kurių nenaudoja Lietuva: ką kitos šalys daro kitaip (11)

Lietuvoje nauji užsikrėtimai koronavirusu kasdien skaičiuojami tūkstančiais. Nepaisant to, ne...

Artėjant šventėms, įmonės ieško šimtų darbuotojų: už kiek ir kur galima įsidarbinti (3)

Nors antrojo karantino metu dalis įmonių sustabdė savo veiklas, o darbuotojus išleido į...

James Paton, Naomi Kresge | D+ nariams

Jungtinė Karalystė patvirtino skiepus ir pradės masinę vakcinaciją: sveiki ir jaunesni nei 50-ies bus paskutiniai

Jungtinė Karalystė (JK) tapo pirmąja Vakarų šalimi, patvirtinusia „Covid-19“ vakciną. Dabar...

Naujas galvos skausmas aviacijai – be darbo užsisėdėję pilotai ir jų skraidymo klaidos (1)

Rugsėjo 15 d. Indonezijos lėktuvas, gabenęs 307 keleivius ir 11 įgulos narių į šiaurinį Medano...

Sukrečiantį vaizdo klipą išleidusi Rusijos grupė: jūsų karaliukui ateina galas (276)

Rusijos repo grupė „Kasta“ paskelbė vaizdo klipą, kuriame rodomi akivaizdūs įvykių...

Vilniuje užsisakė naminį kugelį išsinešti, o kai atidarė pakuotę – laukė staigmena (281)

Dabar toks metas, kad kavinių ir restoranų maistu galima pasimėgauti tik užsisakius jį...

Žiemą kol kas teks pamiršti – į šalį vėl pradės plūsti šiluma (14)

Ketvirtadienio rytas išauš debesuotas, pragiedrulių bus nebent šiaurės vakariniame šalies...

Čempionų lyga kaista: į atkrintamąsias žengė tik įvarčių mašiną ir gynybos ramstį praradusi „Borussia“ prancūzas surinko „pokerį“ (4)

Prie aštuonių kelialapius į UEFA Čempionų lygos atkrintamąsias varžybas jau turėjusių...

Mirė buvęs Prancūzijos prezidentas Giscard'as d'Estaing'as (18)

Mirė buvęs Prancūzijos prezidentas Valery Giscard'as d'Estaing'as , pranešė „France 24“....

Vokietijos rankose – tikrasis Putino ginklas Ukrainai ir Baltarusijai valdyti: ar galima pasirinkti išdavystę? (362)

Būti ar nebūti? Toks klausimas vėl iškilo Vakarų Europai svarstant vamzdyno „ Nord Stream 2...

|Maža didelių žinių kaina