Vaida Bilotė. Ar gali Lietuva tapti el. transporto gamybos centru?

Lygioje vietoje pastatyti namą yra lengviau, nei perstatinėti senas statybas. Ne kartą esame įrodę, kad atsilikimas mums gali tapti privalumu – nutiesdami greičiausią Europoje šviesolaidinį internetą, išplėtodami pažangų mobilųjį ryšį ar sukurdami fintech sėkmės istoriją.

Visose šiose srityse anksčiau neturėjome, kuo pasigirti, o šiandien – tarp geriausių Europoje. Greičiausias internetas, žemiausios ryšio kainos, didžiausias kiekis registruotų naujų globalių fintech kompanijų.

Kaip visa tai susiję su elektrinio transporto plėtra? Panašią istoriją galime pakartoti ir šioje srityje. Šiandien Lietuvoje didieji automobilių koncernai neturi gamyklų, bet turime daug su transportu susijusių verslų ir talentų. Tikiu, kad būtent šie faktoriai mums gali tapti tramplinu į elektrinio mobilumo sėkmę.

Didieji koncernai „Volkswagen“, „Mercedes-Benz“ ar BMW šiandien deklaruoja, kad prie elektrinio transporto gamybos pereis link 2030 m. Galėtų tai padaryti ir anksčiau, bet investavę milijardus į vidaus degimo variklius, jie dar 8 m. stengsis kapitalizuoti jų gamybą.

Vertinkime šį faktą pozityviai – turime bent 8 m. „avansą“, kuomet aktyviai ieškodami naujų partnerysčių, Lietuvoje galime sukurti visiškai naujos kartos elektrinio transporto pramonę. Gerą pagrindą plėtrai šioje srityje jau turime.

Jau gaminame

Šiandien Lietuvoje jau veikia du elektrinių autobusų gamintojai „Altas Auto“ ir „Dancerbus“, turime ir du elektrinių variklių bei susijusių komponentų gamintojus – „Elinta Motors“ ir „Arrival LT“. Turime ir vis greičiau besiplečiančią el. transporto krovimo sistemų rinką, kurioje sėkmingai veikia „Ignitis“, „Elinta Charge“, „Inbalance“ ir dar keletas kompanijų.

Visi pagrindiniai šių kompanijų, išskyrus „Ignitis“, klientai yra Vakarų Europoje, didžiąją dalį savo produkcijos ir paslaugų jos eksportuoja į Skandinaviją, Vokietiją ir kitas šalis.

Taip yra neatsitiktinai – „McKinsey“ analitikų duomenimis, 9-ios iš 10 greičiausiai augančių pasaulinių el. transporto rinkų yra ES valstybės – Skandinavija, Nyderlandai, Vokietija. Šiose šalyse nacionaliniu lygmeniu plačiausiai diegiama el. transporto politika, daugiausiai ir šio transporto vartotojų. Visose šiose valstybėse savivaldybių viešojo transporto pirkimuose jau dominuoja elektriniai autobusai.

Lietuvos keliuose situacija kol kas labai skirtinga, tačiau svarbu tai, kad savivaldybių ir nacionaliniame lygmenyje jau turime reikiamus sprendimus ir įstatymus, kad per ateinančius penketą metų smarkiai išaugtų el. transporto plėtra.

Šiandien Lietuvoje kiekvienas naujai statomas biurų kompleksas privalo turėti plačią el. transporto krovimo infrastruktūrą, o kiekviena savivaldybė Europinėmis investicijomis skatinama kuo greičiau pereiti prie tvaraus elektrinio transporto.

Europa – geriausia vieta EV inovacijoms

Neseniai ES vadovai vieningai nusprendė – sąjungoje nuo 2030 m. bus draudžiama prekiauti automobiliais su vidaus degimo varikliais. Jau ruošdamiesi aukščiausio lygio klimato kaitos konferencijai COP26, daugelis ES automobilių gamintojų garsiai ėmė deklaruoti, kad galutinai pereis prie EV gamybos iki 2030 m.

Anksčiau dar svarstę įvairius hibridinių modelių plėtros variantus, dabar gamintojai galutinai to atsisako. Kaip jie patys ir sako – „abiem kojomis lipame į elektrinės ateities traukinį ir tvirtai užsegame diržus“.

Europa pasiuntė aiškią ir nedviprasmišką žinią visiems verslams ir vartotojams – tiek nacionaliniame, tiek savivaldybių lygmenyje bus remiamos tik tvaraus transporto plėtros iniciatyvos.

ES jau yra suplanavusi ir didelę paramą ličio jonų baterijų gamintojams, kuriuos skatins savo didžiąsias gamyklas statyti kaip galima arčiau galutinių vartotojų. Tai yra – ne Azijoje, o būtent čia pat – Europoje.

Tyrimų kompanija „GlobalData“, įvertinusi palankią įstatyminę aplinką ir tai, kad Europa (ir ypač Skandinavija) yra tarp greičiausiai augančių el. automobilių rinkų, konstatavo, kad jau 2030 m. ES pasivys ir aplenks Kiniją el. automobilių gamyboje.

Kiniečiai šiandien gal ir yra globalūs didžiųjų autobusų gamybos lyderiai, bet smulkiajame komerciniame transporte ir automobilių sektoriuje – jie nekonkurencingi ES bendrovėms.

Ko trūksta Lietuvai?

Turime visas pagrindines savybes, pradėti aktyviai plėtoti el. transporto pramonę – stiprią inžinerinę patirtį turinčias gamybos kompanijas, transporto inžinerijos tradicijas turinčią darbo rinką, didelę darbo su Skandinavijos šalimis patirtį.

Tiesa, mokslo srityje būtina stiprinti technologinio ir inžinerinio ugdymo kryptis. Tai tolimesnės ateities prioritetas, kuriuo privalome pradėti rūpintis jau šiandien. Lietuva – auto inžinierių kraštas, tad tikiu, kad norinčių dirbti modernioje el. automobilių pramonėje visada atsiras.

Ko labiausiai mums šiandien trūksta? Kapitalo ir tiesioginių užsienio investicijų. Su tuo el. transporto sektorius susidurs visoje Europoje, nes didžiosios regiono kompanijos jau dabar nespėja patenkinti augančių rinkos poreikių.

Svarbu tai, kad besivystanti viešojo el. transporto gamybos pramonė labai skiriasi nuo tradicinių automobilių gamyklų. Europos miestai užveria gatves stambiam, taršiam transportui ir atveria erdves pėstiesiems, dviratininkams ir smulkiajam el. transportui. Vilnius – vienas gerųjų pavyzdžių, kokia kryptimi eina visa Europa.

Smarkiai besiplečianti gig ekonomika, paremta laikinai įsidarbinančiais darbuotojais, jau šiandien reikalauja naujų smulkaus transporto būdų ir priemonių. Toliau smarkiai plečiasi kurjerių kompanijų auto parkai ir didelė dalis įsigyjamų naujų komercinio transporto priemonių Europoje jau yra elektrinės.

Kad lengviau būtų suprasti mastus, kurlink juda komercinio el. transporto rinka, tereikia pažvelgti į „Rivian“ fenomeną – naujas, mažai kam pasaulyje žinomas el. automobilių gamintojas jau pasirašė sutartį su gigantu „Amazon“ pagaminti 100 tūkst. komercinių furgonų. O „Tesla“ neseniai sutarė su automobilių nuomos kompanija „Hertz“, kad vien jos reikmėms iki 2024 m. pateiks 100 tūkst. „Model 3“ automobilių.

Šiandien stovime ant didelių automobilių pramonės pokyčių slenksčio – ateina ne tik naujos transporto formos, bet ir nauji tokio transporto gamybos būdai. Didžiosios Britanijos el. transporto inovatoriai „Arrival“ sukūrė naujos kartos modulinę automobilių gamyklą, kurios įrengimas kainuoja 10 kartų pigiau, nei tradicinės automobilių gamyklos.

Tikiu, kad Lietuvos pramonė yra pasiruošusi dalyvauti globalioje el. transporto revoliucijoje, tereikia būti aktyviems, domėtis naujomis galimybėmis ir čiupti elektrinį jautį už ragų. Išnaudojusi tinkamą momentą, Lietuva tikrai gali tapti Š. Europos el. transporto gamybos centru.