aA
Europinės vėžės geležinkelis „Rail Baltica“, sujungsiantis tris Baltijos šalis ir Vakarų Europą, yra vienas reikšmingiausių infrastruktūros projektų per visą istoriją.
Valdas Sutkus
© DELFI / Orestas Gurevičius

Jis nebūtų įmanomas be Europos Sąjungos (ES) fondų paramos. Bendra „Rail Baltica“ vėžės vertė, įvairiais skaičiavimais, sieks 4 – 5 mlrd. eurų.

Tačiau prašydami iki 85 proc. lėšų, reikalingų projektui įgyvendinti, turime aiškiai suvokti, jog dėmesys šio projekto lėšų panaudojimo skaidrumui bus beprecedentis. Pažeistos procedūros ar menkiausias šešėlis gali priversti ES institucijas lėšas nukreipti į tas šalis, kurios jau turi tokių projektų įgyvendinimo patirties ir nekelia abejonių dėl projektų skaidrumo.

Tai, kad „Rail Baltica“ projektą administruojanti trijų Baltijos valstybių įmonė įsteigta Latvijoje, kurioje korupcijos lygis yra aukščiausias tarp kaimyninių šalių, skatina galvoti apie rizikas ir ieškoti galimybių jas suvaldyti.

Ar esame pasirengę milijardus eurų patikėti kaimynei, kurios nacionalinės geležinkelių bendrovės vadovas įtariamas paėmęs kyšį, o kritikos dėl pinigų plovimo ir korupcijos negaili tarptautinės organizacijos?

Korupcija – Latvijos geležinkeliuose

„Rail Baltica“ kontekste tokios istorijos, kaip „Latvijos geležinkelių“ (Latvijas Dzelzcelš) vadovo Udžio Magonio korupcijos skandalas, kelia rimtą grėsmę tarptautiniam geležinkelių projektui.
Latvijos geležinkelių vadovas įkliuvo tarnybiniu automobiliu su asmeniniu vairuotoju grįždamas iš Estijos ir bandė sprukti nuo jį sulaikyti mėginusių pareigūnų. Įtariama jog jis vežėsi pusės milijono eurų kyšį, iš vieno turtingiausių Estijos verslininkų gautą už Latvijos geležinkeliams nepalankų sandėrį.

Latvijos vardas tarptautiniuose korupcijos skandaluose linksniuotas ne kartą. Šalis sulaukė priekaištų dėl nekontroliuojamo didelio masto pinigų plovimo, vykusio per šalyje veikusius bankus. Paaiškėjo, kad dalis Latvijos bankų teikia rekomendacijas klientams, kaip, naudojantis susijusiomis fiktyviomis ofšorinėmis kompanijomis, plauti pinigus, ir nurodo konkrečius būdus, kaip suklaidinti tyrėjus.

Problemas dar paaštrino nepakankamai griežti antikorupciniai įstatymai ir nesibaigiantys skandalai Latvijos kovos prieš korupciją biure (KNOB), kurio veiklą paralyžiavo vietinės intrigos.

Kritikuoja tarptautiniai ekspertai

Nors pastaraisiais metais Latvijoje antikorupciniai įstatymai buvo sugriežtinti, trūksta valios juos įgyvendinti ir taikyti sankcijas. Tokias išvadas daro tarptautiniai ekspertai. „Transparency International“ 2015 korupcijos suvokimo indekse Latvija atsilieka nuo Lietuvos ir Estijos, o pažangos šalyje nematyti, nes su korupcija turinčios kovoti institucijos nesugeba išspręsti vidinių problemų.

Tarptautinės asociacijos „TRACE International“ ekspertų ir JAV analitikų centro „Rand Corporation“ korupcijos vertinimo indeksas rodo, kad mažiausiai kyšių ima Lietuvos valdininkai, o Baltijos valstybių trejete pirmauja Latvija, kurioje registruojamas didžiausias korupcijos lygis iš kaimyninių šalių.

Įdomu ir tai, kad Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apklausiami verslininkai skirtingai vertina savo patirtį šioje srityje.

Mūsų šalyje ir Estijoje verslas dažniau tik numano, jog konkurentai laimi konkursus ir kontraktus padedami korupcinių mechanizmų, tačiau tiesiogiai su tokia situacija susiduria retai, o Latvijoje kur kas daugiau verslininkų pripažįsta susidūrę su korupcija tiesiogiai.

„RB Rail“ – rizikos veiksnys

Abejonių, ar kaimyninėje šalyje įkurta bendrovė pasirengusi skaidriai administruoti projekto lėšas, kelia ir tai, jog iki 2020 m. Latvija yra suplanavusi „Rail Baltica“ projekto darbus vien tik aplink Rygą ir atšakoje iki oro uosto, kai Lietuva savo ruožtu jau yra nutiesusi europinę vėžę nuo sienos su Lenkija iki Kauno ir pradėjusi projektus nuo Kauno Latvijos link.

Toks požiūris į „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimą ir Latvijos reputacija korupcijos kontekste kelia nerimą dėl „Rail Baltica“ lėšų panaudojimo skaidrumo skelbiant viešųjų pirkimų konkursus bei pasirenkant rangovus, o tai gali suduoti smūgį projektui ne tik Latvijoje, bet ir Lietuvoje.

Bendros Baltijos šalių auditorių darbo grupės, į kurią įsitraukė ir Valstybės kontrolės bei Viešųjų pirkimų tarnybos atstovai, vertinimu, Baltijos šalių bendros įmonės „RB Rail“ veikla yra vienas pagrindinių „Rail Baltica“ rizikos veiksnių.

Lietuva turi patirties

Natūralu, jog tokiomis aplinkybėmis Lietuvai būtina siekti, kad tarptautinius projekto viešųjų pirkimų konkursai vyktų ne per bendrą įmonę, o kiekvienoje šalyje atskirai. Lietuva jau įrodė, kad turi patirties įgyvendinti tokio lygio projektus skaidriai ir atsakingai.

„Rail Baltica 1“ projekto etapą nuo sienos su Lenkija iki Kauno sėkmingai įgyvendino Lietuvos įmonės. Rangos konkursus organizavo „Lietuvos geležinkeliai“, projektas buvo suskaidytas į dalis ir po konkurencinės kovos keliuose konkursuose projekte iš viso dalyvavo 35 Lietuvos įmonės, įdarbinusios tūkstančius darbuotojų.

Tai svarbus motyvas ir ateityje laikytis principo, kad mūsų šalis turi pati skelbti rangos konkursus, nes jau turi atitinkamų projektų valdymo ir įgyvendinimo patirties.

Tokios patirties Latvijai trūksta.

Gerokai užtrukusios derybos dėl bendros trijų šalių įmonės „RB Rail“ valdymo organų skyrimo, bei viešųjų pirkimų procedūrų derinimo rodo, kad šioje įmonėje, valdomoje vadovų latvių, per daug interesų konfliktų ir ši įmonė turėtų atlikti tik strategines, o ne projekto įgyvendinimo funkcijas.
Jeigu konkursų organizavimo ir sutarčių pasirašymo teisė lieka tik vienos šalies įmonės rankose, išaugtų tendencingų viešųjų pirkimų rizika, o Lietuvos verslui iš milijardinių tarptautinių rangos darbų užsakymų galbūt liktų tik trupiniai.

Įgyvendindami didžiausią infrastruktūros projektą per Nepriklausomos Lietuvos istoriją turime būti padėties šeimininkais ir išnaudoti turimą patirtį bei žinias, kad projektas būtų atliktas skaidriai ir atsakingai, o jo naudą skaičiuotų mūsų verslas ir gyventojai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mantas Gofmanas. Dar daugiau aiškumo dėl listinguojamų įmonių reguliacinių reikalavimų

Lietuvos bankas (LB) šiuo metu rengia naujas Informacijos atskleidimo gaires, kuriomis bus...

Rūta Vainienė. Amžina kova. Su kainomis (2)

Tokie štai mūsų naujieji metai – ir vėl „viskas pabrango“. Valdišku sprendimu buvo...

Giedrė Tubelytė. Duomenų apsaugos reformos vežimas įsilinguoja – kas papuolė po jo ratais?

Praėję metai buvo bene patys reikšmingiausi asmens duomenų apsaugos srityje per pastaruosius 23...

Tadas Povilauskas. Tik kas dešimtas gyventojas šiemet tikisi mažesnių būsto kainų

Daugiau negu pusė gyventojų mano, kad būstas 2019 metais brangs, ir vos dešimtadalis laukia...

Arūnas Šidlauskas. 10 priežasčių, kodėl verta pasinaudoti mokesčių amnestija

Nuo 2019 m. sausio 1 d. juridiniai ir fiziniai asmenys gali pasinaudoti mokesčių amnestija, kuri...

Top naujienos

Skvernelis paskelbė savo sprendimą dėl Prezidento rinkimų pildoma (373)

Ketvirtadienį per susitikimą su vietos bendruomene Rusnėje premjeras Saulius Skvernelis...

Gyvai / Vienam lietuviui Dakaras baigtas: Bardauskas susilaužė ranką, išgabentas į ligoninę atnaujinta 14.53 val. (43)

Dešimtasis Dakaro etapas – paskutinis šių metų ralyje. Šiandien visų laukia vos 112 km...

Žinia apie itin žiaurų išpuolį Vokietijoje išprovokavo dramatiškus pasisakymus: tokia buvo ir KGB strategija (110)

Prieš daugiau nei savaitę Vokietijos miesto Brėmeno centre buvo sumuštas Bundestago narys,...

Po partizanų kalbos suskaudo ir Kremliui: išpylė melo dozę, o kas už ją atsakys? (1002)

Karo nusikaltėliai, civilių skerdikai, nacių bendrininkai. Taip Lietuvos partizanus pastaraisiais...

Aukščiausias žaidėjas NBA istorijoje žavisi Saboniu: įspūdinga, kaip jis pats tapo savo likimo kalviu specialiai DELFI iš Londono (5)

Gheorge'as Murešanas – įspūdingo ūgio milžinas iš Rumunijos, kuris jaunystėje suprato, jog...

Karbauskis dėl pensijų kreipėsi į ministrą (134)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ( LVŽS ) frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis...

Britų turistai siautėjo tiek, kad juos išprašė iš šalies (5)

Grupelės turistų iš Didžiosios Britanijos, tarp kurių ir vaikas, buvo paprašyta skubiai palikti...

Krepšinio zona. Lipdukas, Giedraičio šou Vilniuje ir netikėtas svečias iš NBA

Ketvirtadienį 14 val. DELFI TV Gyvai laidoje „ Krepšinio zona “ pokalbis su treneriu Mindaugu...

Pasidalijo išgyvenimo patirtimi: uždirbu 466 eurus, kas mėnesį sutaupau 400 (600)

Turbūt daug kam perskaičius rašinio pavadinimą kilo klausimas „kas čia per nesąmonė?“,...

Žvilgsnis į įspūdingus viešbučio kambarius, kuriuose svečiai pasijaus tarsi pasakoje (1)

Parke „Gardaland“ ( Italijoje ) duris netrukus atvers naujas šeimoms skirtas viešbutis ,...