Kas bendro tarp praėjusiais metais vykusių JAV prezidento rinkimų, Brexit referendumo ir ką tik pasibaigusių Prancūzijos prezidento rinkimų?
Vaiva Šečkutė
© Bendrovės archyvas

Didelė visuomenės dalis ir JAV, ir JK, ir Prancūzijoje rinkosi ir balsavo už šalies izoliavimo ir protekcionizmo kelią.

Taip jie išreiškė norą suvaržyti prekių, žmonių ir kapitalo judėjimą. Klausimas, kiek to noro yra kitose šalyse ir ar jis gali paimti viršų?

Emanuelio Macrono pergalė Prancūzijos prezidento rinkimuose buvo įtikinama. Kita vertus, negalima ignoruoti to fakto, kad net 11 milijonų prancūzų rinkėjų patikėjo visiškai priešingą ateities viziją pasiūliusios Marin Le Pen pažadais.

Juos įtikino kandidatės į prezidentus matymas, kad atsiribojimas nuo likusio pasaulio galėtų išspręsti ekonomines Prancūzijos problemas.

Tai rodo didelį gyventojų nusivylimą ir kelią nerimą artėjant parlamento rinkimams Italijoje.

Žvelgiant pasaulio mastu, per 20 globalizacijos metų iki 2008 metų finansų krizės didžiausią realų pajamų augimą pajuto vidutines pajamas gaunantys gyventojai besivystančiose šalyse. Jų pajamos nuo 1988 iki 2008 metų išaugo 70-80 procentų.

Žymų pajamų augimą pajuto ir kiek mažesnes nei vidutines pajamas gaunantys žmonės. Tai leido ypač skurdžiai, vos už 1.25 dolerius per dieną, išgyvenančiųjų žmonių dalį pasaulyje sumažinti nuo 44 iki 23 procentų.

Visgi per tą patį laikotarpį žemesnioji vidurinė pajamų klasė, tai yra, dažniausiai mažiau išsilavinę gyventojai JAV ir Vakarų Europoje atlyginimų augimu pasidžiaugti negalėjo.

Jų materialinė padėtis beveik negerėjo 20 metų dar iki finansų krizės pradžios.

Gali atrodyti, jog besivystančių šalių viduriniosios klasės gyventojų pajamos šoktelėjo tokių pat gyventojų išsivysčiusiose šalyse sąskaita. Keliamas klausimas, kad galbūt dėl to buvo kalti būtent globalizacijos procesai, o pasukus laiką atgal išsispręstų visos problemos.

Laisvą prekių, žmonių ir kapitalo judėjimą, kaip daugelio problemų priežastį, nurodo ir lengvus problemų sprendimo būdus siūlo ir kai kurie politikai.

Dabartinis JAV prezidentas Donaldas Trumpas grasino dideliais mokesčiais bausiąs gamybą iš JAV iškeliančius verslus. Brexit šalininkai tvirtino, kad imigracija lemia mažesnius atlyginimus vietiniams gyventojams. Marin Le Pen savo siekiui užsidaryti nuo likusio pasaulio net suteikė ekonominio patriotizmo vardą.

Tai, jog stagnuojant dalies gyventojų pragyvenimo lygiui šalyse auga nelygybė, yra didžiulis iššūkis.

Maža to, ši problema gali ir toliau ryškėti įsibėgėjant ketvirtajai pramonės revoliucijai. Daugelio darbuotojų darbo vietos nyksta ne dėl imigrantų, kuriuos vienu ar kitu būdu galima sustabdyti, o dėl robotizacijos.

Šio fakto nepaisymas dar aiškiau rodo, kokie neproduktyvūs ir švaistantys laiką yra šie pasiūlymai, kuomet didžiausias dėmesys turi būti skiriamas darbuotojų perkvalifikavimui ir produktyvumo augimo išjudinimui.

Svarbu tai, kad empiriniai tyrimai nerodo, jog didesnė migracija yra susijusi su didesniu nedarbu ar mažesniais atlyginimais.

Tokia išvada padaryta ištyrus skirtingų JK vietovių imigracijos ir vietinių gyventojų nedarbo ir atlyginimų duomenis. Ekonominės logikos testo neišlaiko ir teiginys, jog didelis importo tarifas gali užtikrinti kitokią nei iki šiol žemesnės kvalifikacijos darbuotojų įsidarbinimo galimybių ir pajamų dinamiką.

Aukšti importo tarifai ir mažesnė prekyba riboja specializaciją ir didina prekių kainas. Imigracijos stabdymas neleistų pritraukti trūkstamos kvalifikacijos darbuotojų su visuomenės senėjimu susiduriančiame išsivysčiusiame pasaulyje, taip pat sumažintų prekių ir paslaugų paklausą, kurią sukuria imigrantai.

Taigi tokia politika ilgesniuoju laikotarpiu tik sumažintų ekonomikos potencialą, darbo vietų skaičių ir atlyginimų augimą.

Nuo to nukentėtų dauguma gyventojų jokiu būdu neišskiriant ir tų, kurie balsuoja už šiuos sprendimo variantus siūlančius politikus.

Jau kitų metų pradžioje dėl savo šalies ir iš dalies visos Europos ateities spręs kitos didelės konkurencingumo problemų kamuojamos Europos Sąjungos šalies – Italijos – piliečiai.

Šiandien reitingai rodo, kad populistinis Penkių žvaigždučių judėjimas, „globalizacijos tragediją” siūlantis spręsti traukiantis iš euro zonos ir ribojant laisvą prekybą, gali lengvai pralenkti šiuo metu valdančią Demokratų partiją.

Emanuelio Macrono pergalė leido kiek atsikvėpti ir patikėti, kad Europa vis dar atspari protekcionistinėms idėjoms.

Vis tik tuo pačiu metu ji dar kartą parodė europiečių nusivylimą tradicinėmis politinėmis jėgomis ir jų nesugebėjimu užtikrinti tvarų pajamų augimą visoms visuomenės grupės.

Protekcionizmo šmėkla nepasitraukė, o visų Europos šalių politikai turės ieškoti daug išmanesnės socialinės ir ekonominės politikos priemonių, kurios galėtų įtikinti gyventojus globalizacijos nauda ir išsaugoti ją.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Modestas Kisielius. Lean sistema: kodėl tai neveikia? (20)

Terminas Lean nėra naujovė Lietuvoje, tačiau aklai mada sekantys ir tikslo neturintys...

Arvydas Guogis. Gerovės valstybė ir jos vertybės (3)

Atrodo, kad ekonominis požiūris šiuolaikiniame pasaulyje, tame tarpe – ir Lietuvoje, pasiekė...

Naglis Narauskas. Kam ir kodėl naudingas pieno kainų viešinimas? (2)

Greitai bus metai, kai Žemės ūkio ministerija pradėjo skelbti informaciją apie vidutines...

Ieva Valeškaitė. NT mokestis – šiandien ,,turtingiesiems“, rytoj – visiems? (13)

Seime toliau skinasi kelią pasiūlymai didinti nekilnojamojo turto mokestį. Siūloma įvesti...

Eglė Džiugytė. „Brexit“: du žingsniai į priekį, trys atgal (3)

Kalbos apie tai, kad Jungtinė Karalystė palieka Europos Sąjungą (ES), netyla nuo lemtingo...

Top naujienos

Savaitgalio orai: nedidelė paguoda – bent jau nesušalsime

Savaitgalį tikrai nesušalsime, tačiau sušlapti visgi teks, mat saulėtas dangus nelepins,...

Apie metro, „Hyperloop“ galime tik pasvajoti, bet laukia šis tas įdomaus (1)

Nors Lietuvoje apie itin greitą susisiekimo priemonę „Hyperloop“ ar metro kol kas galime tik...

Putino Rusija. Naujas Rusijos planas Ukrainoje - tik dūmų uždanga virš tikrųjų tikslų (67)

Rugsėjo pradžioje spaudos konferencijos metu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė ,...

Planuojantiems namo renovaciją – nauji reikalavimai (47)

Nuo lapkričio 1-osios įsigaliojo keletas Valstybės paramos daugiabučiams namams modernizuoti...

Rūbinėje Adomaitis pasiekė savo: ėmėme žaisti žymiai protingiau specialiai Krepšinis.lt iš Prištinos (18)

Įsivažiavo sunkiai, laimėjo lengvai. Lietuvos krepšinio rinktinė naująsias pasaulio čempionato...

Įvardijo jautriausias Gedimino kalno vietas: taip palikti per žiemą negalima (111)

Lankytojams užvertas Gedimino kalnas virto viena didele statybų aikštele. Ant jo zuja darbininkai...

Atsistatydino Luhansko separatistų lyderis Igoris Plotnickis (167)

Prorusiškų Ukrainos separatistų paskelbtos vadinamosios Luhansko liaudies respublikos (LNR)...

Santūrus Sabonis: sunku vertinti žaidimą, kai varžovai neturi keitimų specialiai Krepšinis.lt iš Prištinos

Nors Kosovo krepšininkai antroje rungtynių dalyje nebesipriešino Lietuvos rinktinei, daryti...

Neigia, kad Lietuvoje populiarėja mokėjimo kortelės (40)

Lietuvoje atsiskaitymas grynaisiais pinigais vis dar išlieka populiariausiu būdų sumokėti už...

Gydytoja paaiškino, kodėl net ir norėdama negali pacientui skirti tai, ko jis vertas (155)

Gydytojai norėtų nuolatos atsinaujinti savo žinias ir kelti kvalifikaciją, tačiau iš savo...