aA
Pinigai ne tik gali būti uždirbti, išleisti ar sutaupyti. Žmonės gana dažnai pamiršta, kad sukauptos lėšos gali būti ir įdarbintos. Bėda tik ta, kad gyvename laikais, kai tradiciniai būdai, leidę pinigams pelningai plušėti jų savininkų labui, tapo kone beverčiai. Tačiau ten, kur yra problema, atsiranda ir galimybės.
Vytautas Olšauskas (V. Skaraičio nuotr.)
© Asmeninio albumo nuotr.

Ne palūkanos, o ašaros

Atrodo, dar visai neseniai vienas patikimiausių būdų gauti pinigų iš turimų santaupų buvo vertybiniai popieriai. Dabar jų 12 mėn. laikotarpio palūkanos siekia vos daugiau už apskritą nulį – 0,05 proc. Tiesa, 36 mėn. laikotarpio vertybinių popierių palūkanos kiek didesnės ir siekia „net“ 0,35 proc.

Indėliai taip pat anksčiau žavėjo galimybe uždirbti, nes jų atnešamos pajamos yra neapmokestinamos valstybės.

O ir atsiimti indėlius galima beveik bet kada. Tačiau šiais laikais ir jie mažai ką gali suvilioti. Mūsų šalies bankuose už 12-kai mėnesių padėtą indėlį gausite daugiausia 1,1 proc. grąžą. Turint galvoje Lietuvos banko prognozę, kad šiais metais Lietuvoje metinė infliacija turėtų siekti apie 1,4 proc., akivaizdu, kad net indėlių kasyklose įdarbinti pinigai negali užkirsti kelio turimų santaupų nuvertėjimui.

Šiek tiek daugiau pinigai jums gali atnešti naudos nebent kredito unijose, kur 12 mėn. indėlių palūkanos siekia maždaug 1,7 proc., arba investuojant į nekilnojamąjį turtą (NT). Tiesa, norint pasinaudoti pastarąja galimybe reikia turėti sąskaitoje solidesnę sumą ir nusiteikti ilgiau palaukti grąžos, kuri per metus gali siekti 3–8 proc.

Aišku, galimybė investuoti į NT tinkama toli gražu ne visiems. Juk keli šimtai tūkstančių eurų šiaip sau nesivolioja numesti kur nors drabužių spintos gilumoje.

Pinigai vis dar gali (už)dirbti

Uždirbti padoresnes sumas iš turimo sukaupto piniginio kapitalo anksčiau galėjo dažniausiai tik tie, kam ir taip netrūko pinigų. Tačiau dabar žaidimo taisyklės keičiasi ir kiekvienas laisvas euras gali tapti darbščia bite, kuri namo neša papildomas pasyvias pajamas. Tokią galimybę mums visiems suteikė sutelktinio finansavimo platformos (P2P).

Bendrovė „PricewaterhouseCoopers“ suskaičiavo, kad vien JAV sutelktinio finansavimo platformos 2014 m. išdavė daugiau nei 5 mlrd. eurų paskolų. Ir tai buvo tik pradžia. „Statista“ duomenimis, 2015 m. pasaulyje taip išduotų paskolų suma išaugo iki daugiau nei 59 mlrd. eurų, o per ateinančius 10 metų ši riba, prognozuojama, turėtų dar šoktelėti iki maždaug 923 mlrd. eurų.

Nieko keisto, kad tiek turtingų ir plačiai pripažintų investuotojų, tiek pavienių, prisidurti prie atlyginimo norinčių žmonių žvilgsniai nukrypo į P2P platformas. Ten investicijos (paskolintų pinigų) grąža dažnu atveju gali siekti daugiau nei 10 proc. Šiais laikais tai yra žvėriškai didelė dalis.

Paklausa skatina pasiūlą – sutelktinio finansavimo ir investavimo platformų pasaulyje sparčiai daugėja. Auga ir skirtingų jų taikomų veiklos modelių skaičius. Sutelktinai jau galima pirkti kitų įsiskolinimus, teikti įvairias paskolas, investuoti akcijų biržose ir kitaip įdarbinti sukauptus atliekamus pinigus.

Bene smagiausia dalis – ta, jog, neradus imponuojančios vietinės P2P platformos, alternatyvų galima visada ieškoti užsienyje. Pavyzdžiui, Latvijoje, kur dirba „Mintos“, tarptautinius investuotojus įsileidusi 2015 m. sausį. Dar anksčiau investuotojus iš kitų šalių priimti pradėjo estų „Bondora“ – ilgiausiai (nuo 2009 m.) Estijoje veikianti sutelktinio finansavimo sistema. Investuotojų iš Europos Sąjungos, Šveicarijos ir Norvegijos taip pat laukia ir kita latvių platforma TWINO.

Tai tik geografiškai arčiausiai Lietuvos esantys tokio pobūdžio sprendimai. Apsidairius plačiau galima rasti daugybę kitų įmonių, leidžiančių sutelktinio finansavimo būdu įdarbinti santaupas. Vienas novatoriškiausių šios srities sprendimų yra „Bitbond“ – platforma, paremta virtualia, infliacijos spąstų padedančia išvengti valiuta, vadinama bitkoinu. „Bitbond“ yra puikus vadinamosios „fin-tech“ pakraipos verslo, kuris kėsinasi į bankų užimamas pozicijas, pavyzdys.

P2P platformų privalumai ir trūkumai

Paaštrėjęs bankų komunikacijos tonas ir intensyvesni lobistiniai veiksmai jau tampa įprastu reiškiniu. Juk be to, kad globalus finansinis klimatas jiems nėra pats palankiausiais, jie dar turi kovoti ir su nelaukta konkurencija. P2P skolinimo platformoms atitenka dalis vartojimo paskolų ar net NT kreditų portfelio, o į tokias sistemas kaip vokiečių „Vaamo“ keliasi efektyviau taupyti ir iš to uždirbti norintys žmonės.

„Vaamo“ yra dar vieno „fin-tech“ verslo modelio pavyzdys, sprendimas, kurio variklis yra tam tikro lygio dirbtinis intelektas ir patyrę finansų ekspertai.

Dėl šių sudedamųjų dalių sukuriama sinergija, leidžianti nieko apie finansų rinkas neišmanantiems žmonėms savo pinigus investuoti į įvairias pramonės sritis, į tūkstančius įvairiausių bendrovių visame pasaulyje.

Būtent piniginių srautų, o kartu ir rizikos išskaidymas yra vienas didžiausių privalumų, kuriuos suteikia visos sutelktinio finansavimo ir investavimo platformos. Be to, kad jos leidžia gauti akivaizdžiai didesnę investicijų grąžą, jos taip pat turi ir schemas, užtikrinančias investuotojo pinigų saugumą ir neretai leidžiančias bet kuriuo metu atsiimti savo investiciją.

Aišku, kaip ir kiekviena naujovė, taip ir sutelktinio finansavimo sistemos turi trūkumų. Bene akivaizdžiausias – sektoriaus reguliavimo stoka.

Tiesa, labai nesinori, kad valstybinės institucijos imtų mosuoti įstatymo kardu be ilgų diskusijų ir įsigilinimo, kaip jau ne kartą nutiko. Juk tinkamai įvertinus padėtį ir sudėjus reikiamus akcentus iš finansinių sprendimų pažangos galėtų laimėti visos suinteresuotos šalys. O svarbiausia – naudą gautų žmonės.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Martynas Nagevičius. „Greenwashing'as“ - žaliasis smegenų plovimas yra blogiau, nei nesirūpinti ekologija iš viso (3)

Pasaulyje, tame tarpe ir Lietuvoje, labai auga sąmoningų, atsakingai į aplinką žiūrinčių...

Mantas Vilkas. Pramonė 4.0 revoliucija įsibėgėja: galimybė sustiprinti pozicijas ir vis dar lūkuriuojanti Lietuva

Lietuvos gamybos sektorius yra svarbus ekonomikos ramstis. Gamybos įmonių investicijos į...

Rūtenis Paukštė. Kodėl taip sunku pabėgti iš bankų gniaužtų?

Lietuvos gyvybės draudimo rinka yra viena mažiausiai išvystytų Europoje . Tik 1 iš 10 šalies...

Agnė Jasinskaitė. 2019-ųjų permainoms – masinis pasiruošimas (1)

2019-ųjų pradžia, kuomet įsigalios sulig mokesčių reforma priimti pakeitimai, taps tikru lūžio...

Laura Galdikienė. Darbo rinka – lyg išspaustas apelsinas? (13)

Šiuo metu Lietuvos darbo rinka primena spaudžiamą apelsiną. Kai atrodo, jog liko tik sausa...

Top naujienos

Iki galutinio breksito termino liko 4 mėnesiai: ką tai reikš lietuviams

Antradienio vakarą pranešta, kad Jungtinė Karalystė ir Europos Sąjunga pasiekė susitarimą...

Kaune - painios bylos finalas: sprendžiama, ar iš darželio paimtą vaiką grąžinti motinai (124)

Raudondvario seniūnijoje (Kauno r.) sprendžiamas klausimas, ar grąžinti paimtą penkerių metų...

Paliko traktorių judriausioje Vilniaus gatvėje, bet policija paaiškino – viskas pagal taisykles (40)

Ne vienas vairuotojas, pirmadienio vakarą važiavęs Vilniaus Tūkstantmečio gatve, galėjo tik...

Registrų centre beveik kas penktas darbuotojas susijęs giminystės ryšiais (21)

Registrų centro atliktas tyrimas parodė, kad beveik kas penktas įmonės darbuotojas (18 proc.),...

Kai kurių sričių darbuotojų Panevėžio regione trūksta kritiškai (16)

Panevėžio darbo rinkos mokymo centre, Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų iniciatyva,...

Po Austrijos pastabų sukruto visa Europa: pasirašomos sutarties pasekmes jausime ilgai? papildyta (316)

Vokietija kunkuliuoja. Šįkart dėmesio centre atsidūrė Jungtinių Tautų parengta Pasaulinė...

Toto Cutugno gyvenimas kaip filmas: žmoną mylėjo, bet gimė nesantuokinis vaikas, užklupo vėžys ir vos nežuvo aviakatastrofoje (5)

Liepą legendinis italas, padovanojęs pasauliui gausybę hitų, atšventė 75-ąjį gimtadienį....

Gyvai / DELFI Diena. Ką darys dotacijos netekę Palucko socdemai ir manifestą prieš valdančiuosius skelbiantys liberalai (11)

Kas išgelbės Gintauto Palucko socialdemokratus, kuriems už rinkimų pažeidimus atimta pusės...

Žinomos mamos apie vaikų skiepus: pasakė, kas padėjo apsispręsti papildytas vaikų profilaktinis skiepų kalendorius (16)

Skiepai vaikams šiandien vis dar aktuali tema. Paskleista baimė, kad neva skiepai sukelia autizmą...

Lietuviai spraudžia plėtotojus į kampą: reikalavimai būstui darosi vis didesni (1)

Šalies būsto plėtotojai ir pardavėjai stebi tendenciją – klientai tampa ženkliai dėmesingesni...