aA
Prieš kiekvieną šildymo sezoną viešojoje erdvėje yra svarstoma: kokių sąskaitų iš šilumos tiekėjų tikėtis?
Vytautas Kisielius
© Asm. albumo nuotr.

Kokie faktoriai nulemia jų didėjimą?

Vis dėlto daugelis gyventojų net ir gavę pirmąsias sąskaitas, į skaičių kilmę nesigilina. Iš dalies jie yra teisūs: gana reikšminga permoka šilumos kainoje atsiranda be menkiausio nusižengimo, pareigingai vykdant valstybinio reguliuotojo nurodymus.

Mūsų asociacija skaičiuoja, kad šį šildymo sezoną trijų didžiųjų miestų gyventojai už šilumą gali permokėti daugiau kaip 12 milijonų eurų.

Vien per pirmus du šildymo sezono mėnesius permokų suma siekė 3 milijonus eurų. Šis skirtumas susidaro, kai šilumos tiekėjas moka vieną sumą už šilumos gamybą ir visai kitą už tą pačią paslaugą išstato vartotojams. Tokia „juodoji skylė“ šilumos kainoje yra nepaaiškinama, nes už šilumos tiekimą, aptarnavimą ir kitas tiekėjų paslaugas vartotojai susimoka atskirai.

Aukcionuose dalyvauja jų organizatorius

Paanalizuokime didžiausius šalies miestus: Vilnių, Kauną ir Klaipėdą. Šiuose miestuose veikia nepriklausomi šilumos gamintojai (NŠG), gaminantys šilumą iš biokuro ir atliekų, konkurencijos principu pardavinėjantys ją kasmėnesiniuose šilumos supirkimo aukcionuose. Atrodytų, kad šiuose miestuose susidariusios geriausios sąlygos žemoms šilumos kainoms.

Tačiau minėtuose aukcionuose šiluma superkama ne tik iš pigiausiai ją parduodančių nepriklausomų gamintojų. Aukcionus organizuoja, juose dalyvauja ir laimėtojus skelbia šilumos tiekėjai. Jie nusprendžia, iš kokio gamintojo ir kiek šilumos pirks visą mėnesį.

Pridėję perdavimo, aptarnavimo bei kitus kaštus apskaičiuoja ateinančio mėnesio šilumos kainas gyventojams. Viskas atrodo aišku, tačiau skaičiuodami, kokia kaina šilumą pirks šilumos tiekėjas ir už kiek parduos vartotojams, randame skirtumą.

Šimtus tūkstančių eurų. Klausiate – kaip tai gali būti toleruojama?

Mūsų asociacijos nariai šį klausimą užduoda ne pirmus metus. Šilumos kainas prižiūrinti Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) jau kurį laiką rengia naują metodiką, kuri, tikėkimės, užkirs kelią neadekvačiai šilumos kainai. Žinoma, tokie pokyčiai jau šiandien sulaukia šilumos tiekėjų pasipriešinimo.

Į klausimą, kodėl šilumos tiekėjai tam priešinasi, iš dalies atsakyti galime atsivertę jų finansinių rezultatų ataskaitas: 2015 m. „Kauno energijos“ pelnas siekė 4,5 mln. eurų, „Klaipėdos energijos“ – 2 mln. eurų. Na, o plačiai žiniasklaidoje aprašytas „Vilniaus energijos“ pavyzdys, kai į šilumos kainą nepagrįstai įtraukti per 24 mln. eurų, pats savaime liudija, kur nukeliauja galimas vartotojų sutaupymas.

Reikia keisti reguliavimą

Mūsų asociacijos narių nuomone, šilumos kainodara turėtų būti visiškai skaidri. Vartotojai privalo žinoti, už ką ir kiek moka. Gyventojai privalo būti aiškiai informuoti, kiek jiems kainuoja šilumos gamyba, kiek jie moka už jos perdavimą, kiek atsieina klientų aptarnavimas ir kitos paslaugos. Lietuvos gyventojai jau seniai pradėjo klausinėti, kas sudaro elektros ir dujų kainas. Atėjo metas ir šilumos kainų skaidrumui. Privalome užkirsti kelią bet kokiems bandymams be reikalo komplikuoti šilumos kainodarą.

Šilumos kainą, paprastai tariant, sudaro dvi esminės dalys: šilumos gamyba ir perdavimas. Šilumos gamybos kainą, atitinkamai turėtų sudaryti perkamos šilumos kaina ir rezervavimo kaštai. Deja, šiuo metu taip nėra, o kainodaros subtilybes Lietuvoje gali iššifruoti nebent VKEKK specialistai – paprastam piliečiui dalis informacijos arba nesuprantama, arba neprieinama.

Nepriklausomi gamintojai šilumą gamina degindami vietinį atsinaujinantį išteklių – biokurą, kiekvieną mėnesį dalyvauja šilumos supirkimo aukcionuose ir siekia pasiūlyti konkurencingas kainas. Tačiau dėl reguliavimo pinklių sukuriama nauda nepasiekia vartotojų.

Mūsų asociacija siekia bendradarbiauti su VKEKK ir yra pasiryžusi prisidėti prie metodikos pakeitimų, kurie užtikrintų skaidrią ir konkurencingą kainodarą visiems šilumos vartotojams.

Tuo pačiu noriu padrąsinti VKEKK atstovus netoleruoti suinteresuotų šalių bandymų stabdyti būtinus pokyčius, o naująją vyriausybę – atkreipti dėmesį į šiandien galiojančią neadekvačią šilumos kainodarą. Siekdami vieningo tikslo – sukurti skaidrią ir konkurencingą šilumos ūkio sistemą – galime tapti pavyzdžiu visai Europos Sąjungai ir užtikrinti stabilų pagrindą ateities kartoms.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Marius Gelžinis. Kaip „Brexit“ gali padalinti Europos dangų (2)

2019 m. kovo 29 d. Nereikia būti aiškiaregiu, kad jau dabar pasakytum, jog ši diena bus istorinė....

Tadas Gudaitis. Kokio svarbaus dalyko gyventojai nežino apie savo pensijų fondus? (16)

Nors bendrovę , kurioje kaupia lėšas senatvei, galėtų įvardyti apie 69 proc. II pensijų...

Kristina Ivanovė. Nuo 2019 m. balandžio – nauja tvarka: kada tiekėjai galės būti įrašyti į Nepatikimų tiekėjų sąrašą (1)

2018 m. lapkričio 2 d. Lietuvos Respublikos Seime registruotame Viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ)...

Jūratė Cvilikienė. Kaip nepermokėti už šventes? (2)

Dažnas gyventojas prieš žiemos šventes duoda sau pažadą neišlaidauti ir laikytis biudžeto,...

Vaidas Žagūnis. Koks finansinis įgūdis jaunajai kartai padėtų svajones paversti tikrove? (4)

Nors jaunosios kartos lūkesčiai ir ambicijos įkvepia, kyla klausimas, kiek jos pagrįstos? Ir ar...

Top naujienos

Ultimatumas Lietuvai: nesusipratimų virtinė ir keistos pasekmės sugriovė seną mitą (19)

Šimtmečius gyveno kaip vyras su žmona. Buvo visko – ir barnių, ir susitaikymų. Tačiau staiga...

Prieš mažametį galimai smurtavusiai motinai gali tekti kalėti 5 metus (91)

Kauno apylinkės teisme – prieš mažametį vaiką, kaip įtariama, smurtavusios Evelinos...

Specialistai įspėja: net nežinodami ant stalo galite turėti nuodų (24)

Ši medžiaga, nors ir natūralus aplinkos teršalas, yra kancerogenas , galintis sukelti žmogui...

Išnarstė e.sveikatos sistemą: kelerius metus nejudintas problemas atiduoda prokurorams (143)

Registrų centras atlikęs e. sveikatos sistemos auditą dėl galimai neteisėtų veiksmų ir dėl...

Iš visos Lietuvos atvažiuoja apžiūrėti vilkaviškiečių šeimos papuošto namo: antro tokio tikrai nėra (20)

Galima pamanyti, kad šiuose namuose įsikūręs pats Kalėdų senelis. DELFI redakciją pasiekė...

Išžaginimu įtariamas „Alfa vyras“ Airinas išleistas iš kalėjimo (186)

Išžaginimu ir santykiavimu su nepilnamečiu asmeniu įtariamas Airinas Arutiunianas – laisvėje....

Rusijos diplomatija: siūlo pasirašyti taikos susitarimą ir tuo pat metu stato naujas kareivines ginčytinose salose (132)

Rusija pastatė kareivinių savo kareiviams ginčijamoje salų grandinėje netoli Japonijos, o...

Darbas prieš šventes: trumpesnė darbo diena, o viršvalandžiai – tik darbuotojui sutikus (7)

Šiuo prieššventiniu laikotarpiu darbų apimtys ir tempai auga, iki metų galo skubama užbaigti...

Veiksmingas būdas prailginti jaunystę: nieko nekainuoja ir nereikalauja pastangų (3)

„ Veido mankšta “ skamba truputį keistai... O, pasirodo, mankštinti veido raumenis yra tiek pat...

7 didžiosios tėvų nuodėmės: auklėjimo būdai, kuriuos reikia užmiršti

Kartais tėvai norėdami pasilengvinti sau gyvenimą griebiasi psichologinių metodų, kurie, kaip...