aA
Kodėl jau šiandien reikia vis dažniau kalbėti apie privačios ir viešos partnerystės (PPP) projektų vystymą ir jų finansavimą? Tiesiog nenumaldomai artėja 2020 metai. Po šios datos ES finansinė parama atnaujinamai infrastruktūrai ir jos plėtrai gali smarkiai sumažėti dėl gerėjančių Lietuvos makroekonominių rodiklių. Jei ES pinigus vaizdžiai palygintume su duomenų srautu, tai jie dabar teka plačiajuosčiu internetu, tačiau jau po 2020 metų jų srautas gali smarkiai sumažėti ir, vaizdžiai tariant, kapsės lyg per senovinį modemą.
Vilius Juzikis
© Įmonės archyvas

Kas pakeis ES pinigus?

Kad įsivaizduotume šį pinigų srautą, paanalizuokime faktus. Nuo 2014 iki 2020 metų transporto ir pagrindinių tinklų infrastruktūrai skirta ES parama sudarė 1,15 mlrd. eurų, dar 0,87 mlrd. eurų skirta energetikos sektoriui. Jeigu išdalintume šias sumas per septynerių metų laikotarpį, tai, pavyzdžiui, transporto sektoriui galėtų būti skirta vidutiniškai po 164 mln. eurų per metus. Jeigu palygintume su valstybinės ir vietinės reikšmės kelių finansavimo metinėmis išlaidomis, kurios šiemet sudaro 499 mln. eurų, ES parama vidutiniškai sudarytų apie trečdalį viso biudžeto, o tai tikrai nėra mažai.

Šį trečdalį teks kur nors surasti, nes toliau tobulinti ir plėsti infrastruktūrą tikrai reikės. Jei norėsime toliau stiprinti savo šalies konkurencinį pranašumą regione, tokių investicijų poreikis, tikėtina, augs kasmet, kadangi tai svarbi Baltijos šalių konkurencingumo sąlyga. Jau šiandien galima skaičiuoti tikrai nemažas investicijų sumas, būtinas energetikos, transporto ir logistikos, viešojo bei kitų sričių sektoriams vystyti.

Galime tapti PPP ekspertais: mokykimės iš sėkmių ir klaidų

Valstybė, ko gero, nenorės didinti mokesčių, kad surastų tą trūkstamą trečdalį. Vadinasi, teks atsigręžti į privačius finansavimo šaltinius ir intensyvinti privačios ir viešosios partnerystės projektus.

Reguliuojamoji aplinka pastariesiems yra pakankama. Svarbiausia, kad ji nesikeistų ir investuotojai žinotų, ko tikėtis. Skaidrumas, teisinis bei politinis stabilumas ir galimybė prognozuoti reguliuojamąją aplinką yra pagrindiniai dalykai, siekiant pritraukti privatų kapitalą infrastruktūros projektams vystyti. Išsivysčiusių šalių praktika rodo, kad PPP projektai yra vienas iš efektyviausių būdų greitai ir kokybiškai įgyvendinti didelio masto viešosios infrastruktūros projektus. Skandinavijoje ir Jungtinėje Karalystėje privačios ir viešosios partnerystės projektų vertė milijardai eurų, o Lietuvoje jų vis dar mažai, nors lyg ir turime geros patirties: Vilniaus Balsių mokykla, Palangos aplinkkelis, Vilniaus policijos komisariatas, taip pat galima paminėti ir M. K. Čiurlionio prietilčio Kaune koncesijos projektą.

Nors PPP projektų imamės nedrąsiai, galime juos gerai atlikti. Vienas sėkmingų pavyzdžių — Palangos aplinkkelio statyba, kurią finansavo SEB bankas. Sėkmę liudija keli faktai: projektas laiku įgyvendintas, neviršyta numatyta sąmata, aplinkkelis sėkmingai prižiūrimas. Sutarties pabaigoje valstybei kelias bus grąžintas po kapitalinės rekonstrukcijos.

Ekspertais tampama mokantis ne tik iš sėkmių, bet ir iš klaidų. Kad Lietuva galėtų laikyti save patyrusia valstybe PPP srityje, turime įgyvendinti kur kas daugiau tokių projektų. Apie tai kalba ir vienas Pasaulio banko tyrimų: pirmieji PPP bandymai dažnai nepasiteisina ir yra atmetami, tačiau, įgijus patirties, apie 20 PPP projektų vyksta sklandžiai.

Tai reiškia, kad turime jau dabar aktyviau imtis PPP projektų, kad atėjus 2020 metams infrastruktūros projektai būtų toliau įgyvendinami. Todėl reikia politinės valios ryžtis daugiau projektų leisti įgyvendinti privačiam sektoriui. Reikia naudotis egzistuojančiais privačios ir viešosios partnerystės instrumentais ir aiškiai suvokti, kokie infrastruktūros objektai atrodys perspektyviausi.

Bet kuriam infrastruktūros projektui galimas komercinis finansavimas

Privatus sektorius — prie jo priskiriamos ir verslo įmonės, ir bankai, ir pensijų fondai bei instituciniai investuotojai — domisi ta infrastruktūra, kur mažiausia rizika, kurios perspektyva atrodo stabiliausia. Vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių privataus investuotojo prisiimamą rizikos lygį, yra projekto priklausomybė nuo paklausos ir (ar) kainos svyravimų ateityje. Reguliuojami energijos skirstymo ir perdavimo tinklai, atrodytų, daug saugesni investuotojui, nei, tarkim, projektai, susiję su politine rizika ar paklausos rizika: mokami keliai, tuneliai ar netgi parkavimo erdvės. Tačiau esant norui ir žinant konkretaus PPP projekto tikslą, taip pat esant palankiai rinkos perspektyvai, tinkamai projektų audito, finansavimo, garantavimo ekosistemai, bet kuris infrastruktūros objektas gali būti aptariamas, nagrinėjamas ir pradedamas plėtoti gavus komercinį finansavimą.

Privatus sektorius neabejotinai tam pasiruošęs ir laukia, kada valstybinės institucijos pakvies prisidėti prie šaliai svarbių ir ekonomiškai naudingų projektų vystymo bei finansavimo. Bankai tam taip pat pasiruošę, bankai tuo domisi, nes tokių projektų finansavimo rezervai yra tikrai dideli.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Nerijus Mačiulis. Quo vadis, VVĮ?

Lietuvoje šiuo metu yra 54 valstybės valdomos įmonės (VVĮ), jų turtas siekia 9,7 milijardo...

Antanas Matusa. Pribrendo laikas diskusijoms apie atostoginių sistemos tobulinimą

Pastaruoju metu žiniasklaidoje netyla aršios diskusijos apie tai, kaip būtų galima supaprastinti...

Algirdas Petrauskas. Penkios pamokos verslui: ko mes išmokome testuodami?

Jei reikėtų įvardinti vieną šiuolaikinio verslo burtažodį, tai, ko gero, būtų...

Daina Senapėdienė. Patikos fondas – populiarus būdas protingai valdyti šeimos turtą (2)

Patikos fondas – lietuviams ganėtinai naujas, bet Vakarų šalyse labai senas ir plačiai paplitęs...

Rolandas Rutėnas. Kokią vertę Lietuvai turi kurti AB „Kelių priežiūra“? (3)

Keletą pastarųjų savaičių viešojoje erdvėje vyksta diskusijos dėl valstybės valdomų įmonių...

Top naujienos

Prezidentas Nausėda: turiu atsakymą į klausimą dėl valdančiosios daugumos būsimame Seime (57)

Dabartinė situacija bankų sektoriuje verčia pradėti galvoti apie valstybinio komercinio banko...

Kauno klinikose rekordiškai mažai svėrusi mergaitė – tokia vienintelė pasaulyje (85)

Gegužę Kauno klinikose gimė vos 22 gestacijos (nėštumo) savaičių ir 350 gramų sverianti...

MH17 katastrofos tyrėjai paskelbė naujų pokalbių telefonu įrašų: atvyksta Šoigu vyrai (13)

Nyderlandų vadovaujamas tyrimas dėl 2014 metais virš Rytų Ukrainos numušto oro bendrovės „...

Nausėda prabilo apie valstybinio banko steigimą (30)

Dabartinė situacija bankų sektoriuje verčia pradėti galvoti apie valstybinio komercinio banko...

Seime netikėta iniciatyva: Pranckietis kvies Karbauskį susitikti papildyta: į viešą kvietimą atsakė Karbauskio atstovė (205)

Nerimstant diskusijoms dėl pozicijų Seimo valdyboje Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis žada...

Venckienę izoliatoriuje aplankė tėvai: susitikimas – per stiklą papildyta (137)

Buvusią teisėją Neringą Venckienę, laikomą Kauno tardymo izoliatoriuje, ketvirtadienį aplankė...

Vilniuje rasta apie 100 kg aviacinė bomba: pranešama apie situacijos rimtumą papildyta (88)

Policija pranešė, kad Vilniuje buvo rastas sprogmuo. Pranešama apie planą „Skydas“.

Į kovą su raukšlėmis: kaip atjauninti odą per 20 minučių

Stebuklingo eliksyro, padedančio išsaugoti jaunystę, paieškos nesibaigia, tačiau kol kas vieno...

Meghan Markle ir princas Harry šiemet nusprendė nešvęsti Kalėdų su karališkąja šeima

Meghan Markle ir princo Harry Kalėdos bus paprastesnės. Sasekso kunigaikštis ir kunigaikštienė...

Jauna medikė apie patyčias ligoninėse: girdėjo tikrai šokiruojančių frazių rezidentams (34)

Dovilė Ragažinskaitė birželio mėnesį baigė bendrosios chirurgijos rezidentūros studijas....