„Įdarbinti“ savo laisvus pinigus ir siekti uždirbti finansinės grąžos yra pasirinkę apie 64 proc. šalies gyventojų. Galimybės dalį lėšų skirti kaupimui ir investavimui yra tiesiogiai susijusios su vienam šeimos nariui tenkančiomis pajamomis, rodo „Swedbank“ užsakymu atliktas tyrimas, nurodoma banko išplatintame pranešime spaudai.
© DELFI / Domantas Pipas

„Nors santaupos ir sukauptas finansinis buferis daugeliui žmonių asocijuojasi su saugumo jausmu, šiuo metu daugiau nei trečdalis Lietuvos gyventojų dar nesinaudoja kaupimo galimybėmis.

Investicinis gyvybės draudimas, dalyvavimas III pensijų pakopoje, terminuotas indėlis ar kita ilgalaikio taupymo priemonė padėtų kaupti finansines atsargas, kurios padėtų netikėtais gyvenimo atvejais – ilgam susirgus, praradus darbą, taip pat prisidėtų prie gerovės užtikrinimo senatvėje“, – tyrimą komentuoja „Swedbank“ Pensijų ir investavimo produktų valdymo departamento direktorius Linas Grinevičius.

Investavimo įpročių tyrimas rodo, kad kuo didesnes pajamas gauna apklaustieji, tuo didesnė jų dalis atideda lėšų ir skiria jas investicijoms.

Didžiausias pajamas gaunančių gyventojų grupėje, tai yra, kai vienam šeimos nariui tenka daugiau nei 579 eurų per mėnesį, investuoja ir kaupia 70 proc. Palyginimui, mažiausias pajamas gaunančiųjų grupėje (iki 174 eurų vienam šeimos nariui per mėnesį) – 56 proc.

„Swedbank“ Pensijų ir investavimo produktų ekspertas atkreipia dėmesį, kad net ir labai mažas pajamas gaunantiems gyventojams įmanoma pradėti kaupti ateičiai.

Tiesiog tam reikėtų pasirinkti palyginus mažos rizikos ir mažų įmokų reikalaujančias investavimo priemones.

„Jei investicijoms žmogus gali skirti iki 30 eurų per mėnesį, jam greičiausiai netiks investavimas į akcijas ar auksą. Tačiau jis gali rinktis periodinį investavimą į investicinius fondus ar kaupimą III pakopos pensijų fonduose. Kaupti galima pradėti ir nuo terminuoto indėlio, o sukaupus didesnę sumą įsigyti vyriausybės taupymo lakštų“, – teigia L. Grinevičius.

Tyrimas parodė, kad poreikis investuoti koreliuoja ne tik su gyventojų pajamomis, bet ir su jų amžiumi. Daugiausiai investuoja 50-59 metų kategorijai priklausantys gyventojai (71 proc.), tarp jauniausiai amžiaus grupei priklausančių respondentų yra mažiau linkusių taupyti (61 proc.). Mažiau už šią kategoriją investuoja tik pensinio amžiaus sulaukę arba ant jo slenksčio stovintys gyventojai.

Kaupiama investicine grąža labiausiai rūpinasi 60-69 metų amžiaus gyventojai: trečdalis apklaustųjų teigė pasitikrinantys savo rezultatus bent kartą per mėnesį, o jaunesni respondentai, kurių amžiaus imtis siekia nuo 30 iki 59 metų, rezultatus tikrina tik kas metus arba dar rečiau.

Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa internetu buvo atlikta praėjusių metų lapkričio mėnesį. Iš viso apklausti 1 283 18-69 amžiaus šalies gyventojai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Modestas Kisielius. Lean sistema: kodėl tai neveikia? (22)

Terminas Lean nėra naujovė Lietuvoje, tačiau aklai mada sekantys ir tikslo neturintys...

Arvydas Guogis. Gerovės valstybė ir jos vertybės (3)

Atrodo, kad ekonominis požiūris šiuolaikiniame pasaulyje, tame tarpe – ir Lietuvoje, pasiekė...

Naglis Narauskas. Kam ir kodėl naudingas pieno kainų viešinimas? (2)

Greitai bus metai, kai Žemės ūkio ministerija pradėjo skelbti informaciją apie vidutines...

Ieva Valeškaitė. NT mokestis – šiandien ,,turtingiesiems“, rytoj – visiems? (13)

Seime toliau skinasi kelią pasiūlymai didinti nekilnojamojo turto mokestį. Siūloma įvesti...

Eglė Džiugytė. „Brexit“: du žingsniai į priekį, trys atgal (3)

Kalbos apie tai, kad Jungtinė Karalystė palieka Europos Sąjungą (ES), netyla nuo lemtingo...

Top naujienos

„Siaubo pilį“ pastatęs vienas žiauriausių žudikų padarė labai didelę ir apmaudžią klaidą įžengę į pastatą žmonės dingdavo be pėdsakų (23)

H. H. Holmesas buvo vienas iš pirmųjų Jungtinių Valstijų serijinių žudikų. Savo specialios...

Apie metro, „Hyperloop“ galime tik pasvajoti, bet laukia šis tas įdomaus (25)

Nors Lietuvoje apie itin greitą susisiekimo priemonę „Hyperloop“ ar metro kol kas galime tik...

Savaitgalio orai: nedidelė paguoda – bent jau nesušalsime (3)

Savaitgalį tikrai nesušalsime, tačiau sušlapti visgi teks, mat saulėtas dangus nelepins,...

Putino Rusija. Naujas Rusijos planas Ukrainoje - tik dūmų uždanga virš tikrųjų tikslų (82)

Rugsėjo pradžioje spaudos konferencijos metu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė ,...

Planuojantiems namo renovaciją – nauji reikalavimai (69)

Nuo lapkričio 1-osios įsigaliojo keletas Valstybės paramos daugiabučiams namams modernizuoti...

Rūbinėje Adomaitis pasiekė savo: ėmėme žaisti žymiai protingiau specialiai Krepšinis.lt iš Prištinos (26)

Įsivažiavo sunkiai, laimėjo lengvai. Lietuvos krepšinio rinktinė naująsias pasaulio čempionato...

Įvardijo jautriausias Gedimino kalno vietas: taip palikti per žiemą negalima (135)

Lankytojams užvertas Gedimino kalnas virto viena didele statybų aikštele. Ant jo zuja darbininkai...

Atsistatydino Luhansko separatistų lyderis Igoris Plotnickis (194)

Prorusiškų Ukrainos separatistų paskelbtos vadinamosios Luhansko liaudies respublikos (LNR)...

Santūrus Sabonis: sunku vertinti žaidimą, kai varžovai neturi keitimų specialiai Krepšinis.lt iš Prištinos

Nors Kosovo krepšininkai antroje rungtynių dalyje nebesipriešino Lietuvos rinktinei, daryti...

Gydytoja paaiškino, kodėl net ir norėdama negali pacientui skirti tai, ko jis vertas (165)

Gydytojai norėtų nuolatos atsinaujinti savo žinias ir kelti kvalifikaciją, tačiau iš savo...