aA
Jeigu jūsų paklaustų, kokia baimė labiausiai paplitusi pasaulyje, ką atsakytumėte? Ir kas galėtų pagalvoti, kad viešojo kalbėjimo baimė yra antra dažniausiai pasitaikanti baimė? Ją lenkia tik mirties baimė, kuri baimių topuose nenusileido ir, ko gero, niekada nenusileis iš pirmos vietos. Ko žmonės išties bijo viešajame kalbėjime ir kodėl?
Tomas Stasiukaitis
Tomas Stasiukaitis
© Asmeninio albumo nuotr.

Pradėsiu nuo stereotipų laužymo!

Jei paklaustumėte aplinkinių, dauguma pasakytų, jog baimė – tai „blogas jausmas“. Tačiau iš tiesų nėra „gerų“ ir „blogų“ jausmų. Visi jausmai yra naudingi. Patys pagalvokite, kas jus saugo, jei esate užlipę kažkur labai aukštai. Greičiausiai jus saugo toks jausmas, kuris vadinasi baime. Net tie, kurie sakosi, jog nieko nebijo, nuo stogo nenukrenta todėl, kad kažkur giliai jų viduje gyvena baimė, kuri reikiamu momentu pasako „stop“. Baimė – labai rūpestingas jausmas, kuris visada stengiasi mus apsaugoti. Kartais gal per daug, kartais per stipriai... Bet be šio jausmo tiesiog neišgyventume! Kartais mes per daug jautriai reaguojame į savo baimės jausmo pastabas mums ir tai mus per daug stabdo pasiekti daugiau nei galėtume. Norite pasiekti daugiau? Vadinasi, tiesiog reikia išmokti teisingai interpretuoti šio naudingo jausmo mums siunčiamus signalus!

Sakydami „viešojo kalbėjimo baimė“ skirtingi žmonės tai supranta skirtingai. Taigi, tai ne viena konkreti baimė, o baimių spektras. Platus spektras! Žmonės dažniausiai bijo iškart kelių dalykų ir tai tik dar labiau sustiprina bendrą baimės jausmą.

Kaip viešojo kalbėjimo treneris iš praktikos galiu pasakyti, jog kartais tos baimės išties turi pagrindo. Bet dažniausiai žmonės patys prisigalvoja visokių „gal“, „turbūt“, „bet“, „ne“ ir t. t., ir taip įtikina save abejonėmis, kad iš baimės ima linkti kojos.

Manantiems, jog neturi dovanos kalbėti viešai, galiu tik pasakyti, jog viešai kalbėti gali visi. Taip, vieniems tai daryti lengviau, kiti turi įdėti kiek daugiau pastangų, bet čia rezultatas, labiau susijęs ne su duotybėmis „nuo gimimo“, o darbu su savimi bei praktika, praktika ir dar kartą praktika. Tiesa, minimalus virpulys krūtinėje privalo išlikti, nes tai padeda mobilizuoti visus savo pajėgumus ir scenoje padaryti viską geriausiai, kaip tik gali. Paklauskite bet kurio aktoriaus ir jis jums atsakys, kad jei visiškai nebejauti jokio jaudulio lipdamas į sceną, vadinasi tavo karjerai scenoje atėjo galas.

Ir vis tik, kuo skiriasi žmogus, kuris su minimaliu jauduliu lengvai gali užlipti ant scenos ir kalbėti tūkstantinei miniai didžiulėje arenoje (vien perskaičius šį sakinį daliai empatiškesnių skaitytojų padidėjo pulsas) ir tas, kuriam kojos linksta vien pagalvojus apie tai? Tie, kurie lipa ant scenos yra išsiaiškinę, kas konkrečiai jiems kelia stresą ir išmokę valdyti tuos streso faktorius. Kviečiu ir jus tai padaryti!

Kokios yra dažniausiai pasitaikančios viešojo kalbėjimo baimės jausmo sudedamosios ir kaip su jomis tvarkytis?

Baimė pamiršti, ką norėjai pasakyti. Tai dažnai sutinkama baimė, kurią galima eliminuoti. Tiesiog daugiau laiko skirkite kalbos struktūros parengimui bei paruošimui. Eidami į sceną turėkite trumpą kalbos santrauką. Greičiausiai jos nė nepanaudosite, bet jei prireiktų – visuomet turėsite galimybę žvilgtelti ir tęsti savo puikiąją kalbą.

Baimė, jog tavęs nesupras. Kai kurie žmonės įvardija ją kaip „baimė nusišnekėti“. Čia taip pat puikiai pagelbės gero kalbos plano parengimas ir treniruotės. Turėdami aiškų kalbos planą, nenukrypsite „į lankas“ ir pasakysite būtent tai, ką reikia. Pasakykite kalbą savo artimiesiems ar draugams ir tuomet klauskite, ką jie suprato. Jei reikia, tobulinkite savo kalbą tol, kol klausytojai supras būtent taip, kaip Jūs ir norite.

Baimė būti vertinamam ar gauti nepatogių klausimų. Atsiminkite taisyklę: kai jūs kalbate prieš žmones, tikėtina, kad jų tarpe atsiras tokių, kurie pavydi jums, jog jūs scenoje, o jie – tik klausytojai. Jie irgi norėtų būti scenoje, bet negali. Tuomet tokiam klausytojui kyla daugybė jausmų, kurie prasiveržia priešišku vertinimu, komentarais ar nepatogiais klausimais. Prieš kalbą pagalvokite, kokių klausimų galėtumėte sulaukti ir kaip į juos atsakytumėte. Atminkite, kad tokios reakcijos dažniausiai yra dėl klausytojų galvose susikaupusių emocijų, o ne dėl Jūsų, kaip kalbėtojo.
Jei gavote klausimą, į kurį Jums sunku atsakyti čia ir dabar, visada geriau paprašyti, kad klausiantysis prieitų prie Jūsų po pranešimo ir Jūs pasistengsite atsakyti į jo klausimus. Pokalbis dviese kels nepalyginamai mažiau streso ir rasti atsakymus bus lengviau nei stovint ant scenos.

Baimė to, kaip atrodai, koks yra tavo balsas ar kalbėjimo maniera. Nufilmuokite savo kalbos treniruotę ir peržiūrėkite įrašą. Ko gero pamatysite, ką galėtumėte patobulinti. Padarykite pakeitimus. Vėl treniruokitės ir nufilmuokite. Tuomet nusiųskite įrašą savo artimiausiems žmonėms, jei turite – mentoriui. Tegul jie išsako savo nuomonę apie tai, kaip jūs atrodote scenoje. Tobulindami savo pasirodymą atsižvelkite į aplinkinių nuomonę, nes mes patys save dažnai esame linkę nuvertinti arba vertinti per daug gerai. Todėl kitų žmonių komentarai – tikrai naudingi.

Pirmo karto baimė. Jei niekada neteko stovėti scenoje – vienintelis patarimas: daug treniruotis. Modeliuokite būsimą savo kalbą, kad tikrosios kalbos metu įsijungtų kūno atmintis iš treniruočių saugioje aplinkoje ir jūs savaime jausitės ramiau. Jei tik yra galimybė, nuvykite į vietą, kur sakysite kalbą, arba maksimaliai priartinkite aplinką prie tikrosios, pavyzdžiui, užlipkite ant scenos didelėje salėje ir pasakykite kalbą. Būtų šaunu, jei kuo daugiau detalių tuo metu būtų lygiai tokios, kokios bus jūsų pirmos kalbos metu: jūsų apranga, apšvietimas, jūsų kvepalai, aplinka, garsai ir t. t. Psichologiškai tikrosios kalbos metu tai jau nebebus jums pirmasis kartas ant scenos!

Išmoktas nepasitikėjimas savimi. Čia jau darbas terapeutui. Rimtai! Tai daugiausiai darbo su savimi reikalaujantis punktas. Daug žmonių mūsų aplinkoje užaugo nuolat girdėdami, kad jiems kažkas nepavyks, jie kažko negali, nemoka ar nepadarys. Blogiausia, kad tas vaikystės patirtis vėliau mes esame linkę perkelti į savo kasdienybę ir kartoti tuos pačius „nevykusius“ scenarijus. Net ir tvirčiausias žmogus kažkuriuo momentu gali neatlaikyti ir patikėti, kad tikrai jis nevykėlis. Nejučia kuriame vis daugiau kliūčių sau, per kurias sunku pačiam perlipti.

Tokiu atveju patarčiau kreiptis į specialistą: koučerį, mentorių, lyderystės trenerį ar psichologą. Pasitikėjimą savimi daug lengviau išugdyti padedant kvalifikuotam specialistui.

Kaip matote, konkrečiau įvardijus savo baimę, lengviau atrasti ir būdus, kaip su ja tvarkytis. Jei turite kitų baimių ir nežinote, nuo ko pradėti, ar norite pasikonsultuoti viešojo kalbėjimo klausimais, susisiekite su manimi svetainėje http://kalbekviesai.lt

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Marius Dubnikovas. Akcizų mažinimas smulkiesiems aludariams gali iškreipti alaus rinką (1)

Alkoholio rinkoje vyksta persiskirstymas – reikšmingai auga įvairių rūšių vyno bei degtinės...

Elena Leontjeva. Pinigų prispausdinti valstybė gali, tačiau žmonių – ne (13)

Valstybių atsakas į pandemiją, spausdinant pinigus, sujaukė įprastus santykius ekonomikoje....

Erik Murin. Kodėl Lietuvoje tiek mažai turinio „Netflix“? Paklauskite „Google“ (4)

„Netflix“ yra vienas, bet ar kada pastebėjote, kad skirtingose šalyse ši platforma rodo...

Živilė Kriščiūnė. Reguliavimo problemų kamštis – kaip jį ištraukti? (3)

Informacija apie verslo reguliavimo ydas – lyg po devyniais užraktais. Ji pernelyg dažnai...

Matas Mačiulaitis. Lietuvos startuolių ekosistema jungia dar aukštesnį bėgį

Šie metai Baltijos šalių startuoliams – išties išskirtiniai. Ne tik pritrauktos didžiulės...

Top naujienos

Dėl pandemijos valdymo – du scenarijai: arba peržengsime ribą, arba lauks naujas smūgis lapkritį

Dėl skiepų, kaukių ir galimybių paso verdančios aistros Lietuvoje radikalėja. Nuo įtūžio ir...

Verslas valdžiai siūlo priešingą strategiją dėl degalų akcizų kėlimo: jį mažinkime benzinui (212)

Valdžiai nuo 2023-ųjų ketinant branginti degalus, o ypač, dyzeliną, kuris, skaičiuojama,...

Į Lietuvą iš Baltarusijos neįleisti 76 neteisėti migrantai

Per praėjusią parą, nuo penktadienio vidurnakčio iki šeštadienio, pasieniečiai draudžiamose...

Stichija vėl pridarė žalos: daugiausia iškvietimų – Klaipėdos apskrityje Lietuvos automobilių kelių direkcija įspėja vairuotojus

Dėl smarkaus vėjo ugniagesiai penktadienį 43 kartus vyko šalinti ant važiuojamosios kelio dalies...

Po „dėdės Juozo“ sulaikymo – zonos „bachūrų“ pyktis: „sudegė toks geras kelias“ (106)

Kai po ilgalaikio kriminalinės žvalgybos pareigūnų tyrimo su įkalčiais buvo sulaikytas dabar jau...

Šalia sužadėtinio ir Jungtinės Karalystės premjero pozavusi Asta Valentaitė sutvisko elegancija (52)

Modelis Asta Valentaitė sutvisko elegantiškame renginyje Oksfordšyre. ​Blenheimo rūmuose...

Antrosiose sezono rungtynėse – gerokai sėkmingesnis Valančiūno pasirodymas

Jonas Valančiūnas reabilitavosi po nesėkmingo pirmojo sezono mačo ir antrajame surengė solidų...

Virtuvės šefas dalijasi patarimais, kaip gaminti paprasčiau ir sveikiau

Pristatome straipsnių ciklą „ Delfi TV virtuvė drauge su Mantinga“, kuriame ne tik rasite...

Arūnas Marcinkevičius | D+

Vienas svarbiausių Lietuvos istorijai klausimų: ar Katedroje rasti palaikai – Vytauto Didžiojo?

Pasak istoriko bei archeologo Vytauto Urbanavičiaus , Vytauto Didžiojo perlaidojimai kol kas vis...

Šamą-bananą pagavęs žvejys nepatikėjo savo akimis mokslininkai turi paaiškinimą, kas čia nutiko (53)

Lyg milžiniškas besirangantis bananas su žiaunomis – tokios išvaizdos šamą iš ežero gelmių...