aA
Vidutinio darbo užmokesčio augimas sulėtėjo. Ankstesniais šių metų ketvirčiais siekęs beveik 9 proc., trečiąjį ketvirtį atlygio metinis augimas sudarė 7,2 proc.
Tomas Šiaudvytis
© Lietuvos bankas

Tai daugiausia susiję su išnykusiu 2016 m. liepos mėn. padidintos minimaliosios mėnesinės algos (MMA) poveikiu.

Ne visų darbuotojų grupių darbo užmokesčio augimas lėtėjo vienodai. Ketvirtadalio mažiausiai uždirbančių darbuotojų atlygio metinis augimas sumažėjo gana smarkiai – nuo 10 proc., buvusių pirmąjį pusmetį, iki 4 proc. trečiąjį ketvirtį. Tačiau ketvirtadalio daugiausia uždirbančių darbuotojų atlyginimai didėjo panašiai kaip ir anksčiau – apie 7 proc.

Tokią tendenciją lėmė gana gera aukštesnės kvalifikacijos ir išsilavinimo darbuotojų padėtis darbo rinkoje. Jų nedarbo lygis jau beveik sumažėjo iki ekonomikos pakilimo metu buvusio lygio ir sudaro 2,9 proc. Toks nedarbas lemia nemenką aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų trūkumą ir geresnes jų galimybes išsiderėti didesnį darbo užmokestį.

Prastesnė yra mažiau kvalifikuotų ir žemesnio išsilavinimo darbuotojų padėtis. Po ekonominės krizės tokių darbuotojų paklausa darbo rinkoje nedidėjo taip sparčiai kaip aukštesnės kvalifikacijos ir išsilavinimo darbuotojų paklausa. Tai rodo gana didelis jų nedarbo lygis. Pavyzdžiui, aukštojo išsilavinimo neturinčių asmenų nedarbo lygis yra dvigubai didesnis nei praėjusio dešimtmečio ekonomikos pakilimo metu ir sudaro 11,5 proc.

Esant tokiai padėčiai, mažiau uždirbančių darbuotojų derybinė galia nėra labai didelė. Todėl pastaraisiais metais jų darbo užmokesčio augimas gana nemažai priklausė nuo MMA pokyčių. Tai kelia MMA nustatymo klausimą.

Viena vertus, Lietuva susiduria su skurdo ir nemažos pajamų nelygybės problemomis, o tinkamai nustatyta MMA galėtų padėti jas spręsti. Tačiau tos problemos yra gana sudėtingos ir pasikliauti vien tik MMA, matyt, nereikėtų. Reikėtų taikyti ir kitas priemones, pavyzdžiui, didinti socialinės paramos tikslingumą ir efektyvumą, siekti labiau ekonomikos poreikius atitinkančios švietimo sistemos ir pan. Kita vertus, pernelyg daug keliant MMA, dalis įmonių gali imti sparčiau didinti prekių ir paslaugų kainas ar susidurti su sunkumais konkuruojant su užsienio gamintojais.

Todėl nustatant MMA reikėtų ieškoti balanso tarp visuomenės socialinių poreikių ir įmonių galimybių mokėti didesnę MMA. Ne mažiau svarbu išvengti MMA politizavimo – situacijos, kai MMA naudojama kitiems tikslams nei ekonominėms ir socialinėms problemoms spręsti. MMA politizavimą padeda sumažinti taisyklė, susiejanti MMA su vidutiniu darbo užmokesčiu tam tikru nekintančiu santykiu. Tada, didėjant darbo užmokesčiui, MMA kyla savaime ir yra mažiau galimybių ją naudoti politiniams tikslams.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Vytenis Šimkus. Brexit: debesuota, be pragiedrulių? (2)

Nenumaldomai artėja 2019 m. kovo 29 dienos vidurnaktis, kada Jungtinė Karalystė (JK) pasitrauks iš...

Robertas Dargis. Dabar turime daugiau galimybių, nei gebame išnaudoti (5)

Dabartiniai gamybos būdai ir technologijos šviesmečiais skiriasi nuo pirmosios pramonės...

Saulius Galadauskas. Politikams pavyko pakeisti Lietuvos alkoholio rinką. Bet kas iš to? (15)

Politikų kova su alkoholiu duoda vaisių – Lietuvoje alkoholinių gėrimų nuperkama mažiau. Bet...

Asta Grabinskė. Didesnis atlyginimas ar didesnė pensija? Įmanomi abu! (20)

Liko mažiau nei trys mėnesiai, ir Naujuosius metus pasitiksime su jubiliejine – dešimtąja...

Top naujienos

Gyvai / Opozicija „maudo“ Skvernelį Seime: stojo atsakyti į klausimus nuolat pildoma (31)

Premjeras Saulius Skvernelis stojo į Seimo tribūną atsakyti į opozicinių partijų parlamentarų...

Skvernelis neigia, kad išsipūtęs biudžetas paveiktas artėjančių rinkimų (33)

Vyriausybėje baigtas aptarti svarbiausias finansinis dokumentas – Lietuvos biudžetas ....

Vladimiras Laučius. Demokratinio kapitalizmo saulėlydis (II). Tamsieji amžiai (108)

Šiuolaikinės demokratijos modelį, įsigalėjusį po Antrojo pasaulinio karo ir iš esmės...

Šiaulių darželio tėvai nebegali tylėti: kodėl patys turime pirkti vaikams pieštukus ir popierių? (53)

Tėvų bendruomenė iš vieno Šiaulių lopšelio-darželio kreipėsi į DELFI redakciją su prašymu...

Oficialu: nuo kitų metų – daliai gyventojų didesni atlyginimai (72)

Vyriausybė antradienį pritarė minimalios mėnesio algos ( MMA ) didinimui – nuo kitų metų ji...

Išslaptintuose dokumentuose – informacija apie Putino konkurentą (93)

Jungtinėse Valstijose išslaptinti pirmojo Rusijos prezidento Boriso Jelcino ir JAV prezidento...

Didžiausią galvos skausmą įvardinęs Adomaitis – apie priverstines korekcijas: neturėjome kito šanso (1)

Prieš antradienio rytinę treniruotę aikštės viduryje Vilniaus „Ryto“ vyriausiasis treneris...

Svečių namų fenomenas: pigią nakvynę renkasi net ir patogių viešbučių mėgejai

Sunku būtų nepastebėti, kaip sparčiai pasaulyje keičiasi kelionių formatas – nuotykių...

Šimašiui – smūgis iš savų: liberalai žada kelti kitą kandidatą atnaujinta 12.04 (125)

Vilniaus meras Remigijus Šimašius antrą kartą kandidatuoti mero rinkimuose nusprendė ne su...

Šios nuotraukos - tobulas įrodymas, jog gyvenimas Japonijoje yra lyg atskiras pasaulis (7)

Rytų Azijoje, beveik 7000 salų archipelage įsikūrusi Japonija žavi unikalia kultūra bei...