aA
Klimato kaitai keliant vis didesnius iššūkius, Europos Sąjunga pernai pristatė veiksmų planą, kuriuo iki 2030 m. įsipareigojo mažinti klimato kaitos priežastis. Vienas iš plano aspektų – žaliųjų finansų (angl. Green Finance) modelis, kuris leistų atskirti, kurios investicijos nežalingos aplinkai ir prisideda prie tvarios ekonomikos. Ar ekologiško finansavimo platformoje Lietuvai pavyks pakartoti fintech sėkmės istoriją ir tapti viena iš regiono lyderių?
Tomas Kontautas
Tomas Kontautas
© Asmeninio archyvo nuotr.

Laikydamasi 2015 m. Paryžiaus konferencijoje prisiimtų įsipareigojimų, bendrijos narės per dešimtmetį turės 40 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas, beveik trečdaliu pagerinti energijos vartojimo efektyvumą ir tiek pat padidinti atsinaujinančių išteklių dalį energetikoje. Iki 2019 m. pabaigos, kiekviena ES narė turėjo pristatyti nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus Europos Komisijai (EK). Juose – dėmesys ir švariai energetikai, ir energetiniam saugumui, ir inovacijoms.

Skatinti tvarią ir klimatui draugišką ekonomiką turėtų ir tvarusis finansavimas, tačiau jo reforma kol kas užstrigo ES kabinetuose. Naujoji žaliojo finansavimo sistema padėtų atskirti aplinkai nekenksmingas investicijas, nustatyti pasaulinį standartą ir sukurti atsvarą „žaliajam melui“ (angl. „green-washing“), kuris tik imituoja ekologiškumą ir tvarumą. Kaip atrodo Lietuva, pasaulyje daugėjant tvarios ekonomikos sandorių, o ES iniciatyvas remiant ir Europos centriniam bankui?

Iniciatyva – ir iš valstybės, ir iš verslo

Kaip ES narė, Lietuva taip pat pristatė Nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą. Išsikeltiems tikslams pasiekti šaliai prireiks 14 mlrd. Eur lėšų, kurių 10 mlrd. Eur sudarys viešosios, o likusią dalį – privačios investicijos. Galiausiai, prisidėti prie kovos su klimato kaita turės ir privatus sektorius – neseni įvykiai rodo visuomenės jautrumą taršai ir sveikai aplinkai, todėl spaudimas keisti gamybos būdą tik augs.

Priimtas priemonių paketas apibrėžia kompleksines priemones mažinti ŠESD emisijas. Mūsų šalis planuoja ne tik pertvarkas transporto sektoriuje ar pramonėje, bet ir įsipareigojo spartinti pastatų renovacijos programas bei pertvarkyti gatvių apšvietimo tinklą. Didžiąją reikalingų lėšų dalį sudarys ES Sanglaudos politikos bei kitų programų lėšos.

Patvirtinusi kovos su klimato kaita planą, Lietuva žengė pirmuosius žingsnius ir žaliųjų finansų srityje. Vyriausybė rinkoje išplatino pirmąją žaliųjų obligacijų emisiją. Ji sudarė galimybes rinkos dalyviams prisidėti prie žaliųjų projektų, tokių kaip daugiabučių modernizavimas.

Savo žaliąsias obligacijas investuotojams pasiūlė ir energetikos bendrovė „Ignitis“, o nuo valstybinio sektoriaus neatsilieka ir privatusis. Vieni verslai savo veikloje imasi įgyvendinti aplinkai draugiškus pokyčius – pavyzdžiui, „Utenos“ darykla eliminavo anglies dvideginio emisijas ir pelnė „carbon neutral“ statusą, o „Utenos trikotažui“ suteiktas „Greenpeace“ atsakingos tekstilės gamybos sertifikatas.

Kitos bendrovės seka Vyriausybės pavyzdžiu ir rūpinasi žaliosiomis investicijomis. Pernai 20 mln. Eur vertės žaliųjų obligacijų emisiją išleidusi „AUGA Group“ tapo pirmąja tokio pobūdžio investiciją pasiūliusia „Nasdaq“ Baltijos biržos bendrove. Finansines paskatas mažiau taršius automobilius įsigyjantiems klientams teikia SEB bankas, kuris žaliajam lizingui taiko mažesnes palūkanas.

Planuose – ir Tvariųjų finansų instituto steigimas

Tiek privataus, tiek valstybinio sektoriaus iniciatyva rodo, kad Lietuvoje užtenka galimybių pasinaudoti žaliųjų obligacijų teikiama nauda. Nors ir netiesiogiai, jos svariai prisideda prie klimato kaitos, gamtinių išteklių eikvojimo, biologinės įvairovės nykimo, oro, vandens bei dirvožemio taršos ir kitų aplinkosaugos problemų mažinimo. Vis dėlto išnaudotos dar ne visos šios srities atveriamos galimybės.

Šiuo metu Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas kartu su teisės firma „Sorainen“ bei partneriais imasi rengti veiksmų planą dėl tvarių žaliųjų finansų modelio. Finansų ministerijos užsakymu parengtoje studijoje ne tik mėginama atsakyti į pagrindinius klausimus apie tvaraus finansavimo pasiūlą bei paklausą. Ji nustatys aiškius kriterijus, kaip identifikuoti finansinių produktų bei investicijų „žalumą“ ir kaip Lietuvai tapti regiono lydere.

Vienas iš galimų žingsnių –Tvariųjų finansų instituto steigimas. Šalies patirtis fintech srityje rodo, kad turime visą tam reikiamą infrastruktūrą, netrūksta ir aukštos kvalifikacijos darbo jėgos. Lietuvos pozicijas sustiprina ir pasiryžimas įgyvendinti reformas, kai mūsų regiono kaimynės, tokios kaip Lenkija ar Vengrija, nesutiko pasirašyti 2050 m. neutralios ekonomikos susitarimo.

Tapti tvariųjų finansų sektoriaus lydere skatina ir galimybė išspręsti daugybę įsisenėjusių infrastruktūros problemų. Pavyzdžiui, už pirmąją žaliųjų obligacijų emisiją gautos pajamos buvo skirtos Viešųjų investicijų plėtros agentūrai, kuri teikia paskolas energetiškai neefektyvių daugiabučių renovacijai. Taip teigiamus kovos su klimato kaitos priežastimis bei padariniais gali pajusti kiekvienas.

www.DELFI.lt
Viskas apie pinigus. Finansų konsultantė atsako
Reikia patarimo, kaip planuoti išlaidas, kaip sutaupyti, o gal – kaip daugiau uždirbti? Užduokite klausimą nepriklausomai finansų konsultantei Ievai Jazavitienei.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(3 žmonės įvertino)
1.6667

Jurgita Navikienė. Finansinių ataskaitų stebėsena: kiek bus nubaustų?

LR Finansinės apskaitos įstatymas jau skaičiuoja pirmąsias gyvavimo dienas. Atrodo, kol kas...

Raimondas Imbrasas. Atsinaujinantis kuras šilumos gamyboje: laikas turėti valstybės strategiją

Kaip reikia ruošti roges vasarą , taip ir kalbėti apie šilumos ūkį reikia vasarai artėjant....

Vytenis Šimkus. Ar veikia sankcijos Rusijai?

Prasidėjus invazijai Ukrainoje vakarų pasaulis gana greitai sureagavo ir pritaikė Rusijai...

Eglė Gliaudelytė. Darbas iš namų: kaip padaryti, kad ir vilkas būtų sotus, ir avis sveika

Nors pastaraisiais metais pandemijos pastūmėtas verslas į darbo laiko organizavimą ėmė...

Bernadeta Goštautaitė. Nutylėjimo kultūra užkerta kelią pokyčiams organizacijose: tylos motyvai ir sprendimai

Darbuotojų idėjos ir konstruktyvi kritika yra svarbi ir nepamainoma vertybė siekiant organizacijos...

Top naujienos

Baltarusijoje viskas eina blogyn: Lukašenką iš sosto išvers tik perversmas Kremliuje (3)

Praėjo metai po to, kai gegužės 23-iąją Baltarusijos režimas priverstinai Minske nutupdė...

Delfi PliusAndrea Dudik

Degtinė, ikrai ir vertėjomis prisistatančios moterys: Rusijai vakarėlis baigėsi

Degtinė, ikrai ir vertėjomis prisistatančios moterys. Taip vyko liūdnai pagarsėję rusų remiami...

Britų žvalgyba nurodė, ko dabar siekia Putinas: ukrainiečiams nelieka kitos išeities (4)

Žiaurus, totalinis karas, kokio Europoje nebuvo beveik aštuonis dešimtmečius. Taip Ukrainos...

Vasariška šiluma neužsibuvo: vėl vyraus vėsūs ir vėjuoti orai

Trečiadienio dieną per Lietuvą slinks šaltasis atmosferos frontas. Pradedant vakariniais rajonais,...

Karas Ukrainoje. Daugiabučio griuvėsiuose Mariupolyje aptikta 200 smarkiai apirusių kūnų Ukraina apie reikšmingus pokyčius: mūsų priešai dėl to labai liūdi

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis naktį į antradienį pareiškė, kad Rusija vykdo...

Artūras Zuokas pirmą kartą viešai pasirodė su nauja širdies drauge (3)

Neseniai skyrybų dramą išgyvenęs buvęs Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas Lietuvos meno...

Buvęs žalgirietis Lietuvoje išgyveno košmarą: dingę pinigai, rasizmas ir „dėl visko kalti konservatoriai“ (1)

Kauno „Žalgiris“ – istorinėse žemumose. Lietuvos krepšinio lygos pusfinalio serijoje prieš...

Delfi PliusAgnė Keizikienė

Šis sekso būdas vieniems yra tabu, kitiems – slapta svajonė: kodėl kai kuriems taip maga įeiti pro „galines duris“?

Jokia paslaptis, kad analinis seksas nėra šiuolaikinis „išradimas“. Tam tikri išlikę...

Delfi PliusPsichologas Gediminas Navaitis

Psichoterapeutai išanalizavo, apie ką svajoja vyrai ir moterys: ką reiškia mūsų seksualinės fantazijos ir kaip tai panaudoti santykiuose? (1)

„Meilė – tai fantazijų mainai“, – teigė prancūzų rašytojas Nicola de Chamfort'as....

Tokio skanaus žiedinio kopūsto dar nevalgėte: receptas paprastas kaip dukart du, o skonis – 10 balų

Žiedinis kopūstas , arba kalafioras – ne tik skani, bet ir labai naudinga daržovė. Ji teigiamai...