aA
Klimato kaitai keliant vis didesnius iššūkius, Europos Sąjunga pernai pristatė veiksmų planą, kuriuo iki 2030 m. įsipareigojo mažinti klimato kaitos priežastis. Vienas iš plano aspektų – tvarių finansų modelis, kuris leistų atskirti, kurios investicijos nežalingos aplinkai ir prisideda prie tvarios ekonomikos. Ar ekologiško finansavimo platformoje Lietuvai pavyks pakartoti fintech sėkmės istoriją ir tapti viena iš ES lyderių?
Tomas Kontautas
Tomas Kontautas
© Asmeninio archyvo nuotr.

Laikydamasi 2015 m. Paryžiaus konferencijoje prisiimtų įsipareigojimų, bendrijos narės per dešimtmetį turės 40 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas, beveik trečdaliu pagerinti energijos vartojimo efektyvumą ir tiek pat padidinti atsinaujinančių išteklių dalį energetikoje. Iki 2019 m. pabaigos, kiekviena ES narė turėjo pristatyti nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus Europos Komisijai (EK). Juose – dėmesys ir švariai energetikai, ir energetiniam saugumui, ir inovacijoms.

Skatinti tvarią ir klimatui draugišką ekonomiką turėtų ir tvarusis finansavimas, tačiau jo reforma kol kas užstrigo ES kabinetuose. Naujoji tvaraus finansavimo sistema padėtų atskirti aplinkai nekenksmingas investicijas, nustatyti bendrą standartą ir sukurti atsvarą „žaliajam melui“ (angl. „green-washing“), kuris tik imituoja ekologiškumą ir tvarumą. Kaip atrodo Lietuva, pasaulyje daugėjant tvarios ekonomikos sandorių, o ES iniciatyvas remiant ir Europos centriniam bankui?

Iniciatyva – ir iš valstybės, ir iš verslo

Kaip ES narė, Lietuva taip pat pristatė Nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą. Išsikeltiems tikslams pasiekti šaliai prireiks 14 mlrd. Eur lėšų, kurių 10 mlrd. Eur sudarys viešosios, o likusią dalį – privačios investicijos. Galiausiai, prisidėti prie kovos su klimato kaita turės ir privatus sektorius – neseni įvykiai rodo visuomenės jautrumą taršai ir sveikai aplinkai, todėl spaudimas keisti gamybos būdą tik augs.

Priimtas priemonių paketas apibrėžia kompleksines priemones mažinti ŠESD emisijas. Mūsų šalis planuoja ne tik pertvarkas transporto sektoriuje, žemės ūkyje ar pramonėje, bet ir įsipareigojo spartinti pastatų renovacijos programas bei pertvarkyti gatvių apšvietimo tinklą. Didžiąją reikalingų lėšų dalį sudarys ES Sanglaudos politikos bei kitų programų lėšos.

Lietuva žengė ir pirmuosius žingsnius tvarių finansų srityje. Vyriausybė rinkoje išplatino pirmąją žaliųjų obligacijų emisiją. Ji sudarys galimybes Lietuvos rinkos dalyviams prisidėti prie žaliųjų projektų, tokių kaip daugiabučių modernizavimas. Šįkart jiems pasiūlyta 20 mln. Eur vertės obligacijų, o viso numatoma jų išplatinti už 68 mln. Eur.

Savo žaliąsias obligacijas investuotojams pasiūlė ir energetikos bendrovė „Ignitis“, o nuo valstybinio sektoriaus neatsilieka ir privatusis. Vieni verslai savo veikloje imasi įgyvendinti aplinkai draugiškus pokyčius – pavyzdžiui, „Utenos“ darykla eliminavo anglies dvideginio emisijas ir pelnė „carbon neutral“ statusą, o „Utenos trikotažui“ suteiktas „Greenpeace“ atsakingos tekstilės gamybos sertifikatas.

Kitos bendrovės seka Vyriausybės pavyzdžiu ir rūpinasi žaliosiomis investicijomis. Pernai 20 mln. Eur vertės žaliųjų obligacijų emisiją išleidusi „AUGA Group“ tapo pirmąja tokio pobūdžio investiciją pasiūliusia „Nasdaq“ Baltijos biržos bendrove. Finansines paskatas mažiau taršius automobilius įsigyjantiems klientams teikia SEB bankas, kuris žaliajam lizingui taiko mažesnes palūkanas.

Planuose – ir finansų instituto steigimas

Tiek privataus, tiek valstybinio sektoriaus iniciatyvos rodo, kad tvarus finansavimas pradeda pirmuosius žingsnius. Nors ir netiesiogiai, jis svariai prisideda prie klimato kaitos, gamtinių išteklių eikvojimo, biologinės įvairovės nykimo, oro, vandens bei dirvožemio taršos ir kitų aplinkosaugos problemų mažinimo. Vis dėlto išnaudotos dar ne visos šios srities atveriamos galimybės.

Šiuo metu Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas kartu su teisės firma „Sorainen“ bei partneriais imasi rengti veiksmų planą dėl tvarių finansų modelio. Finansų ministerijos užsakymu parengtoje studijoje ne tik mėginama atsakyti į pagrindinius klausimus apie tvaraus finansavimo pasiūlą bei paklausą. Ji nustatys aiškius kriterijus, kaip identifikuoti finansinių produktų bei investicijų „žalumą“ ir kaip Lietuvai tapti regiono lydere.

Vienas iš galimų žingsnių – Žaliojo finansų instituto steigimas, kurio viena iš funkcijų būtų bendrų standartų diegimas, padedant tiek projektų vykdytojams, tiek investuojamas suprasti, kurie projektai atitinka tvarumo kriterijus. Šalies patirtis fintech srityje rodo, kad turime ne tik regioninę ambiciją, bet ir visą tam reikiamą infrastruktūrą, netrūksta ir aukštos kvalifikacijos darbo jėgos. Lietuvos pozicijas sustiprina ir pasiryžimas įgyvendinti reformas, kai mūsų regiono kaimynės, tokios kaip Lenkija ar Vengrija, nesutiko pasirašyti 2050 m. neutralios ekonomikos susitarimo.

Tapti tvarių finansų sektoriaus lydere skatina ir galimybė išspręsti daugybę įsisenėjusių infrastruktūros problemų. Pavyzdžiui, už pirmąją žaliųjų obligacijų emisiją gautos pajamos buvo skirtos Viešųjų investicijų plėtros agentūrai, kuri teikia paskolas energetiškai neefektyvių daugiabučių renovacijai. Taip teigiamus kovos su klimato kaitos priežastimis bei padariniais gali pajusti kiekvienas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
4.0000

Mindaugas Liutvinskas, Simonas Algirdas Spurga. Euro zona pandemijos šešėlyje: metas finansiniam solidarumui (21)

Dėl koronaviruso sukelto ekonominio šoko gali tekti nupūsti dulkes nuo dar ne taip seniai...

Gediminas Misevičius. Skaitmenizacija pandemijos metu: kokių pamokų gavome?

Likti namuose turėtų būti paprasta, tačiau įgyvendinant tai praktikoje visgi kyla netikėtų...

Mindaugas Lukas. Patarimas valdžiai: taikykite „atvirkštinį“ PVM nekilnojamojo turto nuomai (10)

Koronaviruso pandemijos akivaizdoje ekonomikos stimuliavimo priemonių ieškančios Lietuvos valdžios...

Vaidotas Rūkas. Banguojant finansų rinkoms, matyti ir šviesioji „juodosios gulbės“ pusė (2)

Šiemet į pasaulio finansų rinkas įsisukus „juodajai gulbei“, jos tapo panašios į audringai...

Tomas Jakubauskas. Veido kaukių ir kitų apsaugos priemonių gamyba: ko gamintojai ir pardavėjai neturėtų pamiršti? (1)

Esant apsaugos priemonių trūkumui daugelis pradėjo kaukes, respiratorius ir pan. ne tik gamintis...

Top naujienos

Kas iš tiesų slypi už Rusijos „pagalbos“ Italijai? Kremliaus kėslai daug tamsesni Kinija taip pat nesnaudžia (407)

Kinija ir Rusija siunčia medicininę pagalbą Italijai ir kitoms nuo koronaviruso...

Prognozuojamas gilus ekonomikos nuosmukis: kokie galimi atsigavimo scenarijai (105)

Ekonomistai verda raidelių sriubą, bandydami nuspėti pasaulio ekonomikos atsigavimą po nuosmukio,...

Patvirtintas 11 mirties nuo koronavirusinės infekcijos atvejis (489)

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad šiandien Lietuvoje patvirtinta vienuolikta...

Klaipėdoje mirusios moters dukra siunčia žinutę Verygai: nemeluokite – pasakykite žmonėms karčią tiesą (381)

Sveikatos apsaugos ministerija ( SAM ) pranešė, kad šeštadienį Lietuvoje patvirtintas dar...

Į šalį ims plūsti šiltas oras: džiugins 19 laipsnių šiluma (8)

Sekmadienio dieną šalies orus lems anticiklono šiaurinė dalis. Rytas daugelyje rajonų išauš...

Klaipėdos universitetinės ligoninės medikai papasakojo visą tiesą, kaip įstaiga tapo koronaviruso židiniu (349)

Šeštadienį su Delfi susisiekė Klaipėdos universitetinės ligoninės medikai , kurie tikina, kad...

Širvintų merė kaltinama savivaliavimu: tikina, kad koronavirusu užsikrėtusią moterį į ligoninę vežė per prievartą (476)

Šeštadienį socialiniuose tinkluose pasirodė Lauros, kurios mama užsikrėtė koronavirusu,...

„Agurkinių“ lyderiui – valstybės kompensacija už tai, kad tualete nebuvo nei durų, nei užuolaidos (216)

Kauno nusikalstamos „Agurkinių“ grupuotės lyderis Saulius Velečka , pravarde Agurkas, kuris...

Artėjantis pikas pranašauja katastrofą Ukrainoje: šalis pandemijai itin pažeidžiama (487)

Koronavirusas Ukrainai žada didelių problemų: dauguma prognozių numato recesiją, o...

Sudervėje girta porelė su „Audi“ rėžėsi į atitvarą – kas vairavo, neprisipažįsta (12)

Vėlų vakarą, apie 22.30 val., Vilniaus r., Sudervėje , šalia viešbučio „Vilnoja“, dideliu...

|Maža didelių žinių kaina