Laikydamasi 2015 m. Paryžiaus konferencijoje prisiimtų įsipareigojimų, bendrijos narės per dešimtmetį turės 40 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas, beveik trečdaliu pagerinti energijos vartojimo efektyvumą ir tiek pat padidinti atsinaujinančių išteklių dalį energetikoje. Iki 2019 m. pabaigos, kiekviena ES narė turėjo pristatyti nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus Europos Komisijai (EK). Juose – dėmesys ir švariai energetikai, ir energetiniam saugumui, ir inovacijoms.
Skatinti tvarią ir klimatui draugišką ekonomiką turėtų ir tvarusis finansavimas, tačiau jo reforma kol kas užstrigo ES kabinetuose. Naujoji tvaraus finansavimo sistema padėtų atskirti aplinkai nekenksmingas investicijas, nustatyti bendrą standartą ir sukurti atsvarą „žaliajam melui“ (angl. „green-washing“), kuris tik imituoja ekologiškumą ir tvarumą. Kaip atrodo Lietuva, pasaulyje daugėjant tvarios ekonomikos sandorių, o ES iniciatyvas remiant ir Europos centriniam bankui?
Iniciatyva – ir iš valstybės, ir iš verslo
Kaip ES narė, Lietuva taip pat pristatė Nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą. Išsikeltiems tikslams pasiekti šaliai prireiks 14 mlrd. Eur lėšų, kurių 10 mlrd. Eur sudarys viešosios, o likusią dalį – privačios investicijos. Galiausiai, prisidėti prie kovos su klimato kaita turės ir privatus sektorius – neseni įvykiai rodo visuomenės jautrumą taršai ir sveikai aplinkai, todėl spaudimas keisti gamybos būdą tik augs.
Priimtas priemonių paketas apibrėžia kompleksines priemones mažinti ŠESD emisijas. Mūsų šalis planuoja ne tik pertvarkas transporto sektoriuje, žemės ūkyje ar pramonėje, bet ir įsipareigojo spartinti pastatų renovacijos programas bei pertvarkyti gatvių apšvietimo tinklą. Didžiąją reikalingų lėšų dalį sudarys ES Sanglaudos politikos bei kitų programų lėšos.
Lietuva žengė ir pirmuosius žingsnius tvarių finansų srityje. Vyriausybė rinkoje išplatino pirmąją žaliųjų obligacijų emisiją. Ji sudarys galimybes Lietuvos rinkos dalyviams prisidėti prie žaliųjų projektų, tokių kaip daugiabučių modernizavimas. Šįkart jiems pasiūlyta 20 mln. Eur vertės obligacijų, o viso numatoma jų išplatinti už 68 mln. Eur.
Savo žaliąsias obligacijas investuotojams pasiūlė ir energetikos bendrovė „Ignitis“, o nuo valstybinio sektoriaus neatsilieka ir privatusis. Vieni verslai savo veikloje imasi įgyvendinti aplinkai draugiškus pokyčius – pavyzdžiui, „Utenos“ darykla eliminavo anglies dvideginio emisijas ir pelnė „carbon neutral“ statusą, o „Utenos trikotažui“ suteiktas „Greenpeace“ atsakingos tekstilės gamybos sertifikatas.
Kitos bendrovės seka Vyriausybės pavyzdžiu ir rūpinasi žaliosiomis investicijomis. Pernai 20 mln. Eur vertės žaliųjų obligacijų emisiją išleidusi „AUGA Group“ tapo pirmąja tokio pobūdžio investiciją pasiūliusia „Nasdaq“ Baltijos biržos bendrove. Finansines paskatas mažiau taršius automobilius įsigyjantiems klientams teikia SEB bankas, kuris žaliajam lizingui taiko mažesnes palūkanas.
Planuose – ir finansų instituto steigimas
Tiek privataus, tiek valstybinio sektoriaus iniciatyvos rodo, kad tvarus finansavimas pradeda pirmuosius žingsnius. Nors ir netiesiogiai, jis svariai prisideda prie klimato kaitos, gamtinių išteklių eikvojimo, biologinės įvairovės nykimo, oro, vandens bei dirvožemio taršos ir kitų aplinkosaugos problemų mažinimo. Vis dėlto išnaudotos dar ne visos šios srities atveriamos galimybės.
Šiuo metu Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas kartu su teisės firma „Sorainen“ bei partneriais imasi rengti veiksmų planą dėl tvarių finansų modelio. Finansų ministerijos užsakymu parengtoje studijoje ne tik mėginama atsakyti į pagrindinius klausimus apie tvaraus finansavimo pasiūlą bei paklausą. Ji nustatys aiškius kriterijus, kaip identifikuoti finansinių produktų bei investicijų „žalumą“ ir kaip Lietuvai tapti regiono lydere.
Vienas iš galimų žingsnių – Žaliojo finansų instituto steigimas, kurio viena iš funkcijų būtų bendrų standartų diegimas, padedant tiek projektų vykdytojams, tiek investuojamas suprasti, kurie projektai atitinka tvarumo kriterijus. Šalies patirtis fintech srityje rodo, kad turime ne tik regioninę ambiciją, bet ir visą tam reikiamą infrastruktūrą, netrūksta ir aukštos kvalifikacijos darbo jėgos. Lietuvos pozicijas sustiprina ir pasiryžimas įgyvendinti reformas, kai mūsų regiono kaimynės, tokios kaip Lenkija ar Vengrija, nesutiko pasirašyti 2050 m. neutralios ekonomikos susitarimo.
Tapti tvarių finansų sektoriaus lydere skatina ir galimybė išspręsti daugybę įsisenėjusių infrastruktūros problemų. Pavyzdžiui, už pirmąją žaliųjų obligacijų emisiją gautos pajamos buvo skirtos Viešųjų investicijų plėtros agentūrai, kuri teikia paskolas energetiškai neefektyvių daugiabučių renovacijai. Taip teigiamus kovos su klimato kaitos priežastimis bei padariniais gali pajusti kiekvienas.
