aA
Gavus signalų, kad dėl aktyvaus domėjimosi ir paskolų pasiūlymų lyginimo gali brangti skolinimasis, siunčiama aiški žinia rinkos dalyviams: kredito davėjai ir kredito reitingų kūrėjai klientus turi vertinti objektyviai ir nebausti jų už tai, kad ieško geriausių skolinimosi sąlygų.
Tomas Garbaravičius
© DELFI / Tomas Vinickas

Jeigu žmogus ieško geriausių paskolos sąlygų, už tai jis neturi būti baudžiamas. Antraip tai pažeistų vartotojų teises, nes ribotų galimybes susirasti geriausią pasiūlymą. Ypač tai pasakytina apie tokį atsakingą sprendimą kaip būsto paskola, kurią žmonės paprastai ima ilgam laikotarpiui ir už kurią dažnai sumoka dešimtis tūkstančių eurų palūkanų. Būtų neracionalu, jeigu žmogus griebtų pirmą pateiktą pasiūlymą.

Viešojoje erdvėje pasirodė informacija, kad dėl dažno domėjimosi paskolos galimybėmis galimai mažėja asmens kredito reitingas ir didėja skolinimosi kaina. Bankų ir fizinių asmenų kredito reitingus skaičiuojančios bendrovės UAB „Creditinfo“ Lietuvos bankui pateikta informacija rodo, kad iš tikrųjų dalis kredito davėjų, vertindami asmens kreditingumą, vienaip ar kitaip atsižvelgia į tai, kaip aktyviai domėtasi asmens finansine situacija teikiant užklausas į duomenų bazes. Tačiau didelis užklausų skaičius ne visada turi didelę ar tiesioginę įtaką kredito reitingui ar paskolos kainai: pirma, kreditingumo vertinimo modeliai paprastai būna sudaryti iš daugelio kintamųjų; antra, užklausų apie konkretų asmenį skaičius lyginamas su vidutiniu rinkoje įprastu užklausų skaičiumi, pasikartojančias to paties kredito davėjo užklausas laikant viena užklausa; trečia, kartais tai naudojama tik kaip signalas, kad kredito davėjui reikia atidžiau išnagrinėti skolininko finansinę padėtį.

Kredito davėjai, taikantys pačių ar kitų bendrovių sukurtus kreditingumo vertinimo modelius, kai atsižvelgiama į užklausų skaičių, turėtų siekti, kad užklausų skaičius, net jei jis yra statistiškai reikšmingas kredito rizikos rodiklis, neribotų konkurencijos ir žmogaus teisės ieškoti geriausio paskolos pasiūlymo. Domėjimasis ir paskolų pasiūlymų lyginimas yra natūralus, logiškas ir skatintinas veiksmas.

Sprendžiant prieštarą tarp kreditingumo vertinimo modelio kokybės (kai, atsižvelgiant į užklausų skaičių, gaunamas geresnis modelis) bei vartotojo teisės palyginti ir išsirinkti geriausią paskolos pasiūlymą, būtų galima remtis JAV praktika ir nustatyti tam tikrą lengvatinį laikotarpį, per kurį užklausų skaičius neturėtų poveikio asmens kredito reitingui. Toks laikotarpis, pavyzdžiui, 45 dienos, turėtų būti pakankamai ilgas tam, kad žmogui užtektų laiko susirinkti ir palyginti kredito davėjų pasiūlymus.

Būsto paskolos pasiūlymas galioja 30 dienų, tad visiems kredito davėjams bei fizinių asmenų kredito reitingų kūrėjams būtų rekomenduotina, kad laikotarpis, per kurį žmogus galėtų rinktis ir lyginti paskolų pasiūlymus be užklausų skaičiaus poveikio kredito reitingui ir paskolos kainai, būtų ne trumpesnis kaip 30 dienų.

Praėjusiais metais įsigaliojęs Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymas skatina vartotojus nepriimti skubotų sprendimų dėl kredito sutarčių sudarymo, kreiptis į kelis kredito davėjus ir palyginti jų pasiūlymus bei sutarčių sąlygas, ieškoti geriausio, vartotojo interesus atitinkančio pasiūlymo, refinansuoti turimus kreditus geresnėmis sąlygomis (žr. čia). Be to, kredito davėjai įpareigoti pateikti pagrindinę informaciją apie būsto kreditą standartine forma, kad būtų paprasta ir lengva palyginti pasiūlymus.

Prieš sudarydamas kredito sutartį (nesvarbu, ar tai būtų būsto paskola, ar vartojimo kreditas), kiekvienas kredito davėjas (bankas, kredito unija, lizingo bendrovė ir kt.) privalo atlikti išsamų teisės aktuose numatytos apimties vartotojo kreditingumo vertinimą. Pagrindinė informacija, kurią privalo surinkti ir įvertinti kredito davėjai, yra ši: vartotojo pajamos, finansiniai įsipareigojimai, kredito istorija (ar laiku mokėjo įmokas, ir pan.) bei atitiktis Lietuvos banko patvirtintiems Atsakingojo skolinimo nuostatams.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kristina Ivanovė. Nuo 2019 m. balandžio – nauja tvarka: kada tiekėjai galės būti įrašyti į Nepatikimų tiekėjų sąrašą (1)

2018 m. lapkričio 2 d. Lietuvos Respublikos Seime registruotame Viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ)...

Jūratė Cvilikienė. Kaip nepermokėti už šventes?

Dažnas gyventojas prieš žiemos šventes duoda sau pažadą neišlaidauti ir laikytis biudžeto,...

Vaidas Žagūnis. Koks finansinis įgūdis jaunajai kartai padėtų svajones paversti tikrove?

Nors jaunosios kartos lūkesčiai ir ambicijos įkvepia, kyla klausimas, kiek jos pagrįstos? Ir ar...

Vytautas Ašeris. Trys ingredientai naujos kartos komandai: mokslas, emocijos ir laisvė (2)

Visos – tradicinės, didelės, jaunos ar startuoliškais principais paremtos kompanijos – nuolat...

Vytenis Šimkus. Kiek „Brexit“ gali kainuoti Lietuvai? (5)

Migla dėl Jungtinės Karalystės ateities santykių su Europos Sąjunga kol kas nesisklaido....

Top naujienos

Ne visi pedagogai verti šio vardo: šaukštas deguto sugadino medaus statinę (8)

Įžengusius į kabinetą rimtomis akimis nužvelgia trys iškiliausi Lietuvos partizaninių kovų...

Vytautas Landsbergis: negalima žiūrėti į gerovę tik iš ekonominės perspektyvos (636)

Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų ( TS–LKD ) garbės pirmininkas,...

Pasiekė karjeros viršūnę Vokietijoje ir grįžo į Lietuvą: niekur kitur būti dabar nenorėtų (222)

Skaičiuojama, kad 78 proc. į užsienį emigravusių lietuvių ketina grįžti į Lietuvą. 31-erių...

Sudėliojo visus taškus ant „i“: trinktelėsi durelėmis – pildysi deklaraciją (224)

Ar ateis diena, kai radę įbrėžtas ar įlenktas savo automobilio dureles galėsime kviesti...

Tarp mulais vadinamų narkotikų kurjerių – ne vienas lietuvis: po tokių „atostogų“ kai kurie namo ir nebegrįžta (118)

Mulai – taip vadinami sutikusieji dirbti narkotikų kurjeriais. Dalis jų dienas leidžia Pietų ar...

Kaip sulaukti 100 metų ir turėti šviesų protą: 10 mokslininkų rekomendacijų (74)

Vis daugiau žmonių gyvena ilgai – kai kurie 100 metų ir ilgiau. Mokslininkai bando suprasti, kaip...

4 didžiausios baimės dėl pinigų: įveikti jas nėra sudėtinga (9)

Visame pasaulyje vienas didžiausių nerimo šaltinių yra baimė dėl pinigų ir finansinio...

Moteris parodė, kaip atrodytų jos kūnas, jei atitiktų įvairių laikmečių „tobulumo“ sampratą (24)

„Grožis glūdi stebėtojo akyse“ – rašė Šekspyras. Bet ar tikrai? Visi esame įtakojami...

Daugiabučio statybos sostinės senamiestyje lieka sustabdytos

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ( LVAT ) neleido atnaujinti daugiabučio statybos...

Nusibodo visuomet vilkėti mažą juodą suknelę? Štai, kuo galite ją pakeisti

Didžiosios metų šventės turi tarsi nerašytą aprangos kodą – tikime, jog kaip jas sutiksime ir...