2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė Restruktūrizavimo ir nemokumo direktyvą, kurios nuostatos turi būti perkeltos valstybėse narėse iki 2021 m. liepos 17 d.

2020 metų pradžioje Lietuvoje I instancijos teismuose buvo nagrinėjamos 2 827 juridinių asmenų bankroto bylos ir 126 įmonių restruktūrizavimo bylos. Ne vienerius metus iš eilės, augant Lietuvos ekonomikai, bankroto bylų skaičius nuosekliai mažėjo.

JANĮ poveikis Lietuvos nemokumo sistemai

JANĮ įtvirtino naują įmonės nemokumo koncepciją – įmonė laikoma nemokia, jei nevykdo įsipareigojimų arba jeigu jos įsipareigojimai viršija turtą – kuri suteikė galimybę ankstesnėje stadijoje inicijuoti įmonėms bankroto procedūras, tokiu būdu kreditoriams leidžiant atgauti didesnę dalį skolų. Taip pat - suponavo pareigą įmonių savininkams bei vadovams palaikyti teigiamą nuosavą kapitalą įmonėse, tokiu būdu geriau užtikrinant kreditorių interesus.

Kita svarbi ir praktikoje vis plačiau naudojama naujovė – skatinama galimybė susitarti su kreditoriais dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti ir pasiekti tokį susitarimą be nemokumo bylos inicijavimo.

JANĮ sustiprinta įmonės (net nemokios!) restruktūrizavimo galimybė, su sąlyga, kad įmonė gyvybinga – yra vykdoma ūkinė komercinė veikla, kuri leis atsiskaityti su kreditoriais ateityje - leido verslams svarstyti bendrovės restruktūrizavimą prioriteto tvarka.

Praėjus keletui mėnesių nuo įstatymo taikymo pradžios teismuose yra išnagrinėta virš kelių šimtų bylų JANĮ taikymo klausimais, tačiau, ypač aukštesnės instancijos teismuose – Lietuvos Aukščiausiajame Teisme ar Lietuvos apeliaciniame teisme – iš esmės jokia reikšminga praktika dar nėra suformuota.

Įmonių nemokumo sektorius, kuriame dalyvauja verslas, valstybės institucijos, nemokumo administratoriai, teisininkai bei kiti asmenys, 2020 metų pradžioje buvo apstojęs ryšium su naujojo reguliavimo taikymo praktikoje problematika, suformuotos teismų praktikos nebuvimu, teismuose ir neteisminėje sistemoje buvo pastebimas nemokumo procesų sumažėjimas.

COVID-19 ir įmonių nemokumas

2020 m. kovo mėnesį daugybė įvairių sektorių įmonių susidūrė su finansiniais sunkumais dėl Vyriausybės 2020-03-14 nutarimu paskelbto karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ryšium su koronaviruso COVID-19 plitimu.

Seimas, reaguodamas į šalyje susiklosčiusią padėtį, 2020 m. balandžio mėnesio pabaigoje priėmė Naujojo koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių poveikio JANĮ taikymui įstatymą, taikomą dėl COVID-19 plitimo pasaulyje nukentėjusioms Lietuvos įmonėms ir kuriuo karantino laikotarpiu ir 3 mėnesius po jo suspenduota įmonių vadovų pareiga inicijuoti įmonių restruktūrizavimo ar bankroto bylas, taip pat bankrotą ne teismo tvarka. Karantino laikotarpiu yra apribota kreditorių galimybė kelti nemokumo bylas skolininkui.

Su finansiniais sunkumais susidūrusių įmonių vadovams išliko pareiga pradėti nemokumo procesą ir siekti sudaryti susitarimą su kreditoriais dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti, tačiau vadovai gali lengviau atsikvėpti, negresiant civilinei atsakomybei už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo. Taip pat suteikta gyvybiškai reikalingo laiko įdėti visas pastangas, kad išgelbėti sunkumus patiriantį verslą. Be abejo, vadovams išliko teisė (bet ne pareiga) inicijuoti nemokumo bylas ar bankrotą ne teismo tvarka.

Ryšium su minėto įstatymo priėmimu, Lietuvos nemokumo sektorius vėl sulėtėjo – nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylų inicijavimas tapo apribotas tiek iš įmonių, tiek iš kreditorių pusės. Nemokumo procesai susikoncentravo į derybų tarp skolininko ir kreditorių dėl susitarimų dėl pagalbos suteikimo ir tokių susitarimų sudarymo fazę.

Galima pasidžiaugti, kad, skirtingai nuo 2008-2009 m. krizės, Lietuvos verslas kitaip žiūri į skolininkų nemokumo problematiką, dažnu atveju nesiima kategoriškų veiksmų inicijuojant skolų išieškojimo bylas teismuose su turto areštais, geranoriškiau derasi bei suteikia skolininkams pagalbą atsisakant dalies reikalavimų ar sudarant pakankamai ilgus skolų mokėjimo grafikus.

Ateities prognozės įmonių nemokumo srityje

Visgi, nors 2020 m. pavasario pabaiga bei vasara greičiausiai nepasižymės nemokumo procesų gausa bei intensyviai formuojama teismų praktika JANĮ taikymo srityje, prognozuotina, jog, vykstant ekonominei recesijai bei Lietuvoje atšaukus karantiną, 2020 m. rudenį laukia įmonių bankroto bei restruktūrizavimo procesų lavina tiek teismuose, tiek neteisminėje sistemoje.

Kita vertus, artėja ir Restruktūrizavimo ir nemokumo direktyvos perkėlimo į Lietuvos teisę data (2021 m. vidurys), taigi JANĮ artimiausiu metu bus keičiamas ir tobulinamas. Prognozuotina, kad Lietuvos nemokumo teisėje bus reikšmingai sustiprintas susitarimo dėl pagalbos suteikimo institutas, kaip ir galimybė restruktūrizuoti įmonę, išsaugant verslą bei darbo vietas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (3)